Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-23 · Byla Nr. N-62-100-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
N-62-100-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-100/2009Procesinio sprendimo kategorija 48.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viešosios policijos Vaidotų policijos nuovados pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 12 d., apie 17⁰⁰ valandą, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pagirių kaime, autobusų stotelėje, mažametis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), rankine šaudykle tyčia šovė A. D., gim. 1997 m., į veidą, taip pažeisdamas nukentėjusiojo akies obuolį. N. M. nepanaudojo tėviškos valdžios globotinio M. M. auklėjime. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 18 d. nutarimu N. M. bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad M. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo nutrauktas, nes pastarasis nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Posėdžio metu N. M. paaiškino, kad tinkamai auklėja vaiką, jo tėvui neterminuotai apribota tėvų valdžia ir ji paskirta M. M. globėja, rūpinasi juo, aiškinosi dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. įvykusio incidento bei išaiškino sūnėnui, kad jo elgesys buvo netinkamas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažametis šovė ne tyčia, o paprašytas draugo ir jam į akį pataikė atsitiktinai. ATPK 181 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, o ATPK 181¹ straipsnis numato vaiko globėjo atsakomybę už nustatytų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams. Byloje nėra jokių duomenų, jog valstybė iki tol buvo informavusi N. M. apie byloje nustatytą vaiko elgesį ir buvo atkreipusi globėjos dėmesį į tai, kad vaiko elgesys yra priešingas teisei ir moralei. Byloje nėra įrodyta, jog N. M. nevykdo bendrųjų globėjos pareigų arba jas vykdo priešingai vaiko interesams. Anksčiau ji nebuvo bausta pagal ATPK 181¹ straipsnį, kitų M. M. charakterizuojančių duomenų, patvirtinančių globėjos valdžios nepanaudojimą, nėra pateikta. Tuo remdamasis teismas nusprendė, jog N. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181¹ straipsnyje, sudėties ir todėl byla jos atžvilgiu nutraukta (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

II.

Vilniaus rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalį, galima teigti, kad vaikai turi būti auklėjami nuo mažametystės iki pilnametystės, jie turi būti mokami atskirti, kas yra leistina ir kas ne. Kito žmogaus žalojimas, fizinio skausmo sukėlimas jam – visuotinai pripažintas neleistinas elgesys, todėl vaikams tai turi būti įdiegta nuo mažametystės. Tai viena svarbiausių tėvų pareigų siekiant, kad vaikas užaugtų doras pilietis. Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181, 181¹ straipsniuose numatytų pažeidimų požymių konstatavimas galimas tik tada, kai tėvai neatlieka ar netinkamai lieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Būtent to ir nepadarė M. M., t. y. nepanaudojo globėjos valdžios auklėjant, dėl ko jos globotinis galbūt ir nežinodamas, kad tai neleistina, pavojinga, ir panaudojo smurtą pieš kitą mažametį. Nepakankamas auklėjimas pripažintinas tėvų (globėjų) valdžios nepanaudojimu priešingai vaiko interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ir prižiūri savo vaikus. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad teismas konkrečių bylos aplinkybių netyrė, t. y. neatsižvelgė į tai, kad incidentas tarp vaikų įvyko 17 val., priešinga teisei veika buvo padaryta būtent tuomet, kai tėvai (globėjai) turėjo ir galėjo realizuoti savo teises ir pareigas į jų valdžią. Minėti argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad globėja nežino, nesidomi, ką po pamokų veikia jos globotinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tėvai nerealizuoja savo teisės į tėvų valdžią, nors galėjo tai padaryti, veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK 181 straipsnį (taikant analogiją – ir pagal ATPK 181¹ straipsnio 1 dalį). Nagrinėjant bylą taip pat neatsižvelgta į vaiko amžių (11 m.), rūpinimosi juo būtinybę, M. M. atliktų veiksmų intensyvumo pobūdį – dėl jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo neteisėtų veiksmų pasekmės – kitam mažamečiui padarytas sveikatos sutrikdymas, buvo pažeistas akies obuolys, kas galėjo sutrikdyti jo sveikatą neatstatomai. Ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes jis nebuvo sulaukęs amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl kitos priežasties, todėl jo globėja turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Tik tai atlikus bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodytų prevenciniai tikslai. M. M. paaiškinimus, kad ji tinkamai rūpinasi savo vaikais bei išaiškino sūnui, kad jo elgesys buvo netinkamas, vertintinas kritiškai kaip būdas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, 2008 m. sausio 18 d. nutarime teismas pats sau prieštarauja nurodydamas, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažametis šovė ne tyčia, o paprašytas draugo ir jam į akį pataikė atsitiktinai. Būtent minėtas teiginys ir įrodo M. M. tyčią, nes jis šovė paprašytas draugo. Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK 181 straipsnį (pagal analogiją ir pagal ATPK 181¹ straipsnio 1 dalį) nepriklausomai nuo to, ar tinkamos institucijos anksčiau buvo informavusios motiną (globėją) apie priešingą teisei nepilnamečio sūnaus (globotinio) elgesį. Teismas 2008 m. sausio 18 d. nutarime nesprendė veikos perkvalifikavimo klausimo pagal ATPK 284 straipsnį, nes administracinio teisės pažeidimo protokole M. M. veika kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnį, o jai turėjo būti taikomos ATPK 181¹ straipsnio nuostatos. Iš teismo argumentų neaišku, ar suklydimas nurodant kodekso straipsnį turėjo įtakos bylos baigčiai. ATPK 181 ir 181¹ straipsnių esmė yra analogiška, skiriasi tik atsakomybės subjektas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, o suklydimas nurodant straipsnį negali turėti įtakos bylos baigčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad N. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jai buvo pareikštas kaltinimas padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), tad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo vertinti, ar N. M. veikoje yra būtent šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nors ginčijamame nutarime aiški teismo pozicija šiuo klausimu nėra nurodyta, tačiau iš pateiktų motyvų galima spręsti teismą nusprendus, kad N. M. veikoje ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka, nes minėtoje teisės normoje yra numatytas specialusis šio pažeidimo subjektas – vaiko tėvai. Tačiau įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo esmę spręstina, kad jame įvardyta N. M. veika, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali būti perkvalifikuota iš ATPK 181 straipsnio 1 dalies į ATPK 181¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu iš esmės ir sprendė, ar N. M. veikoje yra būtent ATPK 181¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad ATPK 181¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato griežtesnę atsakomybę nei ATPK 181 straipsnio 1 dalis, todėl, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinimas, tokį asmenį apie galimybę perkvalifikuoti jo veiką pagal griežtesnę atsakomybę numatančią ATPK teisės normą būtina informuoti iš anksto. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta, taip pažeidžiant minėtas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesines teises.

