Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. N., atsakovės atstovei Rūtai Kazlauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2013-08-01 atsidarė VMI prie LR FM tinklalapio skyrių „Mano VMI“, kuriame susipažino su jai skirtais 2013-03-13 pranešimu Nr. (17.17-30)-RES-137678 ir 2013-07-31 pranešimu Nr. (17.17-30)-RES-501271 ir sužinojo, kad jos mokėtomis įmokomis – 2012 m. II pusmečio 30 000 Lt PVM (sumokėta 2013-01-23 mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtis: „PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31“, įmokos kodas 1001) ir 2013 m. I pusmečio 18 798 Lt PVM (sumokėta 2013-07-25 ir 2013-07-26 mokėjimo pavedimais, mokėjimo paskirtis: „PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30“, įmokos kodas 1001) – nebuvo padengtos nurodytos įmokos, o buvo sumažintas mokestinės prievolės mokėti delspinigius ir baudą pagal Kauno apskrities VMI 2008-05-12 sprendimą Nr. (04)-K3-205 dydis.

Nurodo, kad 2013-08-01 kreipėsi į Kauno apskrities VMI su reikalavimu panaikinti neteisėtus 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 sumokėtų PVM įmokų įskaitymus ir informuoti apie 2013-03-13 pranešime nurodytų 905,57 GPM delspinigių už 2011 metus apskaičiavimo pagrindą ir pagrįsti apskaičiuotų delspinigių dydį. 2013-08-19 gavo atsakovės 2013-08-16 raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855, iš kurio sužinojo, kad mokėtų 16 458 Lt GPM už 2011 m. įmokų dalis taip pat nebuvo įskaitytos mokėjimo pavedimuose nurodytoms įmokoms padengti, o buvo įskaitytos Kauno apskrities VMI 2008-05-12 sprendimu Nr. (04)-K3-205 skirtos 16 458 Lt GPM baudos mokestinei prievolei padengti, nors Kauno apskrities VMI 2012-11-12 nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymoje Nr. PS21-3703 nurodė, kad 2008-05-12 sprendimu Nr. (04)-K3-205 skirta 16 458 Lt GPM bauda nėra sumokėta, kaip nėra sumokėta ir 113 643,42 Lt delspinigių.

Teigia, kad Kauno apskrities VMI 2012-11-12 nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma Nr. PS21-3703 ir atsakovės 2012-06-14 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-3174 įrodo, kad atsakovės 2013-08-16 rašte Nr. (20.21-06)-RMA-29855 pateikta informacija yra melaginga, pateikta siekiant pateisinti neteisėtą 905,57 Lt delspinigių už ne laiku sumokėtą 2011 m. mokestinio laikotarpio GPM priskaičiavimą.

Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 84 str. 1 d. ir teigia, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Kadangi ji konkrečiai nurodė, už ką turi būti įskaitytos sumokėtos sumos, VMI prie LR FM viršininko 2011-05-12 įsakymu Nr. VA-56 patvirtintos Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos jos atliktiems mokėjimams įskaityti negalėjo būti taikomos (pritaikytos neteisėtai).

Paaiškina, kad dėl atsakovės 2012-06-14 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-3174 vykęs teisminis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013-09-19 nutartimi adm. byloje Nr. A438-963-13, iki kurios priėmimo galiojo atsakovės 2012-06-14 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-3174 atidėti ir išdėstyti 16 458,00 Lt GPM baudos ir 112 820,00 Lt GPM delspinigių mokestinę nepriemoką nuo 2012-05-25 iki 2015-09-25. Taigi terminas mokėti 16 458,00 Lt GPM baudos ir 112 820,00 Lt GPM delspinigių mokestinę nepriemoką įmokų įskaitymo momentu nebuvo suėjęs, todėl dar ir dėl šios priežasties Taisyklių III dalies 9 ir 16 p. atliktiems mokėjimams negalėjo būti taikomi. Iš atsakovės 2013-08-16 rašto Nr. (20.21-06)-RMA-29855 turinio matyti, kad ji netenkino reikalavimo panaikinti neteisėtus 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 sumokėtų PVM įmokų įskaitymus.

Vadovaujasi MAĮ 40 straipsnio 1 punktu, 2 straipsnio 19 punktu, LVAT praktika ir pažymi, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Pareiškėja išbando įvairius MAĮ nurodytus būdus dėl mokestiniame ginče apskaičiuotų delspinigių ir baudų atleidimo / mažinimo / išdėstymo, tačiau šių sumų nedengia realiomis įmokomis. Apskaičiuotų delspinigių ir baudų sumokėjimas MAĮ nėra užtikrinamas kitomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai pareiškėja nuo mokestinio ginčo ir ginčo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pabaigos nedengia apskaičiuotų baudų ir delspinigių, siekia padengti einamuosius mokesčius, nors baudų ir delspinigių prievolė yra susidariusi dar Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-12 sprendimu Nr. (04)-K3-205 dėl jos laiku ir tinkamai nevykdytų mokestinių prievolių 2003 metais. Toks pareiškėjos elgesys pažeidžia MAĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas laiku ir tinkamai vykdyti mokestinę prievolę (konkrečiai – mokėti delspinigius ir baudas, susidariusius mokestiniame ginče), kadangi ji renkasi mokėti tas mokestines prievoles, kurios yra naujos ir jų nemokėjimas sukelia realių finansinių padarinių.

