Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jos atstovui advokatui Valentinui Račui,

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arnoldui Dilbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)Vilniuje, administracinė tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „T. G.“ reklamos projektų vadovė G. K. (2012 m. spalio 15 d. darbo sutartis Nr. 114), remiantis UAB „Olympic Casino G. B.“ neplaninio specialaus tikrinimo metu užfiksuota informacija bei surinktais duomenimis (UAB „I. C.“ 2017 m. kovo 29 d. el. laiškas (reg. Nr. 1-1253), UAB „T. G.“ 2017 m. balandžio 11 d. raštas „Dėl informacijos patekimo“, G. K. 2017 m. balandžio 19 d. paaiškinimas), įkėlė UAB „Olympic Casino G. B.“ priklausančiu logotipu „OlyBet“ pažymėtą aktyvų reklaminį skydelį su tekstu „Nepasikliauk atsitiktinumu“, „Šansas laimėti – 1 iš milijono?“, „Realūs šansai laimėti“, „Išbandyk dabar“ ir „OlyBet Viskas įmanoma“ (ant kurio paspaudus buvo nukreipiama į UAB „Olympic Casino G. B.“ nuosavybės teise priklausančią interneto svetainę www.orakulas.lt, kurioje bendrovė organizuoja nuotolinius lošimus) į interneto svetainę http://studijos.tv3.lt (kuris buvo transliuotas 2016 m. lapkričio 25 ir 28 dienomis) ir kuriame esanti informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą, todėl tokia informacija laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama. Savo veiksmais G. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos, o tokiais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta bauda yra nuo 1448 iki 4344 eurų, tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1500 eurų iki 4300 eurų (vidurkiai nesiskiria daugiau nei 10 Eur), todėl konstatuotina, kad ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcija iš esmės yra vienoda iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijai ir vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, G. K. inkriminuojama veika pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį, neperkvalifikuotina pagal ANK, o administracinės atsakomybės klausimai spręstini vadovaujantis atitinkamomis ATPK normomis.

G. K. teismo posėdyje dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo savo kaltę neigė bei nurodė, kad protokolas surašytas nepagrįstai. Paaiškino, kad su agentūra, t. y. užsakovu, kuris nuperka reklamą konkretaus kliento, yra derinami parodymų kiekiai, formatas ir kaina, tačiau turinys nėra derinamas. Kampanija vyko nuo 2016-10-19 iki 2016-10-27, vizualiai ji nematė kokia medžiaga dedama ir kas bus atvaizduota. Pateikusi schemą, nurodė kaip vyksta reklamos paleidimo procesas. Juodame fone vienas modelis paleidimo pavaizduotas, apačioje antras. Pirmas paprastesnis modelis, kuris anksčiau vykdavo, kai užsakymas, reklamos skydelis ir nuoroda į kliento svetainę gaudavo ji asmeniškai, tada patikrindavo, įdėdavo į jų sistemą ir atsirasdavo talpinimas ir atvaizdavimas. Šį kartą buvo sudėtingesnis modelis, pasitelkiant trečią šalį. Ji gavo užsakymo lapą, kuriame nurodytas periodas, visa tai vyko 2016-10-18, ji gavo reklamos kodą. Paaiškino, kad kodą sukuria reklamos agentūra, kuri turi vizualinę medžiagą, reklamos užsakovas į serverį talpina reklamos skydelį, deda nuorodą ir suspaudžia į kodą, kurį ji gauna el. paštu, tada kodą ji įdeda į portalą ir prasideda transliacija. Tą reklamos kodą agentūra gali koreguoti visos kampanijos metu. Paaiškino, jog ji yra atsakinga už visus užsakymus, spaudžia „start“, t. y. paleidimo mygtuką, o koks turinys buvo viso mėnesio metu nekontroliavo, nes neturi galimybės kontroliuoti ir patikrinti. Atsakyti už vizualų turinį, kurį patalpino agentūra ir prisiėmė atsakomybę, ji neturi. Mano, kad ji negali būti atsakinga už skydelio atsiradimą mėnesio gale internete. Agentūra gali į tą kodą 3-5 paveikslėlius įdėti, ji to nekontroliuoja ir neturi galimybės susekti. Papildomai atsakant į teismo klausimus, G. K. nurodė, kad dirba reklamos projektų vadove, priima užsakymus iš agentūros, sudera kainą, susidera dėl formato, kokio dydžio ir paleidžia į kompaniją, mėnesio pabaigoje turi prižiūrėti, ar bus ištransliuoti parodymai kiek pažadėjo. Dirba pagal darbo sutartį, darbo sutartis galioja iki šiol. Nėra pareigybinės instrukcijos dirbant šiose pareigose, yra atsakinga už kliento aptarnavimą, suderina kainą, parodymų kiekį, kokia forma tai bus, padaro užsakymą, priima jį iš kliento ir paleidžia. Dėl pareiginių nuostatų reikėtų klausti vadovo, bet kiek žino pareiginių nuostatų nėra. G. K. teigimu, ji žino ko negalima leisti internete ir ką galima, vienais atvejais ji už tai atsakinga, o kitais ne. Atsakinga yra už tai, kad užsakovo reklama atsirastų internete, už tai kas nurodyta sutartyje jie susitarė su klientu, kad už tą kainą ištransliuos tam tikrą kiekį skydelių. Ji už pradžią yra atsakinga, kad startuotų ir už pabaigą, kad išsitransliuotų, pradžia yra, kai jie su partneriu pradeda dėl kainos kalbėti. Yra klientas, agentūra ir ji transliuotojas, klientas ir agentūra, o agentūra į ją kreipiasi. Klientas kreipiasi, kad reklamuoti kažkokią kompaniją, kartais klientai kreipiasi tiesiogiai, o dideli klientai naudojasi agentūrų paslaugomis, jie gamina, kuria reklamą, o agentūra į ją kreipiasi, nes jiems reikia geriausios kainos ir parodymų kiekio, tada vyksta derybos. Duoda kainą ir parodymų kiekį ir sutaria formatą. UAB „T. G.“ interneto reklama užsiima, „Olimpic Casino G. B.“ nežino kuo jie užsiima, ji žiūri kas jai priklauso, su šiuo klientu agentūra bendrauja, ji tiesiogiai su klientu nebendrauja, priima pagal kliento ir agentūros sutarimą užsakymus. Su turiniu susijusi tik agentūra, kuri teikia medžiagą. Jei ji iš agentūros būtų teisiai užsakymą gavusi, reklamos skydelį ir nuorodą, tada ji pati matytų ir talpintų, neštų atsakomybę, o šiuo atveju negavo medžiagos, medžiagą gavo užkoduotą, negalėjo nei žiūrėti, nei matyti, nei privalėjo žiūrėti kas atvaizduota. Planas yra pridėtas prie susirašinėjimo, apie turinį jie nediskutuoja su agentūra, tai konfidencialu iki kompanijos pradėjimo, apie tai agentūra ir klientai kalbasi, ji apie turinį nežino, jos atsakomybė tik parodymų keikis ir kaina, prie turinio net neturi galimybės prisiliesti, be to kompaniją paleido spalio 19 d., o reklaminiai skydeliai buvo aptikti gerokai vėliau. Nematė informacijos bendraujant su agentūra, jai nesvarbu kas viduje, ji gauna kodą, jei spalio 19 d. būtų patikrinusi, tai kitą dieną agentūra neperspėjusi gali įdėti kitus „banerius“. Agentūra naudoja serverį, ji gavo iš agentūros reklamos skydelį, agentūrą jį įdėjo į serverį, o ji gavo tik kodą, kurį reikėjo paleisti, paleido, kas atsirado mėnesio eigoje internete, tai ji negali sėdėti ir žiūrėti visą parą kas transliuojama.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jie yra reklamos užsakovai, jis yra agentūros darbuotojas, kuris buvo atsakingas, nusiuntė transliavimo planą ir transliavimo kodus. Kreipėsi į G. K. dėl reklamos, tai „media“ planas buvo pateiktas, tai „exelio“ failas, kuris automatiškai sugeneruojamas kiekvienos kompanijos metu, nurodomas kiekis ir formatas ir koks tiekėjas turėtų transliuoti, tuo pačiu ten yra kainos, parodymų kiekiai. „Banerio“ kodas, tai transliavimo kodas, Galinos įmonei pasiunčiamas internetinis kodas, kažkur įdėjus gali transliuoti reklamą. Iš „banerio“ kodo negalima matyti koks reklamos turinys, tai užkoduota skaičių ir raidžių informacija. Tinklai turi milijonus tokių reklamų. Kiek pamena, praėjusių metų rudenį įvyko užsakymas. Jei gerai pamena, jų įmonė „I. C.