Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-29 · Byla Nr. Ik-2268-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
Ik-2268-562/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
P. R. B.
Atsakovas
Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr.I-2268-562/2012(Proc. Nr. 3-61-3-00453-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjui P. R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. B. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos dėl paskirtos pensijos mokėjimo ir žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. R. B. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 131 798,30 Lt žalos atlyginimą ir 5 % palūkanų; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012-05-01 mokėti pareiškėjui P. R. B.5 016,09 Lt teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 1-3, 26, 35-36).

Nurodo, kad nuo 1990-03-11 iki 2009-05-11 dirbo Šiaulių apygardos teismo teisėju. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-04-22 Dekretu Nr. IK-1804 buvo atleistas iš teisėjo pareigų pasibaigus galiojimo laikui nuo 2009-05-11. Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos vadovo 2009-05-19 įsakymu Nr. 9 FB - V-( 4.46) nuo 2009-05-12 jam paskirta 3 465, 78 Lt teisėjų valstybinė pensija, o tos pačios įstaigos vadovo 2009-10-01 įsakymu Nr. 9 FB- 36-4 ( 4.46) nuo 2009-05-12 paskirta 4 083,09 Lt perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija.

Pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 str. teisėjų valstybines pensijas skiria ir moka Nacionalinė teismų administracija. Tačiau paskirta teisėjų valstybinė pensija nuo jos paskyrimo iki 2009 metų pabaigos buvo ribojama 1,5 VDU ( vidutiniu darbo užmokesčiu), o laikotarpiu nuo 2010 metų pradžios iki šiol ribojama 1,3 VDU, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. Kadangi nuo 2009-09-21 jis dirba, tai teisėjų valstybinė pensija buvo sumažinta dideliu mastu, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu priimtu laikotarpiui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Konstitucijos 23 str. 1 d. nurodoma, jog nuosavybė neliečiama. Konstitucinis teismas 2010-06-29 nusprendė, kad teisėjų valstybinės pensijos ribojimas 1,3 VDU pagal Valstybinių pensijų įstatymą ir 1,5 VDU pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir pensijų kompensavimo mechanizmo nebuvimas yra antikonstituciniai. Tačiau valstybės institucijos, privalančios pašalinti nurodytus trūkumus, jų nepašalino. Dėl nurodomų priežasčių, laikotarpiu nuo 2009-05-12 iki 2012-04-30 vietoj priklausančių išmokėti 161 874,79 Lt išmokėta 30 076,49 Lt. Tokiu būdu jam padaryta 131 798,30 Lt žala. Todėl iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atsovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteistinos 5 % metinės palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepimuose ( b. l. 12-14, 21-22, 43-44) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodo, kad vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinė teismų administracija - institucija, kuri tik skiria ir moka teisėjų valstybines pensijas. Pažymi, kad ne kartą buvo kreiptasi į turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei Nacionalinės teismų administracijos prašymai nebuvo tenkinami. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas‘‘ bei neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus tokių pensijų apskaičiavimo principus, išaiškintus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46). Šiuo įsakymu, dėl aukščiau minėtų priežasčių, yra pripažįstamas netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų‘‘. Taip pat šiame įsakyme nurodoma, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal minėtą Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

Jei teismas sprendimu įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. A-143-53/2010). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo – tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 gruodžio 27 d. sprendimas byloje Nr. 1-212-437/2010).

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 131 798,30 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos, nėra pagrįstas. Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalį teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Civiliniame kodekse nėra nurodyta, kad teisiniams santykiams dėl teisėjų valstybinių pensijų privaloma taikyti šio kodekso nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas P. R. B. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 131 798,30 Lt žalos atlyginimą ir 5 % palūkanų; įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012-05-01 mokėti pareiškėjui P. R. B. 5 016,09 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-05-19 įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) pareiškėjui P. R. B. nuo 2009-05-12 paskirta 3 465,78 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 15).

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-10-01 įsakymu Nr. 9FB-36-(4.46) pareiškėjui skirta perskaičiuota 4 083,09 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 16),.

Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2010-11-17 priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos bei nustatė, kad šis įsakymas galioja iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 17).

