- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e1-2048-814/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.3Intensyvi priežiūra (BPK 131-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17180-21,
kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams. 2016 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi pakeista 2016 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę. 2017 m. kovo 3 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmę; teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent 2021 m. gegužės 28 d., apie 18.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu – broliu J. M. metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam J. M. į galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame ausies kaušelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su tėvu J. M. ir broliu J. M.. 2021 m. gegužės 28 d. pas jį į namus atvyko draugas M. O., jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų grįžęs brolis J. M. prisėdo prie jų ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių valandų, tikslaus laiko nepamena, išvykus draugui, jis su broliu liko namuose dviese. Besikalbant tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, jis nepamena. Žodinio konflikto metu jis priėjo prie brolio ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į galvą. Kur tiksliai pataikė, nurodyti negali, kadangi buvo neblaivus. Teigė, kad pirmoje apklausoje jis neteisingai nurodė, kad neva brolis J. jį pirmas užpuolė, o jis gindamasis jam sudavė. Tačiau brolis jo atžvilgiu smurto nenaudojo. Po jo suduoto smūgio J. M. jį pastūmė nuo savęs ir nuėjo į kitą kambarį. Neužilgo į jų namus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Kaip jis suprato, policijos pareigūnus išsikvietė brolis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis brolio atsiprašė, pastarasis jam atleido (b. l. 99–101, 107–109).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. M. parodė, kad jis gyvena kartu su tėvu J. M. ir broliu R. M.. Jis su broliu R. sutaria gerai, nekonfliktuoja. 2021 m. gegužės 28 d., maždaug 15 val., jis grįžo namo, kur rado brolį su draugu M. O.. Brolis su draugu vartojo alkoholį, jis taip pat prisijungė, kartu vartojo alkoholį. Po kuro laiko draugas išėjo namo. Bendraujant su broliu R., tarp jų kilo žodinis konfliktas, priežasties nepamena. Konflikto metu priėjęs R. vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į galvos kairę pusę. Po suduoto smūgio jis R. nuo savęs nustūmė ir pasakė jam, kad jis nurimtų. Brolis nesiliovė šūkauti, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 apie įvykį informavo policiją. Į namus atvykę policijos pareigūnai brolį R. sulaikė. Brolis jo atsiprašė, pretenzijų jam neturi (b. l. 41–43);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 972/2021 (02) nustatyta, kad poodinė kraujosruva kairiame ausies kaušelyje J. M. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas nurodytu laiku – 2021 m. gegužės 28 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 54–55);
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas J. M., kuris paaiškino, jog kartu su broliu R. M. gėrė alkoholinius gėrimus namuose (duomenys neskelbtini). R. M. apie 18.30 val. užėjo į brolio J. kambarį paprašyti pakrovėjo. J. M. pasakė nežinantis, kur yra pakrovėjas, tuomet tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. M. broliui apie šešis kartus rankomis sudavė į kairės pusės smilkinį, ausį, į kairės pusės galvos sritį, po to apie du kartus su kojomis spyrė į galvos sritį. Konflikto metu J. M. susižalojo ir dešinės rankos nykštį. J. M. jautė fizinį skausmą dėl suduotų smūgių ir kairės pusės ausies srityje bei kairės pusės galvos srityje atsirado patinimas. Į įvykio vietą buvo atvykęs greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėję J. M., jį išsivežė į Kauno klinikas (b. l. 19–22);
įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (b. l. 23–25);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatyta, kad alkotesteriu 2021 m. gegužės 28 d., 19.45 val., nukentėjusiajam J. M. nustatytas 1,51 promilių neblaivumas; 2021 m. gegužės 28 d., 19.47 val., R. M. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 34–36, 57–60).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis kartu su juo gyvenančiam broliui J. M., tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgį kumščiu broliui į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam poodinę kraujosruvą kairiame ausies kaušelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 67–76), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą baustas 2021 m. balandžio 14 d. (b. l. 77–79), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 65, 66), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 82).
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jo terminu sutinka (b. l. 116–119). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 114–115).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas nustatant didžiausią įstatyme numatyta arešto bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų (BK 49 straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimties) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 19.40 val., iki 2021 m. gegužės 29 d., 16.55 val. (b. l. 85, 86–87), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111–113), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityti laiką, R. M. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 28 d., 19.40 val., iki 2021 m. gegužės 29 d., 16.55 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Išaiškinti R. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (elektroninis paštas info@nti-pn.lt, telefonas (8 37) 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, savanoriškai prisistatęs, R. M. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio R. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.