“ prisiėmė kaltę ir gavo nuobaudą. Jo teigimu tai dėl to pačio dalyko antras teismas vyksta. Papildomai atsakant į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad technologiškai įmanoma pamatyti reklamą, bet jis pats nežiūri ir projektų vadovai to nedaro, reikia ir tam tikrų technologinių žinių, nemano, kad ji turi tokias technologines žinias, kad galėtų tai padaryti. Į atstovo advokato Valentino Račo klausimą liudytojas nurodo, kad kada buvo kodas pateiktas datos neprisimena, tai per didelis kiekis kodų, jis per mėnesį mažiausiai apie 30 pateikia vienam tiekėjui, o jie turi 5 tiekėjus. Kai gauna kodą, turi patikrinti ar kaina tinkama, ar tinkamai suplanavę pagal sąlygas, tai viskas, ji tikriausiai tą kodą perduoda kas administruoja tai, jis nekompetentingas atsakyti į šį klausimą. „Baneryje“ bet kuriuo mementu gali pakeisti informaciją, iš esmės ji pastato kėdę, o jis ant kėdės gali pastatyti bet ką, jokių veiksmų iš Galinos daugiau nereikia. Eigoje tikrai buvo keista reklama, jie pastebėjo klaidą, apie kurią tikriausiai šneka, kiek kartų keista, negali pasakyti, praktikoje ik 2-3 kartų keičiama, jei klaidų yra, keičiama daugybę kartų ir tam įsikišimo G. K. nebereikia.

Liudytojas E. G. teismo posėdyje paaiškino, kad yra bendrovės vadovas, G. K. projektų vadovė, pareigybinės instrukcijos neturi, niekada nebuvo poreikio. G. K. susitinka su klientais, pardavinėja reklamą, administruoja, paleidžia į eterį reklamą. Jie užsiima reklamos ploto nuoma, dauguma reklamų paleidžia automatizuotai, klientai turi tarpininkus, t. y. agentūras. Reklama teikiama per „skriptus“ ir agentūra gali keisti turinį ir jie nebūtinai žino ką pakeičia, reklama planuojama pagal tam tikrus rodiklius. Yra sutartis ir numatyta atsakomybė, jei pateikia netinkamą reklamą, kiek jam žinoma dėl to agentūra ir prisiėmė atsakomybę. Papildomai atsakant į teismo klausimus, E. G. nurodė, kad tai užsakymo lapas, matoma kada įdėta reklama, jie nuomoja tiek parodymus su tam tikru dažniu, mato, kad vienam vartotojui rodoma reklama apie du kartus. Nurodoma kokie formatai perkami ir vienam vartotojui rodoma reklama kelis kartus. Į atstovo advokato Valentino Račo klausimus, E. G. nurodė, kad išnuomojus biurą galima pasamdyti po žmogų, kad stebėtų, bet nebus verslas efektyvus, reklama per trečiųjų reklamų „skriptus“ teikiama, tai 70-80 proc. perkama reklama Lietuvoje, visas verslas automatizuojasi, kad būtų kuo mažesnis žmogiškasis faktorius ir daromos sutartys. Jei pamatė reklamą žmogus, tai ji po 5 sek. gali būti pakeista. Vienu metu vartotojų tinkle 4-5 tūkst., tai reikėtų tiek parodymų užfiksuoti, pamate Petras, o jie gali nepamatyti, o reklama jau buvo ištransliuota. Papildomai atsakant į teismo klausimus, E. G. nurodė, kad reklamos teksto informacija Galinai nežinoma, su užsakovu yra sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad reklama turi būti atitinkanti įstatymus. Galima pirmą kartą pamatyti įdėtą reklamą, jei ją agentūra aktyvavo, bet po 5 sek. ją gali pakeisti. Yra sudaromos bendrosios sutartys dėl reklamos užtikrinimo, kad atitiktų įstatymus, reklamos užsakovui paskirsto atsakomybę. „OlyBet“ gali reklamuotis, bet negali reklamuoti draudžiamos reklamos, jei jie gauna užsakymą, tai tikisi, kad reklamuos atitinkančią įstatymus reklamą. Gali įkelti į svetainę G. K. reklamą, gali matyti ir gali nematyti kas įkeliama, jie gauna kodo dalį ir kokia programa bus transliuojama negali pasakyti.

Liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra lošimų priežiūros kontrolės skyriaus vyr. specialistas. Jis pradėjo tą patikrinimą, jis tik pirminius užklausimus bendrovėms išsiuntė, toliau tyrimą vykdė K. M.. Jie surašydami pagrindinę išvadą, derino poziciją kaip abu atlikę patikrinimą pareigūnai ir priėjo prie išvados, kad remiantis paaiškinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. K. paaiškinimu, kad ji patalpinto „skriptą“ ir ta informacija pasirodė interneto svetainėje. Papildomai atsakant į teismo klausimus, A. M. nurodė, kad jis matė tą pirminį užrašą, jis jį užfiksavo, jie gavo pranešimą, jis apsilankė, įsitikino, kad ta informacija patalpinta ir buvo priimtas sprendimas pradėti patikrinimą. Tiesiog, kad remiantis azartinių lošimų įstatymo nuostatomis, kur numato ribotą informaciją, kuri gali būti skelbiama, buvo skelbiama daug daugiau, tarnybos pozicija, kad tai prieštarauja įstatymo nuostatoms. „OnlyBet“ vykdomi nuotoliniai lošimai, negali tiksliai įvardinti, ar buvo informacija, kad tai nuotoliniai lošimai. Kaip ir minėjo, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu ir jos paaiškinimu, bendrovė nurodė, kad ji atsakinga, kiek jis pamena iš paaiškinimo, G. K. įkėlė „skriptą“ į svetainę asmeniškai ir dėl to pasirodė tie skydeliai. Jie atliko bendrai tyrimą, bet K. M. buvo pagrindinis, kuris betarpiškai klausinėjo, rinko informaciją, apklausė G. K.. Ar teikė papildomą informaciją G. K., tai reikia klausti K. M.. Į atstovo advokato Valentino Račo klausimus, A. M. nurodo, kad 2016 m. pabaigoje buvo gauta pirminė informacija, atrodo lapkričio mėnesį. Patikrinimo pradžioje pastebėjo tuos skydelius, tikslios datos nepamena, atrodo lapkričio 25-28 d. Negali atsakyti ar nustatė kada prasidėjo ta pati reklaminė kompanija, neprisimena. Remiantis bendrovės ir jos pačios paaiškinimu nustatė, kad G. K. įkėlė „skriptą“.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyboje nedirba, o dirbo šių metų pavasarį. Atliko tyrimą, užbaigė medžiagą protokolu remiantis įsakymu. Buvo ieškotos aplinkybės kas atsakingas už reklamą, buvo nustatyta kas pagamino ir kas ją įkėlė, ko pasėkoje buvo skleidžiama. Šiuo atveju įkėlė G. K., duomenys buvo gauti tiek iš bendrovės, kai paklausė kas įkėlė ir kas atsakingas. Balandžio 11 d. raštas buvo UAB „T. G.“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakinga G. K., nes ji kuravo reklaminius „banerius“, remiantis ir pačios G. K. balandžio 19 d. paaiškinimu. Konkrečiai reklamą įdėjo G. K., reikėjo pastarąją apklausti, paimtas paaiškinimas ir ji patvirtino, kad įkėlė reklamą su netinkamu tekstu. Papildomai atsakant į teismo klausimus, K. M. nurodė, kad galėtų atsakyti ekspertai ar šifruojami ar ne tie duomenys, kiekviename klausime sakė, kad nematė „skripto“, bet sakė, kad įkeldama patikrino ir nenustatė ar reklamos pažeidimai yra, klausimas kyla ar kažkoks „skriptas“ gali įnešti pažeidimą, G. K. atsakė, kad peržiūrėjo, bet nepastebėjo pažeidimo, tai diskusinis klausimas, bendra pozicija, kad iš pateiktų duomenų už įkėlimą surašytas protokolas, o ne ar ji įšifravo ar ne. Reklamos turinys neatitiko reikalavimų įstatymų, ar G. K. įšifravo ar ne, tai jų vidiniai techninei dalykai, ji turi įsitikinti įkeldama ar atitinka įstatymus. Jis remiasi būtent žodžiais, kuriuos pasakė G. K.. Diskutuotinas klausimas, ar G. K. matė, ar ne turinį, kompanija pasakė, kad pastaroji atsakinga už įkėlimą, pati G. K. paaiškinime persipina tarp matė ir ne. Remiantis tais duomenimis nutarė surašyti protokolą už įkėlimą. Tik darbo sutartis buvo, pareigybinių instrukcijų nebuvo, klausiama buvo ar nebuvo iš aukščiau nurodymų, G. K. atsakė, kad niekas kitas iš darbuotojų šiame įkėlime nedalyvavo. G. K. savo valia paaiškino, buvo elementarūs klausimai, klausimus buvo paruošęs ir juos skaitė, taip kaip yra tekste, taip ir buvo komunikuota, priekaištų ir pastabų nepateikė. Į atstovo advokato Valentino Račo klausimus, K. M. nurodė, kad pati kampanija įkelta laikotarpiu iki tol kol buvo paskelbta, jie tik dvi dienas užfiksavo, iki to laiko buvo įkelta, kada įkelta informacijos neturi kurią tiksliai dieną. Lapkričio 25-28 d. buvo užfiksuota informacija, jie tuo ir rėmėsi. Papildomai atsakant į teismo klausimus, K. M. nurodė, kad K. M. yra tarpinės įmonės atstovas, jie gamino reklaminę informaciją ir paskui persiuntė G. K.. Jie gauna tokią informaciją kokią atsiunčia, jie negali paneigti, kad jie gal turėjo daugiau informacijos. Matosi, kad tai kazino reklama iš kodo.

Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Arnoldas Dilba teismo posėdyje paaiškino, kad G. K. įkėlė kodą, skaičių ir ženklų derinį, kurio pagalba buvo paskelbta azartinių lošimų reklama ir ji dirbdama reklamos srityje privalo žinoti įstatymo reikalavimus. O tai, kad jai neįdomu kas vyksta toliau, mano, kad tokia pozicija neatsakingumo išraiška, parodo, kad įmonė netinkamai organizuoja darbą, suteikia įgaliojimus, teisę darbuotojai, pareigą nežiūrėti kas vyksta po to, kai įkeliamas kodas. Buvo kalbama, kad už šios reklamos paskelbimą buvo kitos bendrovės vadovas patrauktas atsakomybėn, buvo bandoma nukreipti dėmesį į jį. Galima sutikti, kad jis buvo patrauktas atsakomybėn, jis buvo patrauktas tik už reklamos gamybą, jis nebuvo atsakingas už kitų veiksmų atlikimą, neatsakingas už reklamos paskelbimą, o tik už reklamos gamybą ir atidavimą platinti. Šioje byloje traukiama atsakomybėn už su informacijos paskelbimą, tai skirtingi veiksmai ir žiūrint kas ką atliko, matome skelbimo reklamos modelį, azartinius lošimus organizuojanti bendrovė, kuri kreipėsi į agentūrą sukuria reklamą ir galutinį produktą atidavė G. K. kodo pavidalu ir būtent šiuo atveju to kodo pagrindu paskelbta reklama. Kadangi azartinių lošimų įstatyme nėra nurodyta kas yra reklamos subjektai, reikia vertinti ir pagal reklamos įstatymą, tiek užsakovas, tarpininkas ir skleidėjas, todėl mano, kad G. K. atliko kaip reklamos ir tarpininko veiksmus ir skleidėjo požymius atitinka, paskleidžiant dėl jos veiksmų buvo paskleista informacija. Jos veiksmai atitinka kas nurodyta protokole, dėl jos kaltų veiksmų buvo reklaminis tekstas įkeltas, kuris paskelbtas viešai. Tarnybos pozicija tokia, kad G. K. kaip asmuo, kuris dirba reklamos srityje, turi žinoti ir kaip nagrinėjimo metu patvirtino kokia tai buvo reklama, tūrėtų žinoti kokie taikomi įstatymai, reklamos skleidimo apribojimai, jai tai priklauso pagal darbo sutartį, o tam, kad laikytis įstatymų, ji turi susipažinti su jais. Turėdama pareigą žinoti, ji nekreipė jokio dėmesio motyvuodama tuo, kad tai tik susitarimas su kitu privačiu subjektu, bet nei vienas susitarimas negali pakeisti imperatyvių įstatymo normų. Buvo teigiama, kad buvo susitarimas ir jai neįdomu kokia reklama bus vėliau, tai gynybinė pozicija, parodo požiūrį į jos pareigas, teisės aktus, kaip ji juos supranta ir taiko. Dėl kitų sudėties elementų, mano, kad G. K. - tinkamas subjektas. Iš reklamos turinio akivaizdu, kad azartinių lošimų įstatymas nurodo baigtinį informacijos sąrašą, kurį galima pažeisti, ta informacija nepatenka į leistiną sąrašą, paskelbimas užtraukia atsakomybę, kadangi nereikalauja pasekmių, tas faktas buvo užfiksuotas dvi dienas, kuris nurodytos protokole. Pažymi, kad G. K. būdama nerūpestinga, elgėsi neatsakingai, nevertino situacijos, dėl to, kad gali būti paskelbta draudžiama informacija, tokiems subjektams turi būti aukštesni reikalavimai, tai nėra eilinis žmogus, kuris pirmą kartą pabandė viešai paskelbti, tai žmogus profesionalas ir jis turi laikytis įstatymų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovas advokatas Valentinas Račas nurodė, kad jo supratimu tai laisva įmonės įstatymo taikymo tema. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip reklamos skleidėjas dėl ko kyla atsakomybė, o byla yra dėl konkrečių faktų, dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, kad G. K. į interneto svetainę įdėjo reklamos skydelį, kuris neatitinka tam tikros informacijos ir lapkričio 25-28 d. buvo transliuota. Nurodyti trys dokumentai, 2017 metų kovo 29 d. laiškas dėl informacijos pateikimo ir G. K. paaiškinimai. Nei viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, kad spalio 19 dieną G. K. į konkretų puslapį įkėlę konkretų reklaminį skydelį, kuris buvo peržiūrėtas posėdžio metu. Buvo nustatyta, kad 19 dieną Galina paleido reklaminę kompaniją, tai paleidimas ne tas pats, kas skydelio įkėlimas į kompiuterį ir tai ką nurodė „I. C.“ darbuotojas K. M., jis patvirtino, kad paleidimas sudaro jiems galimybę kelti konkretų turinį į interneto svetainę, ką jie ir padarė, taip pat direktorius patrauktas atsakomybėn už pagaminimą ir skleidimą. Lapkričio 25-28 dienomis rodoma buvo, jie patys savarankiškai keitė, nes suteikė galimybę jiems reklaminės kompanijos paleidimas. Ko nėra iš sudėties elementų, kuris būtinas, tai nėra neteisėto G. K. veiksmo, nėra užfiksuota, kad 25-28 dienomis konkretų reklaminį įdėjo atsakomybėn traukiamas asmuo, tą informaciją talpino agentūra ir vadovas patrauktas atsakomybėn. Nurodė, kad institucijos atstovas kaip ir supranta esmę, kad konkrečius vaizdus ne Galina įkėlė, ji tik sudarė galimybę kelti suinteresuotam asmeniui. Todėl neteisėtų veiksmų, už kuriuos būtų galima patraukti asmenį atsakomybėn nėra. Atkreipia dėmesį į Aukščiausiojo teismo 2014-10-14 nutartį Nr. 2AT-45-2014, kurioje teismas aiškiai nurodo kad svarbu nustatyti kurio subjekto valia lėmė informacijos paskelbimą. Informacijos paskelbimą lėmė ‚I. C.“ atsakingo asmens valia, kuomet jis turėdamas teisę kelti informaciją, įkėlė tokią informaciją, kuri neleistina ir jis patrauktas atsakomybėn, todėl Galina negali būti pripažinta kalta. Niekur nenustatyta, kad ji suprato ir norėjo, žinojo, kad keliama informacija, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų. Apklaustas E. G. nurodė, kad fiziškai neįmano susekti informacijos, buvo nubaustas asmuo, kuris įkėlė, pastatyti asmens, kuris sektų „online“ režimu, kai trijuose puslapiuose transliuojama po 240 tūkst. kartų parodymų, tai objektyviai neįmanoma, kaip to benorėtų institucija direktorius, nei įstatymas nei niekas kitas negali sukelti pareigos, kurios nėra įmanoma įgyvendinti. Todėl nėra ir kaltės. Be to, atstovo įsitikinimu supainiotas teisinis reguliavimas ir administracinio kodekso straipsnis. Mano, kad už informacijos talpinimą traukiama atsakomybėn tūrėtų būti pagal ATPK 214¹ str., 214⁸ str., ar 214²² str. kuriose numatyta 10 kartų mažesnė sankcija. Kadangi nenustatyta ir negalima teigti, kad lapkričio 25-28 d. atsakomybėn traukiamas asmuo įkėlė konkrečius skydelius, kurie skleidžiami ir rodoma neleistina reklama, prašo bylą nutraukti.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „I. C.“ (toliau – ir Agentūra) su UAB „Olympic Casino G. B.“ (toliau – ir Klientas) 2016 m. kovo 29 d. sudarė sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 8.5 punktas numato, jog Klientas visais atvejais yra atsakingas už reklamos turinį ir jo atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimams, ypač Reklamos įstatymo ir Azartinių lošimų įstatymo reikalavimams. Sutarties 8.8 punkte numatyta, kad Agentūrai draudžiama talpinti su Klientu nesuderintą reklamą bet kokiame žiniasklaidos ar lauko reklamos kanale. Pažeidus šį draudimą, Agentūra laikoma atsakinga už reklamos turinį ir jo atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimams bei prisiima visus su tuo susijusius kaštus ar baudas ir privalo atlyginti Klientui dėl tokio reklamos patalpinimo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 ir 28 dienomis buvo įkeltas reklaminis skydelis su tekstu „Nepasikliauk atsitiktinumu“, „Šansas laimėti – 1 iš milijono?“, „Realūs šansai laimėti“ ir „Išbandyk dabar“ į interneto svetainę http://studijos.tv3.lt, pažeidus ALĮ 10 straipsnio 9 dalį. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d., kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo informacijos paskelbimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Minėta norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti, kokius konkrečiai teisės aktus asmuo savo veiksmais pažeidė. Lietuvos Respublikoje Azartinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – ir ALĮ). Šio Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Azartinių lošimų įstatyme azartinių lošimų reklamos sąvoka nėra pateikta. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą reklamos sąvoką, reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Pažymėtina, jog ALĮ 10 str. 9 d. įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus, taikytinas tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims. Jokių specialių subjekto požymių ATPK 173¹⁸ str. nėra aprašyta, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. neneigė, jog ji asmeniškai įkėlė reklaminį skydelį su tekstu „Nepasikliauk atsitiktinumu“, „Šansas laimėti – 1 iš milijono?“, „Realūs šansai laimėti“ ir „Išbandyk dabar“ į interneto svetainę http://studijos.tv3.lt, tačiau teigia, jog ji gavo reklamos kodą, kodą sukuria reklamos agentūra, kuri turi vizualinę medžiagą, reklamos užsakovas į serverį talpina reklamos skydelį, deda nuorodą ir suspaudžia į kodą, kurį ji gauna el. paštu, tada kodą ji įdeda į portalą ir prasideda transliacija, tą reklamos kodą gali koreguoti visos kompanijos metu. Ji yra atsakinga už visus užsakymus, paspaudžia paleidimo mygtuką „start“, bet koks buvo turinys viso mėnesio metu nekontroliuoja, atsakyti už vizualų turinį, kurį patalpino agentūra ir prisiėmė atsakomybę, ji neturi. Agentūra gali į tą kodą 3-5 paveikslėlius įdėti, to ji nekontroliuoja ir neturi galimybės susekti. Jei ji iš agentūros būtų tiesiai užsakymą gavusi, reklamos skydelį ir nuorodą, tada ji matytų ir talpintų, neštų atsakomybę, o šiuo atveju negavo medžiagos, medžiagą gavo užblokuotą, negalėjo nei žiūrėti, nei matyti. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. parodymus teismas vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti. Iš viso proceso metu duotų G. K. parodymų ir paaiškinimų matyti, kad jie proceso metu nuoseklūs nebuvo. Teismo posėdžio metu į užduodamus klausimus G. K. nurodė, kad jokia reklama nebūtų paskelbta be jos paleidimo, dėl šitos reklamos, jei nebūtų įjungusi kodo gal nebūtų atsiradusi, jos klausė ar ji atsakinga už kompaniją ir paleidimą, ji paleido „banerį“, pasakė, kad iš dalies priima atsakomybę, bet ji nepaleido konkretaus vaizdo tą dieną, kuri buvo parašyta. Papildomai atsakant į teismo klausimus, G. K. nurodė, kad ji prisiima atsakomybę, dėl to, kad spalio 19 d. ar 20 d. paleido kompaniją ir pažiūrėjo ar viskas veikia, kadangi iki to „banerio“, kuris buvo užfiksuotas praėjo mėnuo, agentūra galėjo keisti reklamą, ji neleido tą dieną kompanijos, kuri būti neleistina. Pirminiame savo paaiškinime G. K. nurodė, kad „OlyBet“ banerius (jų skriptus) ji įkėlė asmeniškai į interneto svetainę http://studijos.tv3.lt“. Paleidusi šią reklamą, pradžioje ji peržiūrėjo ją ekrane, tačiau Azartinių lošimų įstatymo pažeidimų (skatinančios reklamos) ji nepastebėjo. Kokį būtent reklamos turinį ji matė ekrane, testuojant transliavimui paruoštą reklamos turinį, ji nepamena, tačiau pamena, kad tai buvo įvaizdinė „OlyBet“ reklama. Niekas kitas iš jos bendrovės darbuotojų šio „OlyBet“ reklaminio banerio transliavime interneto svetainėje http://studijos.tv3.lt“ nedalyvavo, tik ji viena. Bendrovė teisingai nurodė ją esant atsakinga už prekinio ženklo „OlyBet“ reklaminių skydelių įkėlimą interneto svetainėje http://studijos.tv3.lt, kurias Lošimų priežiūros tarnybos darbuotojai yra užfiksavę 2016 m. lapkričio 25 ir 28 d. Atkreipia dėmesį, kad įkėlus minėtus reklaminius skydelius, azartinių lošimų reklamos požymių nepastebėjo. Aplinkybę, jog G. K. gavo reklamos užblokuotą kodą, todėl negalėjo žinoti kokio turinio informacija, paneigia teisme apklausto liudytojo K. M. parodymai, kad matosi, jog tai kazino reklama iš kodo. Tai, jog G. K. įkėlė UAB „Olympic Casino G. B.“ priklausančiu logotipu „OlyBet“ pažymėtą aktyvų reklaminį skydelį į interneto svetainę http://studijos.tv3.lt patvirtina ir pačios G. K. pirminiai paaiškinimai, kad „OlyBet“ banerius (jų skriptus) ji įkėlė asmeniškai, paleido šią reklamą, pradžioje ji peržiūrėjo ją ekrane, tačiau Azartinių lošimų įstatymo pažeidimų (skatinančios reklamos) ji nepastebėjo, pamena, kad buvo įvaizdinė „OlyBet“ reklama, kas leidžia daryti išvadą, jog G. K. reklamą ekrane peržiūrėjo, tačiau nepastebėjo, jog esanti informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. nurodytą leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą. Todėl spręstina, kad G. K. inkriminuojama veika yra padaryta dėl neatsargumo. Iš darbo sutarties matyti, kad G. K. nuo 2012-10-16 dirba UAB „T. G.“ reklamos projektų vadove. Teismo vertinimu, G. K. kaip reklamos projektų vadovei turėtų būti taikomi aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai visuomenės informavimo srityje. Tokių įstaigų vadovai privalo žinoti, kokia informacija gali būti skleidžiama viešai ir kokios informacijos skleidimas yra draudžiamas. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d., būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą. Tai, jog G. K. tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą patvirtina ir G. K. parodymai, kad jokia reklama nebūtų paskelbta be jos paleidimo, dėl šitos reklamos, jei nebūtų įjungusi kodo, gal nebūtų atsiradusi. Įvertinus tai, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo įkeltas reklaminis skydelis su tekstu „Nepasikliauk atsitiktinumu“, „Šansas laimėti – 1 iš milijono?“, „Realūs šansai laimėti“ ir „Išbandyk dabar“ į interneto svetainę http://studijos.tv3.lt, darytina išvada, kad taip pažeistos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. nuostatos. Todėl laikytina, kad G. K. yra tinkamas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo subjektas ir yra trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. (duomenys neskelbtini) straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad G. K. pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, pats pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, į tai, kad G. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad baudos, kuri numatyta ATPK 173¹⁸ str. 1 d., sankcijoje, minimalus dydis yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant G. K. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir taikant (duomenys neskelbtini) straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17070294628 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.