Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-188/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
1-31-188/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-188/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-434778-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2015-03-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d, 4 d., pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumo neturi,

kaltinamas nusikaltimo, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2016-09-12 viešosios tvarkos sutrikdymas), padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 19.00 val. viešoje vietoje - prie Chemikų g. 6-o namo, Kėdainių mieste, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, negavęs paprašytos cigaretės, tyčia kumščiu ir kumštyje laikytu nenustatytu metaliniu daiktu sudavė du kartus į galvą A. M., kuriam dėl žaizdos kairio smilkinio srityje, kraujosruvos dešinės akies vokuose buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tuo šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis S. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykis galėjo būti, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. rugsėjo 12 d., apie 18 val., tiksliai laiko nepamena, eidamas namo, prisėdo ant suoliuko, esančio prie Chemikų g. 6-o namo Kėdainių m. Priešais suoliuką stovėjo ir rūkė nepažįstamas vyriškis. Jis paprašė pavaišinti cigarete. Vyriškis, rodydamas pirštu į žemę, pasakė, kad jis pasiimtų nuorūkų. Jam pasakius „gerai, nereikia, eik sau“, vyriškis priėjęs kirto jam į dešinę akį ir prakirto antakį. Jam atsistojus paklausti, kodėl taip padarė, vyriškis nieko neatsakė ir nuėjo į sandėliuką. Jis nuėjo prie sandėliuko paklausti, dėl ko vyriškis jam sudavė į akį. Prie sandėliuko priėjo du vyrai, nežino, ar tai buvo vyriškio draugai, ar kaimynai, ir jis nusprendęs nesiaiškinti, nuėjo namo. Ką veikė nukentėjusysis, kai jis priėjo prie sandėliuko, negali pasakyti, nes iš šviesos į tamsą blogai matėsi, matė tik sandėliuke esančių dėžių, lentų kontūrus. Po to dviračiu nuvažiavo į metalo supirktuvę priduoti metalo laužą. Kitą dieną iš kaimynės D. S. sužinojo, kad tas vyriškis kaltins jį dėl jam padarytų sužalojimų, sakė, kad jam yra sužeista galva. D. S. sakė, kad galbūt girtas nukentėjusysis sandėliuke užsivertė kokius nors daiktus. Jis nuėjo į policiją ir pranešė apie įvykį. Tas vyras, kaip vėliau sužinojo - A. M.. Tą vakarą jis apsvaigęs nebuvo, tik pridavęs metalo laužą, nusipirko sidro. Iki įvykio alkoholio nebuvo vartojęs. Jis jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, iš kur pas jį atsirado sužalojimai, nežino. Jokio fizinio kontakto su nukentėjusiuoju iš jo pusės nebuvo, jis jo nepalietė, jokių metalinių daiktų neturėjo. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto S. K. parodymus, kad jis buvo paėmęs nukentėjusiajam už rankos, kaltinamasis tai patvirtino, nurodęs, kad daugiau jokio kontakto su nukentėjusiuoju iš jo pusės tikrai nebuvo. Parodė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nes paprašius duoti cigaretę, agresyviai elgėsi. Tą vakarą nukentėjusiojo daugiau nematė, pro šalį nevažiavo. Nežino, dėl ko jį kaltina, gal nori prisiteisti pinigų. Anksčiau jokių nesutarimų tarp jų nebuvo, nebuvo pažįstami. Daugiau niekas konflikto nematė. Po savo pranešimo apie įvykį iš tyrėjos gavo pranešimą, kad jo pareiškimas yra pridėtas prie šios, jį kaltinančios, bylos.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo pas savo seserį J. A., pas kurią iš Radviliškio buvo atvažiavusi kita sesuo. Jie truputį pasivaišino, jis išgėrė porą taurelių brendžio ir truputį alaus ir nutarė eiti namo. Prie Chemikų g. 6-o namo prisėdo ant suolelio parūkyti. Kaltinamasis, kaip dabar jau žino, S. K., eidamas pro jį, paprašė cigaretės. Kadangi jis jam cigaretės nedavė, kilo muštynės. Kaltinamasis pirmas jam sudavė, pirmiausia smogė jam kumščiu į veidą, pataikė į dešinę akį, kuri po to ilgai buvo užmėlynavusi. Po to dar kažkokiu aštriu daiktu smogė jam į galvos sritį ir prakirto galvą. Jis apsipylė krauju. Visa tai matė kaimynė iš antro aukšto, vardu S., jos pavardės nežino. Tuo metu jo žmona D. M. ėjo į sandėliuką ir pamatė, kad jis kraujuoja. Paskambino A., bendromis jėgomis iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai. Kai jis buvo kruvinas, kaltinamasis bėgo, jo seseriai J. paklausus, ką jis padarė, pasakė, kad tylėtų, nes ir jai galvą suskaldys. Po to atvyko greitoji pagalba ir jį išvežė į priėmimo skyrių, kur jam susiuvo galvoje esančią žaizdą, išrašė vaistų ir parvežė namo. Tą vakarą jis kaltinamojo daugiau nematė. Policija jo ieškojo, bet jis buvo pabėgęs dviračiu. Kaltinamasis akivaizdžiai buvo išgėręs, tai matėsi iš to, kad netvirtai laikėsi ant kojų, svyravo, jautėsi alkoholio kvapas. Jis pats taip pat jautėsi kiek apsvaigęs nuo alkoholio. Jam galėjo būti suduoti iš viso du smūgiai. Po pirmo suduoto smūgio jis gynėsi, sudavė kaltinamajam atgal vieną smūgį į veido sritį, po ko kaltinamasis sudavė jam dar vieną smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu S. nenurodė, nes nenorėjo žmogaus į tai kišti. S. butas yra po jų butu. Tą dieną į sandėliuką jis nebuvo nuėjęs, viskas vyko ant suolelio. Sandėliuke jis laiko meškeres, dviratį, ant lentynų sudėti bulvių maišai, jokių dėžių ten nėra. Su D. S. nebendrauja ir po įvykio nebendravo, niekam iš kaimynų apie įvykį nepasakojo. Reiškia civilinį ieškinį: 100 Eur turtinei žalai ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jam kainavo kelionė į Kauną, vaistai. Nežinojo, kad reikia rinkti ir išsaugoti išlaidų čekius, receptų taip pat neišsaugojo. Jam buvo skirta 2 savaites gerti antibiotikus. Patyrė ir neturtinę žalą. Dėl įvykio negalėjo išvykti į planuotą kelionę į Lenkiją, nes siūlus iš galvos jam išėmė po dviejų savaičių. Patyrė nepatogumus dėl veide esančių mėlynių, negalėjo niekur išeiti, buvo subintuota galva. Jautė baimę, gėdą, diskomfortą. Praėjus maždaug mėnesiui nuo įvykio, kaltinamasis jam dar grasino ir net buvo užpuolęs, klausdamas, kodėl parašė pareiškimą. Sakė, kad vėl suskaldys jam galvą.