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012-02-17 įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) nurodyta apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010-11-16 netaikyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo (b. l. 18).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos skaičiavimo ir mokėjimo, pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.

1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (redakcija iki 2009-12-31) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-531 3 str. 3 d. redakcijoje nustatytas pensijos dydžio ribojimas 1,3. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 6 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija: 1) asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio; 2) asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio; 3) asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą <...>. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 dalį, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį.

Tokiu būdu, atsakovė iš esmės priešingai, nei nurodyta Konstitucijoje, taiko teisės aktą po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas leidinyje “Valstybės žinios” buvo paskelbtas 2010-11-16, todėl nuo minėto Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-16 pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 131 798,30 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas negautomis pajamomis, t. y. suma, sudaranti pareiškėjui paskirtą, bet neišmokėtą valstybinę teisėjų pensiją. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2009-05-12 iki 2012-01-20 vietoj priklausančios išmokėti 161 874,79 Lt, išmokėta 30 076,49 Lt, neišmokėta dalis- 131 798,30 L.

Bylos duomenys patvirtina, kad taikant ribojimus, pareiškėjo pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-12-31 yra 11 679,10 (b. l. 40), nuo 2010-01-01 iki 2010-11-15 yra 1 640,42 Lt (b. l. 39), viso -13 319,52 Lt, o nuo 2010-11-16 iki 2012-06-30 – 27 444,61 Lt (b. l. 58), iš viso – 32 305,43 Lt.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės - Lietuvos valstybės teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, tenkinamas iš dalies. Pareiškėjui pagal pateiktus įrodymus (b.l.58) iš Lietuvos valstybės priteisiama 27 444,61 Lt suma, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. birželio 30 d. susidariusi dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo. Kad neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos, patvirtina ir formuojama šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 konstatavo, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2941 /2012 ). Pareiškėjo reikalavimas priteisti pareiškėjui nepriemoką nuo 2009 m. gegužės 12 d. 12 iki 2010 m. lapkričio 15 d. netenkinamas, nes tuo metu negaliojo Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, o atsakovė tinkamai vykdė galiojančius teisės aktus.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Šis pareiškėjo prašymas atmetamas, kadangi nagrinėjamas ginčas iš esmės yra kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikytos teisėjų valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68. Kadangi viešosios teisės normos, reglamentuojančios teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, todėl jos nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamos.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę mokėti jam 5 16,90 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, pradedant nuo 2012 m. birželio 1 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-05-19 įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) pareiškėjui P. R. B. nuo 2009-05-12 paskirta 3 465,78 Lt teisėjų valstybinė pensija bei 2009-10-01 įsakymu Nr. 9FB-36-(4.46) pareiškėjui skirta perskaičiuota 4 083,09 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 15, 16). Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl, nors pareiškėjui atsakovo duomenimis turėtų būti paskirta 5016, 37 Lt teisėjų valstybinė pensija, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedo nuostatas, pareiškėjui mokėtina suma sudaro 4013,10 Lt (b. l.58). Taigi atsakovė įpareigotina mokėti pareiškėjui būtent tokio dydžio pensiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio bei 8 straipsnio nuostatos tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., jį paskelbus „Valstybės žiniose“. 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 ,8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekus galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. 5 straipsnis, Įstatymo 2 priedas pripažinti netekusiais galios (8 straipsnis - nuo 2012 07 13). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teisės ginčo atveju bus apgintos įpareigojant atsakovą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d mokėti 4 013,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją bei priteisiant 30 305. 01 Lt (27 444,61 Lt + (1430.20 x 2) teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

Pažymėtina tai, kad šiuo sprendimu teismas apgina pareiškėjo teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas turi galimybę nustatyti įstatymų leidėjas : antai, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas); valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas); įstatyme gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatyme prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatyme prisiimtą įsipareigojimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo P. R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. R. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 30 305. 01 Lt (trisdešimt tūkstančių tris šimtus penkis Lt 1 ct) teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. P. R. B.4 013,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją, netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Kitoje dalyje pareiškėjo P. R. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rosita PatackienėVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas