- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 1-908-606/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kaltinamasis
- E.D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E.D. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. D. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei grasino nužudyti žmogų.
2012 m. sausio 12 d., apie 04.00-06.00 val., Klaipėdos m., Poilsio g. namo Nr. 60 kieme, kaltinamasis E. D. sugriebė nukentėjusiąją E. B. už peties, ir viena ranka ją apglėbęs, kita ranka į kaklą įrėmė peilį bei pagrasino nukentėjusiąją užmušti, po ko, pargriovęs nukentėjusiąją E. B. ant žemės abejomis rankomis apglėbė jos kaklą ir pradėjo smaugti. E. B., draugės pagalba ištrūkus, kaltinamasis E. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, puolė ant nukentėjusios, užsimojo peiliu, grasindamas užmušti, papjauti, paskersti, ko pasėkoje, nukentėjusioji gindamasi griebė už peilio ir susižalojo rankas, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytos pjautinės žaizdos abiejų plaštakų srityse, kas sukėlė nukentėjusiajai E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, kaltinamasis E. D., panaudodamas peilį, grasino nukentėjusiajai E. B. ją nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. D. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei iš esmės prokuroro kaltinime išdėstytas aplinkybes, parodė, jog tą naktį, apie 4.00 val., kartu su drauge nukentėjusiajai į jo namus atėjus jau trečią kartą, jis iš tiesų supykęs ir, išeidamas iš namų, kad nukentėjusiąją su drauge pagąsdinti, pasiėmė virtuvinį peilį. Išėjus į namo kiemą, kur ir įvyko konfliktas su nukentėjusiąja, jis viena ranka apglėbęs nukentėjusiąją per juosmenį ir taip ją laikydamas, kita ranka, joje turėtą virtuvinį peilį įrėmė į nukentėjusiosios kaklą. Kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusioji rankas susižalojo griebdama už peilio, norėdama išsilaisvinti, apsiginti. Kaltinamasis paaiškino, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios iš esmės kilo dėl nukentėjusiosios internete patalpintų nuotraukų. Tačiau kaltinamasis, ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, nurodė, kad nukentėjusiosios jis nesmaugė. Be to, nurodė, jog kaltinime yra nurodytas netikslus laikas, kadangi įvykis įvyko ne 06.00 val., o 04.00 val. ryto.
Nukentėjusioji E. B. parodė, jog, norėdama su kaltinamuoju išsiaiškinti dėl internete patalpintų jos nuotraukų, kartu su liudytoja G. Š. apie penktą, ar pusė šešių ryto atėjo į kaltinamojo namus. Pasibeldus, vos ją pamatęs, kaltinamasis išėjo iš namų ir puolė ją su peiliu, viena ranka ją apglėbęs, taip kad ji negalėjo net pajudėti, kita ranka, joje turėtą peilį įrėmė jai į gerklę. Nukentėjusioji patikslino, kad kaltinamasis peilį įrėmė taip, kad ji buvo įsitikinusi, kad jis nori jai peiliu įdurti, be to, jis grasino, kad nužudys, užmuš, paskers, papjaus, nes neva ji jam sugadinusi gyvenimą. Po ko, kaltinamasis tampė ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir tada sugriebęs jos kaklą abiem rankomis pradėjo ją smaugti. Jai su kartu buvusios liudytojos G. Š. pagalba, kuri puolė kaltinamąjį, sugebėjus išsilaisvinti, ji norėjo pabėgti iš kaltinamojo namo kiemo, tačiau kaltinamasis ją vėl puolęs peiliu. Gindamasi ji sugriebė už peilio ir taip susižalojo plaštaką. Nukentėjusioji patvirtino, jog buvo įsitikinusi, kad kaltinamasis ją iš tiesų gali užmušti, nužudyti, nes jis buvo agresyvus, puolė peiliu, grasino, be to, atvejų, kuomet kaltinamasis ją buvo sužalojęs, jos atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, buvo ir anksčiau, kuomet jie gyveno kartu. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam jokių nei moralinių, nei materialinių pretenzijų ji nereiškia, tik nori, kad kaltinamasis ir toliau jai negrasintų.
Liudytoja G. Š. paliudijo, jog, norėdamos išsiaiškinti dėl kaltinamojo, kaip jos manė, internete patalpintų nukentėjusiosios nuotraukų, jos apie 04.00 val. ryto atvyko prie kaltinamojo namų. Pasibeldus į duris, kaltinamasis iš karto išėjo su peiliu rankose ir pradėjo pulti E. B., viena ranka apglėbęs nukentėjusiąją, kita ranka peilį įrėmė nukentėjusiajai į kaklą, grasino, kad papjaus, sakė, jai visokius žodžius, be to, sakė, kad ir myli ją, bučiavo, tačiau tai sakė į kaklą įrėmęs peilį. Ji, norėdama nukentėjusiąją apginti, puolė kaltinamąjį, tačiau jis ją nustūmė, nuo ko ji trenkėsi į sieną. Po to, kaltinamasis pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir pradėjo ją smaugti. Tuomet ji kaltinamąjį pradėjusi trankyti rankinuku per galvą. Kai nukentėjusioji išsilaisvino, ji pastebėjo, kad jos rankos kruvinos. Liudytoja patvirtino, kad vien pagal kaltinamojo veido išraišką, buvo galima manyti, suprasti, kad grasinimas nukentėjusiajai yra realus.
Specialisto išvada Nr. G 516/12(03) nustatyta, kad nukentėjusiajai E. B. konstatuoti kūno sužalojimai – pjautinės žaizdos abiejų plaštakų srityse, padaryti ne mažiau dviejų poveikių pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu aštriabriauniu daiktu – kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 17).
Kaltinamasis, ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, pripažindamas visus kitus jam inkriminuojamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodo nukentėjusiosios E. B. nesmaugęs.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, rašant pareiškimą, nukentėjusioji nurodė, jog be kitų veiksmų jos atžvilgiu, kaltinamasis E. D. ją dargi ir smaugė (b. l. 1). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad aplinkybę, jog E. D., pargriovęs ją ant žemės, abejomis rankomis sugriebęs ją už kaklo, smaugė, nukentėjusioji patvirtino ir tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu, ir atkreiptina, net tik apklausos, bet ir betarpiškos akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 10-12, 44-45). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad aplinkybę, jog buvo ir smaugiama, nukentėjusioji įvardijo ir teisminio nagrinėjimo metu. Akivaizdu, jog nurodydama, kad 2012 m. sausio 12 – osios naktį kaltinamasis be kitų jos atžvilgiu panaudotų veiksmų, ją dar ir smaugė, nukentėjusioji E. B. buvus nuosekli, analogiška ir vienareikšmiai kategoriška nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.
Nustatyta, jog nukentėjusiosios apklausos atliktos ir nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Taigi, imant domėn nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, procesinių veiksmų, kuomet nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti, atitikimą įstatymui, konstatuotina, kad abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais ar juos, kaip netinkamus baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, atmesti, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog nukentėjusioji parodymus visais atvejais davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, kaltinamasis pareigos sakyti tiesą nėra saistomas. Ši aplinkybė taipogi suponuoja remtis ir kaip įrodymus vertinti būtent nukentėjusiosios parodymus.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos G. Š. parodymai, kurie, atkreiptina, nukentėjusiosios parodymams buvę analogiški visais be išimties atvejais - tiek pirmosios ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu, tiek ir tolimesnio tyrimo eigoje, būtent akistatos su pačiu kaltinamuoju metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 28-30, 47-49). Aplinkybių, bylojančių, kad nukentėjusioji, juolab liudytoja G. Š. būtų priešiškai nusiteikusios ir todėl nurodytų neteisingas kaltinamojo atžvilgiu aplinkybes, byloje nėra. Juolab, kad minėta, jog nukentėjusioji, kaip ir liudytoja, buvo apklaustos įstatymo nustatyta tvarka prisaikdintos sakyti tiesą.
Esant išdėstytai įrodymų visumai, konstatuotina, kad 2012 m. sausio 12 d. kaltinamasis E. D., grasindamas nukentėjusiąją nužudyti, be kitų jos atžvilgiu panaudotų fizinio pobūdžio veiksmų, nukentėjusiąją E. B. dar ir smaugė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės konstatavimas nusikalstamų kaltinamojo veiksmų teisinio kvalifikavimo neįtakoja.
Kaltinamasis, iš dalies ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, nurodo, kad įvykis įvykęs ne 06.00 val., kaip nurodyta kaltinime, o 04.00 val. Taigi, kaltinamasis ginčija nusikalstamos veikos padarymo laiką. Tai, jog prie kaltinamojo namų jos su nukentėjusiąja atvyko apie 04.00 val., teisminio nagrinėjimo metu nurodė liudytoja G. Š.. Nukentėjusioji tuo tarpu tvirtino, kad prie kaltinamojo namų jos su liudytoja atvyko ir įvykis įvyko apie 06.00 val. Klaipėdos AVPK nusikaltimų prieš asmenį suvestine nustatyta, kad apie įvykį adresu - Poilsio g. 60, Klaipėdos m., pranešta 06.04 val., taigi įvykiui jau įvykus (b. l. 8-9). Analizuojant išdėstytą, nusikalstamos veikos laikas tikslintinas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta nuo 04.00 val. iki 06.00 val.
Vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas yra įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad E. D., smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis E. D. grasino nukentėjusiąją nužudyti ir, vertinant kaltinamojo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus, be to, panaudojant peilį ir juo grasinant, vertinant įvykio aplinką – nakties metas, ankstesnius kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, kuomet fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu taipogi buvo naudojamas, akivaizdu, jog pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, buvo pakankamas.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos, atkreiptina kelios, nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš esminius ir pamatinius, įstatymo saugomus objektus ir gėrius - asmens sveikatą ir gyvybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, pastarosios atžvilgiu panaudojant ne tik fizinio pobūdžio ir pakankamai agresyvius veiksmus, bet dargi grasinant nužudyti panaudojant ir panaudojant realiai itin pavojingą įrankį – peilį, ko pasėkoje nukentėjęs asmuo buvo sužalotas.
Nors kaltinamasis nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė, tačiau dėl savo nusikalstamo elgesio visiškai nesigailėjo. Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingas veikas prisipažino iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors nėra ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis nėra teistas. Kaltinamojo padarytos veikos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotini kaip nesunkūs nusikaltimai.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus vieną švelnesnių sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmę. Vienok, laisvės apribojimo bausmės terminas, atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas griežtesnis nei pasiūlytas valstybinio kaltintojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E.D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja E. B.;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja E. B..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį E.D. paskirti – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja E. B..
Kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.