Vertindamas pirmosios instancijos teismo išvados, kad N. M. veikoje nėra ATPK 181¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. ATPK 181¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams. Vaiko globėjo pareigos yra reglamentuotos CK 3.271 straipsnyje, tarp kurių yra numatytos ir pareigos: auklėti vaiką (3 punktas); rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius (7 punktas); rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (8 punktas). Įvertinus minėtų pareigų visumą spręstina, kad būtent vaiko globėjui tenka prievolė išaiškinti globojamam vaikui, kokie veiksmai yra leistini remiantis tiek galiojančiomis teisės normomis, tiek morale, o kokie yra draudžiami; kokie veiksmai kelia pavojų aplinkinių žmonių sveikatai, turtui, o kokie ne; ir panašiai. Byloje esantis 2006 m. vasario 7 d. teismo sprendimas patvirtina, kad N. M. yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja. Kiti byloje esantys įrodymai, o būtent M. M. bei pačios N. M. paaiškinimai, 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūno G. A. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 12 d., apie 17⁰⁰ valandą, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pagirių kaime, autobusų stotelėje, M. M. rankine šaudykle šovė A. D., gim. 1997 m., į veidą, dėl ko buvo pažeistas nukentėjusiojo akies obuolys. Kartu pažymėtina, kad iš ginčijamame nutarime pateiktų argumentų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė M. M. veikus neatsargiai, tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais tokios išvados vienareikšmiškai daryti negalima. Iš M. M. pateiktų paaiškinimų spręstina, kad jis šovė į A. D. norėdamas pataikyti į jo laikomą striukę, tačiau pataikė į veidą. Tai byloja apie mišrią jo kaltės formą: su veika – tiesioginė tyčia, su padariniais – neatsargumas. Tačiau iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad M. M. iškeltos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. bei liudytojas A. K. nurodė, jog M. M. rankine šaudykle šovė sąmoningai taikydamasis būtent į A. D., o ne į jo striukę, kaip teigia M. M., o tai byloja apie pastarojo tyčinius veiksmus. Šios aplinkybes detaliau tirtos nebuvo. Tačiau šiuo atveju kartu pažymėtina, kad M. M. kaltės formos nustatymas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra reikšmingas tik vertinant N. M. padaryto pažeidimo pobūdį. Net ir konstatavus, kad M. M. kilusių padarinių atžvilgiu veikė neatsargiai, vis tiek, iš jo veikos padarymo aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad jis nesuvokė leistino ir draudžiamo, saugaus ir nesaugaus elgesio skirtumo, ko padarinyje buvo padaryta žala A. D. sveikatai. Tai patvirtina, kad N. M. tinkamai neatliko savo kaip M. M. globėjos pareigų. Pažymėtina, kad N. M. gyvena kartu su M. M., ji minėto vaiko globėja yra gana seniai, tad turėjo pakankamai laiko ir galimybių įgyvendinti minėtas įstatymo reglamentuotas savo pareigas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad valstybė iki tol nebuvo informavusi N. M. apie byloje nustatytą vaiko elgesį ir nebuvo atkreipusi globėjos dėmesį į tai, kad vaiko elgesys yra priešingas teisei ir moralei, negali būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti N. M. atžvilgiu pardėtą administracinio teisės pažeidimo bylą. Jau minėtame CK 3.271 straipsnyje numatytų globėjo pareigų vykdymas nėra siejamas su jokios papildomos informacijos apie globojamą vaiką teikimu.

Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas, o bylą grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti ir N. M. bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius