Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-149-159/2010

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. vasario 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovei D. D., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1959-122/2009 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei J. B. dėl 1 286,70 Lt įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2008-05-29 atsakovės J. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti vandens apskaitos prietaisai. Buvo nustatyta, kad vandens apskaitos prietaiso stiklas yra subraižytas, t. y. nustatytos mechaninio poveikio žymės. Šiam nustatytam faktui patvirtinti buvo surašytas aktas „Apie situaciją gyvenamojoje patalpoje“, pažeisti vandens apskaitos prietaisai nufotografuoti. Atsakovė pažeidė Sutarties 3.5.1 p., nes neužtikrino tinkamos jai priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ir apskaitos prietaisų būklės. Teisėje yra preziumuojamas įstatymų žinojimas, ši nuostata įtvirtinta CK 1.6 straipsnyje, todėl atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi savo sutartiniams įsipareigojimams, privalėjo žinoti, jog turi pastebėjusi šalto vandens apskaitos prietaiso pažeidimus apie tai nedelsdama informuoti ieškovę. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo principas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisėtumo ir galimų teisinių pasekmių, pasikonsultuotų su tos srities specialistu, jei to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Nustačius vandens apskaitos prietaiso stiklo mechaninio poveikio faktą, suvartoto vandens kiekis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Klaipėdos mieto savivaldybės tarybos 2006s-05-25 sprendimu Nr. 72-179 patvirtintu „Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašu“ (toliau tekste Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos 18.5 ir 19, 50 punktais, apskaitos prietaisą mechaniškai sugadinus tyčia arba dėl neatsargumo, ir abonentui nedelsiant per 24 val. nepranešus tiekėjui, abonentui per mėnesį suvartoto vandens kiekis nustatomas iš gyvenamojo namo suvartoto vandens kiekio (pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis) atėmus gyvenamosioms ir (ar) negyvenamosioms patalpoms suvartotų vandens kiekių (pagal šioms patalpoms įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis) sumą bei vandens kiekį, apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintas vandens suvartojimo normas patalpoms, kurioms neįrengti apskaitos prietaisai. Atsakovės name, adresu, (duomenys neskelbtini), šis skirtumas sudarė 284 kub. m. 2008-06-30 atsakovei J. B. buvo išrašyta sąskaita Nr. SF03040291, joje nurodytas įsiskolinimo dydis, mokėtina suma – 1 286,70 Lt (b. l. 3–4).

Kitą ieškinio dalį atmetė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas sprendime nustatė, kad atsakovė J. B. nuo 2002-02-19 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė; kad 2003-09-15 šalys pasirašė šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo–vartojimo sutartį; kad Priede prie Sutarties pažymėta, jog 54,79 kv. m dydžio bute gyvena trys žmonės, kad 2003-09-15 vandens apskaitos prietaisų bute nėra, kad 2004-05-07 atsakovės bute įrengti šalto ir karšto vandens apskaitos įrenginiai; kad AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierių tarnyba planinio patikrinimo metu užfiksavo šalto vandens skaitiklio pažeidimus; kad 2008-06-06 vandens apskaitos prietaisai buvo nuimti ir pakeisti; kad 2008-06-30 ieškovė gavo iš atsakovės prašymą jos nebausti, nes yra vieniša mama bei nežino, dėl kokios priežasties apskaitos įrenginys yra subraižytas; kad 2008-07-02 ieškovė, išnagrinėjusi prašymą, atsakovei pranešė, jog dėl nustatytų pažeidimų bei neužtikrinus tinkamos jai nuosavybės teise priklausančių įrenginių būklės yra pagrindas šeimos suvartotą vandenį apskaityti pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. 72-179 nustatytą Tvarką; kad 2008-06-30 ieškovė išrašė sąskaitą, tačiau atsakovė gera valia 1 286,70 Lt įsiskolinimo nepadengė.

Teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokios priežasties atsakovė nevykdė Sutarties 3.5 dalyje nustatytų įsipareigojimų ir kad atsakovė nepateikė priešpriešinių įrodymų, jog 2004 metais įrengtieji vandens apskaitos įrenginiai yra tokios pat būklės ar pažeisti ne dėl tikslo sumažinti suvartojamo vandens kiekį. Sprendime padarė išvadą, kad nepranešus ieškovei apie įrengto skaitiklio pažeidimus, labiau tikėtina, jog apskaitos įrenginiai dirbo lėčiau, todėl atsakovė yra skolinga ieškovei. 2009-09-18 eksperimento būdu patikrinti pasirinktinai septynių vandens apskaitos prietaisų duomenys patvirtino ieškovės teiginius dėl skaitiklio rodmenų netikslumo, spaudžiant juos mechaniškai.

Teismas sprendime įvertino, kad atsakovė iš dalies pagal bute esančius skaitiklių rodmenis mokėjo mokesčius, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovės ieškovei palūkanų nuo 1 286,70 Lt įsiskolinimo nepriteisė (CK 1.5 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas – 63 Lt žyminį mokestį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, b. l. 61–71).

Atsakovė J. B. 2009-07-31 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teisino 2009-07-03 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, teismo sprendime nepasisakyta dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, netinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykį.

2008-06-30 AB „Klaipėdos vanduo“ raštu Nr. 3/1 „Dėl sugadintų vandens apskaitos prietaisų“, buvo informuota, kad bute buvo patikrinti vandens apskaitos prietaisai ir buvo nustatyta, kad šalto vandens apskaitos prietaiso stiklas yra subraižytas, t. y. nustatytos mechaninio poveikio žymės, buvo pateikta sąskaita dėl 1 286,70 Lt apmokėjimo. 2008-06-28 apeliantė ieškovei pateikė prašymą, jame nurodė, kad nežino, kaip galėjo būti apibraižytas vandens apskaitos prietaiso stiklas, ir nesant kaltės prašė netaikyti jokių poveikio priemonių. 2008-07-02 ieškovė raštu Nr. 3/1-630 informavo, kad poveikio priemonės bus taikomos, nes apeliantė privalėjo užtikrinti tinkamą jai priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ir apskaitos prietaisų būklę.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė savo reikalavimą grindė tarp šalių pasirašytos 2003-09-15 Šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo–vartojimo sutarties Nr. 601-200309667 3.5.1 punktu. Šiame punkte nurodyta, kad abonentas įsipareigoja užtikrinti tinkamą jam priklausančių prietaisų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ir apskaitos prietaisų būklę.

Ieškovė sąmoningai klaidino teismą, nes netiksliai citavo teisės normas, susijusias su atsakomybės taikymu, ir ieškinyje vadovaujasi 2006-05-25 sprendimu Nr. 72-179 patvirtinto „Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašo“ 18.5 ir 19 punktais, kuriuose nurodyta, kad apskaitos prietaisas keičiamas, jei jis sugedo ar dėl kitų priežasčių tapo netinkamas naudoti (Tvarkos 18.5 p.). Jei yra bent viena iš 18.4 ar 18.5 punkte nurodytų aplinkybių, abonentas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai informuoti tiekėją. Galutinį sprendimą dėl apskaitos prietaiso pakeitimo priima tiekėjas (Tvarkos 19 p.). Tačiau, šios Tvarkos 18.4 p. nurodyta, kad apskaitos prietaisas keičiamas, kai jis neveikia dėl abonento kaltės, t. y. buvo mechaniškai sugadintas tyčia arba dėl neatsargumo (sulaužytas, sudaužytas, pažeistas korpusas, skaičiavimo mechanizmas ar pažeista plomba) arba išmontuotas. Tokiu atveju tiekėjas apskaitos prietaisą keičia (įrengia), tik abonentui apmokėjus apskaitos prietaiso vertę bei visas su pakeitimu (įrengimu) susijusias išlaidas. Apskaitos prietaiso keitimas bei vartotojo atsakomybė (kaltė) siejama išimtinai su aplinkybe, jog prietaisas neveikia dėl abonento kaltės. Apeliantės atveju, prietaisas funkcionavo ir veikė, tik dėl nežinomų priežasčių, kurias kaip galimas nurodė savo 2008-06-28 prašyme, nežymiai buvo subraižytas jo stiklinis paviršius. Tokiu atveju dėl elementaraus mechaninio poveikio, galinčio atsirasti dėl įvairių nuo abonento nepriklausančių veiksmų (remonto, vaikų neatsargaus elgesio ir kt.), nesugadinus apskaitos prietaisų taip, jog nebeveiktų, teisinė atsakomybė neatsiranda. Analogiškai pasakytina ir apie ieškinyje nurodytos Tvarkos 50 p. taikymą, jo taikymas siejamas tik su Tvarkos 18.4 ir 18.5 p. aplinkybių buvimu (Tvarkos 50.1 p.).

Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, nevertino ir netyrė šių apeliantės nurodytų teisinių aplinkybių, apsiribojo abstrakčia formuluote, kad labiau tikėtina, kad nepranešus ieškovei apie įrengto skaitiklio pažeidimus, įrenginiai dirbo lėčiau. Teismo prerogatyva kiekvienoje byloje yra tinkamai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, o ne vien remtis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju visiškai nebuvo įvertintos ir tirtos apeliantės nurodytos juridinės aplinkybės.

Apeliantei nesuprantami teismo argumentai, jog ji nepateikė priešpriešinių įrodymų, kad įrengti vandens apskaitos įrenginiai yra tokios pat būklės ar pažeisti ne dėl tikslo sumažinti naudojamo vandens kiekį. Jokių materialių įrodymų, susijusių su pačiu skaitikliu, ji neturėjo galimybės pateikti, nes skaitiklis buvo išmontuotas ir ieškovės paimtas. Aplinkybės, kaip ir kodėl galėjo būti įbrėžtas skaitiklio korpusas, buvo nurodytos ne tik atsiliepime į ieškinį, bet ir ikiteisminėje susirašinėjimo su ieškove medžiagoje.

Tarp šalių 2003-09-15 pasirašyta Šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo–vartojimo sutartis Nr. 601-200309667 yra vartojimo sutartis, jai taikomos visos vartojimo sutarčių sąlygos bei galimybė nesąžiningam vartotojui ir sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas teismo tvarka pripažinti negaliojančiomis. 2003-09-15 Sutarties 4.7 p. dalis, kiek ji susijusi su galimybe suvartojimo kiekį perskaičiuoti pagal savivaldybės nustatytą normą, nustačius pašalinius poveikius šalto vandens apskaitos prietaisams, kai toks poveikis nesiejamas su skaitiklio sugadinimu, kaip tai numatyta Tvarkos 18.4 p., bet apsiribojama vien formaliu jo poveikiu (subraižymu ir kt.), pažeidžia vartotojo teises, todėl pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 ir 13 punktus atsakovė pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl minėtos sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia, kaip prieštaraujančia vartotojo teisių interesams bei sąžiningumo principui.

Ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovė nurodė, jog įrodymai, pagrindžiantys reiškiamą reikalavimą – 2008-06-30 atsakovei išrašyta sąskaita Nr. SF03040291, kurioje nurodytas įsiskolinimo dydis, mokėtina suma – 1286,70 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – PVM sąskaita faktūra, esanti vieninteliu ieškovo reikalavimą pagrindžiančiu įrodymu, pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia, tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 ir 2004-04-19 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1040/2003, Nr. 3K-3-291/2004). Ieškovė nepateikė įrodymų, aiškiai ir suprantamai pagrindžiančių sumų susiformavimą, nors nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio atsakovė tokį reikalavimą buvo pateikusi, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, jų nevertino ir netyrė.

Dar 2009 metų rugsėjo mėnesį, atsakovė, gavusi ieškovės priminimą dėl ginčo sumos sumokėjimo, pareikalavo pateikti visas ūkines komercines operacijas pagrindžiančius dokumentus, kaip apskaičiuota iš atsakovės reikalaujama suma (pridedami raštai rašyti ieškovei). Iki šiol ieškovė tokių pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tačiau informavo skolų administravimo įmonę UAB „Creditinfo Lietuva“ apie apeliantės neva nesumokamą skolą, nors yra ginčijamas minėtos sumos pagrįstumas. Tuo buvo pažeistos apeliantės, kaip vartotojos, teisės, dėl to šiuo metu ji negali nieko įsigyti išsimokėtinai, kadangi minėtos skolų administravimo įmonės duomenų bazėje, ieškovės iniciatyva, yra įrašyta kaip skolos negrąžinantis asmuo.

Pagal LR CK civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Nei įmonės lokaliniuose aktuose, nei ieškinyje ieškovė neanalizuoja civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, pasekmių, kaltės, priežastinio ryšio, be kurių civilinė atsakomybė yra negalima (b. l. 69–71).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingai sprendime nustatė, kad atsakovė J. B. nuo 2002-02-19 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė; kad 2003-09-15 šalys pasirašė šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo–vartojimo sutartį (b. l. 11–12); kad Priede prie Sutarties pažymėta, jog 54,79 kv. m dydžio bute gyvena trys žmonės, kad 2003-09-15 vandens apskaitos prietaisų bute nėra, (b. l. 13–14), kad 2004-05-07 atsakovės bute įrengti šalto ir karšto vandens apskaitos įrenginiai (b. l. 14); kad AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierių tarnyba 2008-05-29 planinio patikrinimo metu užfiksavo šalto vandens skaitiklio pažeidimus (b. l. 15–16).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minimos bylą nagrinėjusio teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka apeliantės J. B. tiek atsiliepime į ieškinį (b. l. 33–35), tiek jos apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes (b. l. b. l. 69–71). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tarp šalių ginčas kilo tik po to, kai AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierių tarnyba 2008-05-29 planinio patikrinimo metu atsakovės J. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad vandens apskaitos prietaiso stiklas yra subraižytas, t. y. nustatė mechaninio poveikio žymes, ir buvo surašytas aktas „Apie situaciją gyvenamojoje patalpoje“. 2008-06-30 ieškovė atsakovei J. B. išrašė sąskaitą SF 03040291 iki 2008-07-31 sumokėti 1 286,70 Lt už patiektą šaltą vandenį, pašalintas nuotekas, šalto vandens pašildymą ir nuotekų pašalinimą po šalto vandens pašildymo (b. l. 8), tačiau atsakovė gera valia įsiskolinimo nepadengė.

Apeliantė J. B. teisingai apeliaciniame skunde nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinio reikalavimą dėl 1 286,70 Lt įsiskolinimo ir netesybų priteisimo grindė 2003-09-15 Sutarties 3.5.1 punktu, kuriuo abonentas įsipareigojo užtikrinti tinkamą jam priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ir apskaitos prietaisų būklę.

CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

2003-09-15 Sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad nustačius pašalinius poveikius šalto vandens apskaitos prietaisams arba kai jie sugadinti siekiant sumažinti prietaisų rodmenis, už visą laiką nuo paskutinės apskaitos prietaisų tikrinimo datos suvartojimo kiekis perskaičiuojamas pagal savivaldybės nustatytą normą ir skiriama bauda LR teisės aktų nustatyta tvarka. Bauda skiriama taip pat už klaidingą vandens apskaitos duomenų pateikimą (b. l. 12).

Esant tokiam šalių 2003-09-15 Sutarties 4.7 punkte nustatytam susitarimui ir 2008-05-29 akte „Apie situaciją gyvenamojoje patalpoje“ nustačius, kad atsakovės J. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos prietaiso stiklas buvo subraižytas, t. y. buvo nustatytas pašalinis poveikis šalto vandens apskaitos prietaisui (b. l. 15), teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės J. B. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad ieškovė sąmoningai klaidino teismą, ieškinyje netiksliai citavo teisės normas, susijusias su atsakomybės taikymu ir nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. 72-179, patvirtintu „Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašo“ 18.4 p, 18.5 ir 19 punktais, ir kad dėl elementaraus mechaninio poveikio – nežymiai subraižyto vandens apskaitos prietaiso stiklinio paviršius, galėjusio atsirasti dėl įvairių nuo abonento nepriklausančių veiksmų (remonto, vaikų neatsargaus elgesio ir kt.), nesugadinus apskaitos prietaisų ir jiems veikiant, apeliantei sutartinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes, kaip jau nutartyje buvo minima, pagal 2003-09-15 Sutarties 4.7 punktą abonentui atsakomybei atsirasti pakanka tik nustatyti pašalinius poveikius šalto vandens apskaitos prietaisams.

Taip pat nutartyje buvo minima, kad pagal 2003-09-15 Sutarties 4.7 punktą, nustačius pašalinius poveikius šalto vandens apskaitos prietaisams, už visą laiką nuo paskutinės apskaitos prietaisų tikrinimo datos suvartojimo kiekis perskaičiuojamas pagal savivaldybės nustatytą normą ir skiriama bauda LR teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 12). Esant tokiai Sutarties nuostatai, ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“, remdamasi Sutarties 4.7 punktu, turėjo teisę suvartojimo kiekį perskaičiuoti pagal savivaldybės nustatytą normą ir skirti baudą LR teisės aktų nustatyta tvarka ir išrašyti sąskaitą Nr. SF0304029 (b. l. 8). Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė D. D. paaiškino, kad atsakovei 1 286,70 Lt už suvartotą šaltą vandenį, nuotekų pašalinimą buvo apskaičiuota tik už vieną mėnesį iš atsakovės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), suvartoto vandens kiekio (pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis) atėmus gyvenamosioms ir (ar) negyvenamosioms patalpoms suvartotų vandens kiekių (pagal šioms patalpoms įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis) sumą bei vandens kiekį, apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintas vandens suvartojimo normas patalpoms, kurioms neįrengti apskaitos prietaisai, ir šis skirtumas sudarė 284 kub. m (b. l. 10). 2008-06-30 sąskaitoje Nr. SF0304029 nurodyta, kad už 289 kub. m patiektą šaltą vandenį ir 289 kub. m nuotekų pašalinimą, mokėtiną atsakovei, sumą sudaro 1 286,70 Lt (b. l. 8), nors ieškinyje nurodyta, kad už 284 kub. m mokėtiną sumą sudaro 1 286,70 Lt (b. l. 4).

Ieškinyje ir sąskaitoje Nr. SF0304029 esant suvartoto šalto vandens ir nuotekų pašalinimo kiekio neatitikimui, teisėjų kolegijai yra pagrindas sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad ieškovė apeliantei nepateikė įrodymų, aiškiai ir suprantamai pagrindžiančių 1 286,70 Lt skolos skaičiavimą. Esant tokiai nustatytai aplinkybei ir atsižvelgus į apeliantės sutartinių įsipareigojimo pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir iš atsakovės ieškovei priteistą 1 286,70 Lt įsiskolinimą už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą ir 63 Lt žyminį mokestį sumažinti ir iš atsakovės ieškovei priteisti 600 Lt įsiskolinimą už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą ir 50 Lt žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmesti (CPK 326 straipsnis 1 dalis 3 punktas, CK 1.5 straipsnis).

Apeliantė J. B. apeliaciniame skunde pripažino, kad jai asmeniškai prieš 10 dienų buvo pranešta apie 2009-06-22 9 val. Klaipėdos miesto apylinkės teisme įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, nes buvo kviečiama atsakove. Į bylą pateiktas prašymas patvirtina, kad J. B. prašė atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 64). Iš 2009-06-22 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, turėdamas duomenų, kad J. B. teismo šaukimas asmeniškai įteiktas 2009-06-9, protokoline nutartimi nutarė nagrinėti bylą, atsakovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie įvyksiantį teismo posėdį yra pranešta tinkamai, todėl nutarta bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant (CPK 117, 124 straipsniai, 246 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatidėjęs bylos nagrinėjimo, apeliantės teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą, jos teisės į gynybą, galimybę žodžiu išdėstyti atsikirtimų esmę ir pateikti įrodymus nepažeidė, nes apeliantė pasinaudojo teise į apeliaciją, turėjo teisę apeliaciniame skunde pareikšti prašymus (CPK 306 straipsnio 3 dalis), dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo, todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti faktai nesudaro absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

Nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą J. B. sumokėjo 38 Lt žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistina 38 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 72, CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), priteistas 1 286,70 Lt įsiskolinimas už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą ir 63 Lt žyminis mokestis ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, į. k. 140089260, buveinė – Ryšininkų 11, Klaipėda, a. s. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir šias Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo dalis išdėstyti taip: priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Lt įsiskolinimo už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą ir 50 Lt žyminio mokesčio ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, į. k. 140089260. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ 38 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą J. B.