Paaiškina, kad pareiškėja 2012-05-25 padavė prašymą pakeisti 2010-09-13 mokestinės paskolos sutartį ir atidėti bei išdėstyti mokestiniame ginče atsiradusių GPM delspinigių ir baudų mokėjimą. VMI prie LR FM viršininko 2012-06-14 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-3174 nuspręsta atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau pagal šį sprendimą mokestinės paskolos sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, jei pareiškėja įvykdys sprendime nurodytas sąlygas (įkeitimas, laidavimas, hipoteka ar garantija). Pareiškėja šias sąlygas vykdyti atsisakė, todėl nauja mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o pareiškėja dėl to kreipėsi į teismą (ginčas pasibaigė LVAT 2013-09-19 nutartimi administracinėje byloje A438-963-2013, kuria pripažinta, kad VMI prie FM pagrįstai reikalavo iš pareiškėjos įvykdyti papildomas sąlygas). Gavus pareiškėjos prašymą pakeisti 2010-09-13 mokestinės paskolos sutartį, Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – MAIS) per klaidą fiksuotas mokestiniame ginče atsiradusių GPM delspinigių ir baudų išieškojimo (taip pat ir kitokio dengimo) sustabdymas (jis atšauktas 2013-05-21). Pareiškėjos skunde minima 2012-11-12 nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma Nr. PS21-3703 atspindi 2012-10-12 MAIS duomenyse esančią informaciją. Dėl minėto išieškojimo sustabdymo iš mokestinio ginčo kilusi GPM delspinigių ir baudų suma buvo įšaldyta, t. y. nedengiama iš į biudžetą patenkančių lėšų, į ją negalėjo būti nukreiptas priverstinis išieškojimas. Kadangi pareiškėja tuo laikotarpiu neturėjo kitų nepriemokų, jos 2012-04-24, 2012-04-26, 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 įneštos sumos buvo įskaitytos einamiesiems GPM ir PVM mokėjimams padengti, skaičiuoti delspinigių nuo šių mokesčių nebuvo pagrindo. 2013-05-21 pastebėjus klaidą ir panaikinus mokestiniame ginče atsiradusių GPM delspinigių ir baudų išieškojimo sustabdymo žymą, mokestiniame ginče atsiradę GPM delspinigiai ir baudos vėl tapo dengtini. Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis teisės normomis, pareiškėjos įneštos sumos buvo įskaitytos seniausioms mokestinės nepriemokos sumoms (mokestinio ginčo GPM baudoms ir delspinigiams) padengti. Jei aptariamas sustabdymas nebūtų fiksuotas, ginčijami PVM ir GPM einamųjų įmokų užskaitymai būtų buvę atliekami jau nuo 2012 m., o nepadengtoms nepriemokoms taikomos priverstinio išieškojimo procedūros. Taigi per klaidą atliktas mokestinio GPM delspinigių ir baudų stabdymo registravimas buvo naudingas pareiškėjai. Skunde ginčijami GPM ir PVM delspinigiai, atsakovės manymu, susidarė pagrįstai, vadovaujantis išdėstytų teisės aktų nuostatomis padengus dalį iš mokestinio ginčo kilusios mokestinės nepriemokos.

Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašomas panaikinti raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes juo tik atsakyta į pareiškėjos paklausimą apie sumokėtų lėšų įskaitymo pagrindus. Teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė mokesčių administratoriaus veiksmai (automatinis perskaičiavimas MAIS), todėl panaikinti 2013-08-16 raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855 nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad LVAT 2010-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-359/2010 baigtas pareiškėjos mokestinis ginčas dėl 164 580 Lt GPM, 59 085 Lt GPM delspinigių ir 16 458 Lt GPM baudos mokėjimo, o ginčas dėl Kauno apskrities VMI 2010-07-02 sprendimo neatleisti pareiškėjos nuo pirmiau minėtų mokestinių ginčų apskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo pasibaigė LVAT 2012-02-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-12-2012, kurioje pareiškėja neatleista nuo GPM baudos bei 112 820,90 Lt GPM delspinigių (b. l. 55–63). Taigi pareiškėja turi GPM baudos ir GPM delspinigių mokestinę nepriemoką.

Nustatyta, kad pareiškėja 2012-04-24 ir 2012-04-26 sumokėjo po 10 000 Lt (įmokos kodas 1441) ir prašė padengti 2011 m. GPM). Pareiškėja taip pat 2013-01-23 įnešė 30 000 Lt, 2013-07-25 – 12 000 Lt, 2013-07-26 – 6 798 Lt ir mokėjimo pavedimuose nurodė įmokos kodą 1001 (bendrasis įmokų kodas), šiais įnašais prašė padengti einamojo PVM mokėjimus (b. l. 8–12). Tačiau mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 84 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 13 ir 21 punktu, pareiškėjos sumokėtas sumas įskaitė jos pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms (GPM baudos ir delspinigių pagal Kauno apskrities VMI patikrinimo aktą) padengti.

Ginčas byloje kyla dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedamomis lėšomis yra dengiamos (sugretinamos) jos mokestiniame ginče susidariusios mokestinės nepriemokos sumos (GPM delspinigiai bei GPM bauda), o ne einamosios prievolės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-01 kreipėsi į Kauno apskrities VMI su prašymu panaikinti neteisėtus 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 sumokėtų PVM įmokų įskaitymus, taip pat informuoti apie 2013-03-13 pranešime nurodytų 2011 m. GPM delspinigių apskaičiavimo pagrindą ir pagrįsti apskaičiuotų delspinigių dydį (b. l. 13).

Į pareiškėjos prašymą atsakė VMI prie LR FM 2013-08-16 raštu Nr. (20.21-06)RMA-29855 (b. l. 14), kuriame nurodė, kad mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymą reglamentuoja Taisyklės, ir paaiškino, jog GPM delspinigiai pareiškėjai priskaičiuoti dėl to, kad 2012-04-24 įmoka ir 2012-04-26 įmokos dalis įskaitytos GPM baudai pagal patikrinimo aktą padengti, o likusi 2011 m. GPM nepriemoka padengta iš 2013-01-23 įmokos.

MAĮ 2 str. 21 d. nustatyta, kad mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Pagal MAĮ 145 str. 2 dalį mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimo mokesčio permokos įskaitymo.

Taigi esminė sąlyga, kuriai esant ginčui nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, yra ta, kad ginčas turi būti dėl mokesčio permokos (atsisakymo ją grąžinti (įskaityti) arba jos įskaitymo).

GPM įstatymo 27 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Iš išdėstytų nuostatų darytina išvada, kad prievolė sumokėti deklaruotą mokėtiną GPM atsiranda nuo gegužės 2 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2012-04-24 ir 2012-04-26 mokėjimo nurodymais į VMI prie LR FM biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėjo po 10 000 Lt ir pažymėjo įmokos kodą 1441 (GPM už 2011 m.) (b. l. 8–9). 2013-01-23 pareiškėja įnešė 30 000 Lt, 2013-07-25 – 12 000 Lt, 2013-07-26 – 6 798 Lt ir nurodė įmokos kodą 1001 (bendrasis įmokų kodas), o šiais įnašais prašė padengti einamojo PVM mokėjimus (b. l. 8–12).

Iš atsakovės pateiktos lentelės (b. l. 66–67) matyti, kad įplaukų pagal 1441 kodą data – 2012-04-24 ir 2012-04-26, o tikslinio mokesčio įskaitymo data – 2012-05-02; įplaukų pagal kodą 1001 data – 2013-01-23, o šio tikslinio mokesčio įskaitymo data – 2013-01-25.

Taigi, kadangi tuo metu, kai pareiškėja sumokėjo aptartas įmokas, VMI prie LR FM sistemoje nebuvo suformuotos atitinkamos prievolės mokėti 2011 m. GPM ir 2012–2013 m. PVM, atsirado pareiškėjos mokesčio permoka (MAĮ 2 str. 11 d.).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja kelia ginčą dėl mokesčių administratoriaus atliktos mokesčių permokos įskaitymo ne pagal jos nurodytą mokėjimo paskirtį. Darytina išvada, kad tokiam ginčui, vadovaujantis MAĮ 145 str. 2 d., yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka (žr., pvz., LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalis), publikuotą 2011-09-21 „Administracinėje jurisprudencijoje“ Nr. 21, 2011 m.; LVAT 2013-11-20 nutartį adm. byloje Nr. AS438-905/2013 ir kt.).

Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 str.). MAĮ 151 str. 1 p. nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Pagal MAĮ 152 str. 2 ir 3 d. skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., pareiškėjos M. V. skundas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 str., 105–106 str. ir 149 str.,

nutaria:

Pareiškėjos M. V. skundą palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti M. V., kad dėl ginčo ji turi kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.