Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „4Finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkė V. R., skolininkės sutuoktinis A. R., antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/12/00681 pagal Vilniaus m. 22 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą JS-2603, dėl 477,00 Eur skolos, ir 6 proc. metinių palūkanų, išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojui UAB „4 finance“. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkės V. R. sutuoktinis A. R. gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-09-15 antstolė priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininkės V. R. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu A. R. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio A. R. gaunamas pajamas.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Sutuoktiniai tampa įvairiausių prievolių šalimis. Tos prievolės gali būti susijusios tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeninių poreikių tenkinimu. Kadangi bet kuri atsiradusi sutuoktinio prievolė gali turėti įtakos ir kito sutuoktinio, visos šeimos turtiniams interesams būtina, kad abu sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, elgtųsi apdairiai ir rūpestingai (CK 3.109 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į atsiradimo pagrindą, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Prievolės taip pat gali būti vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant - iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Be to, prievolės gali būti vykdomos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (CK 3.113 str.).

Bendros abiejų sutuoktinių prievolės yra tada, kai skolininkai yra abu sutuoktiniai ir jos nėra susijusios tik su vieno sutuoktinio asmeniu. Tokių prievolių gali atsirasti įvairiais pagrindais. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį bendros sutuoktinių prievolės yra, pirma, tos, kurios susijusios su turto, įgyto kaip bendroji jungtinė nuosavybė, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais jį įsigijus.

Antra, bendros sutuoktinių prievolės yra tos, kurios susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis.

Trečia, bendros yra prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Pavyzdžiui, sutuoktiniai bendrai atsako pagal prievoles, susijusias su buto, namo šildymu, kitokių komunalinių paslaugų apmokėjimu ir panašiai.

Ketvirta, bendros yra ir prievolės dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais. Pavyzdžiui, sutuoktiniai laiku negrąžino vartojimo paskolos ir ji buvo priteista teismo sprendimu. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti abu sutuoktiniai bendrai.

Penkta, bendros taip pat yra prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pavyzdžiui, sutartį sudaro tik vienas sutuoktinis, tačiau iš sutarties atsiradusi prievolė skirta abiejų sutuoktinių (šeimos) poreikiams tenkinti (pvz., vartojimo paskolos sutartis, kurią sudaro vienas iš sutuoktinių ir perka šaldytuvą, televizorių ar kitokius namų apyvokos daiktus, skirtus visos šeimos poreikiams tenkinti). Pabrėžtina, kad pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija vieno sutuoktinio sudarytą sandorį esant sudarytą ir kito sutuoktinio sutikimu, todėl pripažintina, jog visi sandoriai, sudaryti esant susituokus nors ir vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiems sutuoktiniams. Todėl įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją.

Šešta, bendros yra solidariosios sutuoktinių prievolės. Pavyzdžiui, pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė taip pat atsiranda, kai jie bendrais veiksmais padaro žalos kitam asmeniui (CK 6.279 str. 1 d.).

CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateiktas bendrų sutuoktinių prievolių sąrašas nėra baigtinis. Todėl bendromis sutuoktinių prievolėmis gali būti pripažintos ir kitos prievolės.

Asmeninėmis galėtų pripažintos tokios sutuoktinių prievoles, kurios glaudžiai susijusios tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, pavyzdžiui, prievoles, atsirandančias dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo; išlaikymo prievoles, kai vienas iš sutuoktinių privalo mokėti išlaikymą kitiems asmenims; prievoles, kylančias iš vienos sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno iš sutuoktinių prievoles, atsiradusias prieš sudarant santuoką; prievoles, atsirandančias dėl vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, ir kitos. Asmeninės kiekvieno sutuoktinio taip pat yra prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarties, kai sutuoktiniui asmeniškai padovanojamas daiktas. Asmeniškai paveldėjusio turtą sutuoktinio, kaip įpėdinio, prievolės taip pat yra asmeninės (CK 3.111 str.). Tačiau jeigu turtas dovanojamas ar paliekamas testamentu abiem sutuoktiniams, tai dovana ar palikimas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl su dovana ar palikimu susijusios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės.

Asmeninės prievolės negali būti tenkinamos bendro sutuoktinių turto sąskaita (CK 3.110, 3.112; 3.115 str.), todėl jos yra vykdomos iš skolingo sutuoktinio asmeninio turto. Jei­gu kreditorių pagal asmeninę sutuoktinio prievolę reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, kreditoriai ar pats skolininkas gali inicijuoti turto, esančio bendrąją jungtine nuosavybe, padalijimą, kad būtų nustatyta skolingo sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus ir teisinius argumentus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais (CK 4 knyga). Suinteresuoti asmenys teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog tuo metu jie nevedė bendro ūkio ir jų sutuoktiniai santykiai būtų buvo nutrūkę ar pradėtos bylos šiems santykiams nutraukti (pvz. dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium nustatymo). Todėl UAB „4Finance“ prašymas dėl skolininkės V. R. turto, kuris yra bendra su jo sutuoktinio A. R. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininkės V. R. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu A. R. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.). Atskirai pažymėtina, kad vienas iš sutuoktinių visada santuokos nutraukimo atveju turi teisę į piniginę kompensaciją dėl asmeninio turto sumažėjimo (CK 3. 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „4Finance“, kodas 301881644, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininko sutuoktinio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.