Liudytoja J. A. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 19.00 val. jai paskambino brolienė ir pasakė, kad A. yra sumuštas. Išsigandusi ji greit nubėgo į kiemą. Brolio veidas buvo kruvinas, kraujas nutekėjęs ant baltinių. Brolienė atnešė vandens, jos brolį apiplovė, iškvietė policiją. Dar šluostant brolį, pamatė kaltinamąjį S., tempiantį per kiemą dviratį, jis negalėjo pastovėti, nes buvo labai girtas. Priėjusi paklausė „begėdi, ką padarei“, o jis pasakė jai dingti iš akių, nes ir jai galvą suskaldys. Atvyko policija, parodė K. nuotrauką, nes jis policijai jau buvo žinomas. Policija S. ieškojo, bet nerado. Atvažiavo greitoji, medikai aptvarstė broliui galvą ir nuvežė į priimamąjį, kur susiuvo galvoje esančią žaizdą. Ji važiavo su broliu. Tyrėja mašinoje apklausė ir viską užrašė. Pačių muštynių ji nematė, atėjusi rado brolį jau sumuštą. Jis sakė, kad nedavė cigaretės K., tai jis išsitraukė kietą daiktą ir sudavė. Kiek kartų sudavė, ji neklausė. Po kurio laiko jai einant pro namus, K. išpuolė iš laiptinės, pripuolęs prie jos sakė „tu kalė, ką čia loji“. Ji dėl to parašė pareiškimą. K. tyrėjai pasakė, kad ji nori jam pakenkti, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. K. ir dabar puola brolį dėl to, kad parašė pareiškimą. 2017 m. sausio 5 d. jis vėl kieme užpuolė brolį ir praskėlė jam lūpą. Kažkoks žmogus iškvietė policiją. Brolis atėjo pas ją, jie vėl važiavo į ligoninę, kur jam lūpą susiuvo. Brolis pareiškimo nerašė, nes tyrėja pasakė, kad bus atliekamas naujas tyrimas, o jiems kelionė į Kauną kainuoja. Neseniai broliui išėmė siūlus iš lūpos.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 19.00 val. eidama į sandėliuką, pamatė stovintį savo vyrą, jis buvo visas kruvinas: galva, veidas, baltinukai. Paklausus, kad nutiko, sakė, kad sumušė kaimynas S. už tai, kad nedavė cigaretės. Kiek sudavė smūgių, nežino. Ji iš namų atnešė vonelę vandens apiplauti, kad pamatyti, kokia ten yra žaizda. Paskambino vyro seseriai A. pasitarti, ką daryti su vyru. Kadangi jos abi neturėjo telefono, savo telefoną davė išėjusi kaimynė S., Jos iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji suteikė pirmąją pagalbą, o policija apklausė. A. su J. išvažiavo į ligoninę, o ji pati grįžo namo. 2017 m. sausio 5 d. grįžusi iš darbo namo, rado savo vyrą susiūta lūpa, jis sakė, kad buvo ligoninėje, bei kad prie sandėliuko vėl jį užpuolė S. Kreipėsi į policiją, bet pareiškimą rašyti atsisakė.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, jie yra jos kaimynai, su jais nesipyko. Įvykis galėjo būti 2016 m. rugsėjo 12 d., kai išgirdusi šurmulį, ji išėjo į balkoną pažiūrėti, kas tai ir prie suoliuko pamatė stovintį kruvina galvą M. Išėjusi į lauką pažiūrėti, kas nutiko, pamatė, kad kaimynui prakirsta galva. M. pasakė, kad jį užpuolė kaimynas dėl to, kad nedavė cigaretės. Nukentėjusysis sakė to kaimyno pavardę, bet ji neįsidėmėjo. Nukentėjusiajam apibūdinus, kaip jis atrodo ir pasakius, kad tai kaimynas iš kitos laiptinės, suprato, kad tai kaltinamasis, gyvenantis su mama. M. paklausus, kuo galėjo jam trenkti į galvą, sakė, kad nežino, gal raktu. Ji paprašė pakelti skudurėlį, kuriuo nukentėjusysis buvo prisidengęs galvą ir pamačiusi prakirstą galvą, pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet nukentėjusysis priešinosi. Prie nukentėjusiojo dar buvo dvi moterys, viena iš jų – nukentėjusiojo žmona. Nukentėjusysis stipriai kraujavo, todėl policija ir greitoji pagalba buvo iškviesta iš jos telefono. Laukiant greitosios matė, kad kaltinamasis stūmė dviratį su ant jo uždėtu baltu maišu. Iš eisenos matėsi, kad jis neblaivus, nes eidamas ir stumdamas dviratį, svirduliavo. Atvykus policijai, pasakė, kas įvyko, bei kad tas žmogus nuvažiavo dviračiu. Policija kaltinamojo neberado. Atvažiavus greitajai pagalbai, medikai aprišo kaimynui galvą ir jį išvežė.

Liudytoja D. Š. parodė, kad dabar aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, nepamena, prašo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. S. K. nepažįsta. Ar ji 2016 m. rugsėjo 12 d. iš šio vyriškio pirko metalą, neatsimena, nes priduoti metalo pas ją ateina daug žmonių. Taip pat negali pasakyti, kaip tas vyriškis atrodė (b. l. 68). Liudytoja D. Š. nurodė, kad tvirtina perskaitytus parodymus. Papildomai parodė, kad kaltinamasis jai yra matytas, gal kokį kartą yra atvežęs priduoti metalo laužą.

Liudytoja D. S. parodė, kad ji įvykio nematė, apie tai sužinojo po dviejų dienų iš kaltinamojo mamos, kuri sakė, kad tarp K. ir M. buvo susistumdymas dėl cigaretės, kas iš to išėjo, ji nekomentavo. Nepamena, ar apie tą įvykį teko kalbėtis su K.. A. M. sužalojimus ji nežinojo, kokios buvo sužalojimo pasekmės, negirdėjo, girdėjo tik kalbas kieme. Kokiu būdu buvo padaryti sužalojimai, nesidomėjo. Gal S. jai ir yra sakęs, kad yra ir kita versija, t. y., kad ant nukentėjusiojo sandėliuke užkrito dėžės. Ji pati negalėjo sakyti S., kad sandėliuke ant nukentėjusiojo užkrito dėžės, nes to nematė. Nėra girdėjusi, kad S. būtų užpuolęs kokį žmogų, tik matė S. su pamušta akimi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016-09-12 į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatą kreipėsi A. M., kuris pranešė, kad 2016-09-12 apie 19 val. jo namų kieme prie Chemikų g. 6-o namo Kėdainių m. iš matymo pažįstamas S. K. už tai, kad jis jam nedavė cigaretės, trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą ir kažkokiu kietu metaliniu daiktu trenkė jam į galvą bei prakirto viršugalvį kairėje pusėje. Prašo patraukti S. K. baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 5-6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-15 specialisto išvadoje Nr. G2396/2016(02) konstatuota, kad A. M. nustatyta žaizda kairio smilkinio srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta buku daiktu, kairio smilkinio žaizda galėjo būti padaryta įvairias savybes turinčiu daiktu, sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas – į dešinės akies sritį, padarant kraujosruvą vokuose, vienas – į galvos kairę pusę, padarant žaizdą kairio smilkinio srityje, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).

Iš byloje esančios medžiagos kopijos matyti, kad 2016-09-16 į policiją kreipėsi S. K. dėl užregistravimo fakto, kad buvo sumuštas A. M., tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad A. M. S. K. sudavė gindamasis nuo jo paties veiksmų (b. l. 74-86).

Iš byloje esančios Akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamojo S. K. metu kiekvienas jų patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 40-43).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 str. 1 d. (įstatymo, galiojusio iki 2017-01-01 red.) dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas ir visuotinai priimtų taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ar pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 str. 1 d. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ir aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė padarinius, atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, kiek truko neteisėti veiksmai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta

Byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad nukentėjusysis, jam paprašius cigaretės, pirmas jam sudavė į dešinę akį ir prakirto antakį, o jis pats jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, fizinio kontakto iš jo pusės su nukentėjusiuoju nebuvo, išskyrus tai, kad jis buvo paėmęs nukentėjusiajam už rankos, norėdamas paklausti, už ką pastarasis jam trenkė. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog apie nukentėjusiojo sužalojimus sužinojo iš kaimynės D. S., kuri sakė, kad girtas nukentėjusysis sandėliuke galėjo užsiversti ant savęs kokius nors daiktus ir taip susižaloti. Mano, kad nukentėjusysis jį apkaltino dėl to, kad nori prisiteisti pinigų. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi jo parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Teismas remiasi vienodais ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis jį sumušė dėl to, kad jis nedavė jam cigaretės, iš dalies patvirtino liudytojos D. M. ir J. A., nurodžiusios, kad joms atėjus į Chemikų g. 6-o namo kiemą, prie suoliuko rado sumuštą kruviną, prakirsta galva A. M., kuris joms pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis už tai, kad jis jam nedavė cigaretės. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusysis nurodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, ko neneigė ir kaltinamasis, o nukentėjusiojo sutuoktinė D. M. ir jo sesuo J. A. patvirtino, kad nors iki įvykio pažinojo kaltinamąjį, tačiau iki to laiko jokių nesutarimų ar pykčių su juo nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis ir minėtos liudytojos būtų turėję kokį nors pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar jam kerštauti. Vien ta aplinkybė, kad D. M. ir J. A. yra artimi nukentėjusiajam asmenys, neduoda pagrindo teismui jų parodymus laikyti neobjektyviais ir jais nesiremti. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. P. patvirtino, kad Chemikų g. 6-o namo kieme išgirdusi šurmulį ir išėjusi į balkoną, prie kieme esančio suoliuko pamatė kruviną, prakirsta galva nukentėjusįjį, kuris jai išėjus į kiemą, pasakė, jog jį už tai, kad nedavė cigaretės, sumušė kaimynas iš gretimos laiptinės, kaip ji iš nukentėjusiojo apibūdinimo suprato, tai padarė kaltinamasis. Teismas šios liudytojos parodymus vertina kaip nešališkus ir objektyvius, jos parodymai atitinka kitiems ištirtiems įrodymams, todėl jais remiasi. Liudytoja J. A. ir S. P. taip pat patvirtino, kad tuoj po įvykio, laukiant nukentėjusiajam iškviestos greitosios pagalbos ir policijos, matė dviratį vedantį kaltinamąjį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo ir vos pastovėjo ant kojų, kas paneigia kaltinamojo tvirtinimą, kad jis įvykio metu buvo blaivus. Kaltinamojo S. K. parodymų, kad apie nukentėjusiojo sužalojimus jis kitą dieną po įvykio sužinojo iš kaimynės D. S., kuri jam sakė, kad neblaivus nukentėjusysis galėjo susižaloti sandėliuke užsivertęs ant savęs kokius nors daiktus, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. S. nepatvirtino, nurodžiusi, kad apie įvykį ji sužinojo iš kaltinamojo motinos, bei paneigė kaltinamajam sakiusi, kokiu būdu galėjo susižaloti kaltinamasis, nes to nematė, be to, iš šios liudytojos parodymų matyti, kad pats kaltinamasis jai nurodė „kitą versiją“, t.y., kad nukentėjusiajam ant galvos užkrito dėžės, ir taip jis susižalojo. Nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis sudavė jam du smūgius, vieną - kumščiu į veido sritį, pataikydamas į dešinę akį, kitą – aštriu daiktu į galvos sritį, prakirsdamas galvą, patvirtina ir VTMT Kauno skyriaus 2016-09-15 specialisto išvada Nr. G2396/2016(02), kurioje nurodytas A. M. padarytų sužalojimų skaičius, jų lokalizacija, padarymo būdas atitinka nukentėjusiojo nurodytą kaltinamojo jam suduotų smūgių skaičių, vietą ir būdą. Pažymėtina, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusysis pareiškimu į policiją kreipėsi tą pačią dieną (b. l. 5-6), o kaltinamasis, kaip matyti iš byloje esančios Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK medžiagos (b. l. 74-86), į policijos komisariatą kreipėsi po 4 dienų, t, .y. 2016-09-16, jis pranešime apie įvykį, tai yra, kad Kėdainių m. Chemikų g. jį sumušė nepažįstamas vyriškis (A. M.), ir apklausiamas liudytoju, neteisingai nurodė ir įvykio datą – 2016 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 78, 80-81). Iš byloje esančio 2016-10-04 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimo matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu, nustačius, kad jis S. K. smogė gindamasis (b. l. 74-75). Iš teismui papildomai pateiktos prokuroro informacijos (b. l. 160, 166 -167) matyti, kad pagal Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate 2017-01-05 13.31 val. registruotą pranešimą apie tai, kad Kėdainiuose, Chemikų gatvėje jaunuolis užpuolė vyresnio amžiaus vyrą, kuriam kraujuoja lūpa, nustatyta, kad tarp neblaivių kaimynų A. M. (0,38 prom.) ir S. K. (2,26 prom.) kilo konfliktas, kurio metu A. M. buvo prakirsta lūpa, jis GMP nuvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kas patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų J. A. ir D. M. parodymus dėl to, kad kaltinamasis S. K. 2017-01-05 vėl užpuolė nukentėjusįjį ir prieš jį smurtavo, tačiau nukentėjusysis nerašė pareiškimo policijai dėl būsimų važiavimo į Kauną pas teismo medicinos ekspertą išlaidų.

Teisiamajame posėdyje BPK 20 str., 301 str. 1 d. ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. K. viešoje vietoje – prie Chemikų g. 6-o namo Kėdainių m., kur bet kada galėjo ateiti pašaliniai žmonės, be jokios priežasties prikibo prie ant suolelio sėdėjusio ir rūkiusio nukentėjusiojo A. M., prašydamas cigaretės, o nukentėjusiajam atsisakius ją duoti, kaltinamasis pirmas sudavė vieną kartą kumščiu į veidą nukentėjusiajam, kuris gindamasis taip pat sudavė kaltinamajam vieną smūgį į veidą, po ko kaltinamasis nenustatytu metaliniu daiktu sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą ir ją prakirto, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Į įvykio vietą, išgirdusi triukšmą kieme, atėjo Chemikų g. 6-ame name gyvenanti S. P., prieš tai iš balkono pamačiusi kruviną nukentėjusįjį, į rūsį ėjusi nukentėjusiojo sutuoktinė D. M., pamačiusi sumuštą nukentėjusįjį, telefonu išsikvietė jo seserį J. A., buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo paskatos suduoti smūgius nukentėjusiajam buvo akivaizdžiai chuliganiškos, jo tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, priešpastatyti save visuotinai priimtoms elgesio normoms ir įstatymo reikalavimams. Nukentėjusiojo, kurio parodymai nėra paneigti ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, tvirtinimu, kaltinamasis pirmas smogė jam kumščiu į akį, ir tik po to jis, gindamasis, sudavė smūgį kaltinamajam, po ko pastarasis nenustatytu daiktu sudavė smūgį jam į galvą ir ją prakirto, kas taip pat akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis turėjo tyčią pažeisti ir pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, rodo jo nenorą paisyti įstatymų reikalavimų ir visuomenei priimtinų moralės normų. Greitosios med. pagalbos, policijos kvietimo faktas taip pat iš dalies patvirtina, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdytos.

Kaltinamojo S. K. veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija), nes neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. K. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) viešajai tvarkai, veika tyčinė, baigta, į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis S. K. teisiamas antrą kartą, anksčiau teistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi susijusios su fiziniu ir psichologiniu smurtu, bausmę atlikęs, teistumo neturi, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b. l. 115-118), nedirba (b. l. 119), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 120), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas, Priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje buvo įrašytas nuo 1999-12-21 iki 2000-02-19, šiuo metu neįrašytas (b. l. 123), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, tai, kad S. K. teistumo neturi, teismas mano, jog nėra pagrindo kaltinamajam skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 284 str.1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

S. K. išaiškintina, kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityt, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo S. K. 500,00 Eur: 100,00 Eur turtinės žalos ir 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l.31, 32-33). Ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam kainavo kelionė į Kauną vykstant pas ekspertą, taip pat – vaistai, nes buvo skirta 2 savaites gerti antibiotikus. Nurodė, jog nežinojo, kad reikia rinkti ir išsaugoti išlaidų čekius, receptų taip pat neišsaugojo. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl įvykio negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę į Lenkiją, nes siūlai iš galvos jam buvo išimti tik po dviejų savaičių, taip pat patyrė nepatogumus dėl veide esančių mėlynių, negalėjo niekur išeiti, buvo subintuota galva, jautė baimę, gėdą, diskomfortą.

BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi A. M. atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą.

Teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 100,00 Eur suma turtinei žalai atlyginti už kelionę į Kauną pas ekspertą bei medikamentams, skirtiems nukentėjusiajam po kaltinamojo jam padarytų sužalojimų gydyti, nors nukentėjusysis teismui ir nepateikė žalos dydį įrodančių dokumentų, yra protinga, nėra aiškiai per didelė, akivaizdu, kad nukentėjusysis turėjo jo nurodytas išlaidas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas, ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 100,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam S. K. neteisėtais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo padaryta žaizda kairio smilkinio srityje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, jis juto skausmą, tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G2396/2016(02), žaizda buvo susiūta, siūlai išimti tik po 2 savaičių, dėl to, kaip tvirtina nukentėjusysis, jis negalėjo išvykti į iš anksto planuotą kelionę į Lenkiją, akivaizdu, jog nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus dėl veide esančių mėlynių ir subintuotos galvos, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės, akivaizdu, kad po kaltinamojo veiksmų jis jautė baimę, diskomfortą. Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, gyvena pas motiną, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Pagal CK 250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. M. – 250,00 Eur, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo. Likusioje dalyje dėl 150,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškinys atmestinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – BPK 103 str., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.(įstatymo, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti trisdešimt (30) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. K. A. M. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos ir 250,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje dėl 150,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. valstybei 10,64 Eur (dešimt eurų 64 ct) pašto išlaidų.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė