- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2-343-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00437-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Tadas Kelpšas
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovams administratoriui Vidmantui Paludnevičiui, advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovui G. B., jo atstovui advokatui Tadui Kelpšui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-343-544/2012 pagal ieškovės ieškovės bankrutavusios UAB „VIP Pramogos“ ieškinį atsakovui G. B., esant trečiajam asmeniui, M. J., dėl 118 866,36 Lt priteisimo žalai atlyginti ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „VIP Pramogos“, patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo G. B. 118 518,38 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Dalies ieškinio nepalaiko todėl, kad po ieškinio pateikimo paaiškėjo, kad su kreditorėmis, buvusiomis įmonės darbuotojomis, atsiskaityta. Nurodė, kad ieškovei iškelta bankroto byla kreditoriaus Panevėžio AVMI iniciatyva. Bankroto byloje patvirtinta nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma yra 118 518,38 Lt. Ieškinį reiškia vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 3 d. 23 p. pagrindais. Nuo 2006-10-12 vieninteliu ieškovės akcininku buvo atsakovas, kuris laikotarpiu nuo 2006-10-02 iki 2010-05-06 ėjo ir direktoriaus pareigas. Atsakovas pažeidė kreditorių teises ir padarė jiems žalos, nes neįvykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tik įmonė tapo nemoki, elgėsi nesąžiningai, todėl turi žalą atlyginti (ĮBĮ 8 str. 4 d.), kadangi įmonė negali atsiskaityti su kreditoriaus, nebeturi turto ir jai taikyta supaprastinta bankroto procedūra. Įmonei esant nemokiai toliau vykdyta veikla tik padidino įmonės įsiskolinimus, sumažino turto, iš kurio dar buvo galima patenkinti kreditorių reikalavimus, apimtį, taip buvo padaryta 118 866,36 Lt žala kreditoriams, tarp kurios atsiradimo ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (6.248 str. 1 d), o kitos civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos. Juridiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė CK 2.87 str. 2 d., 3 d., 7 d., CK 6.263 str. 1 d. Paaiškino, kad pagal paties atsakovo patvirtintus balansus bendrovė jau 2007-12-31 dienai buvo nemoki, tačiau, jei tuomet būtų kreiptasi į teismą, dar būtų užtekę turto atsiskaityti su kreditoriais. Nuo 2007 metų kasmet pastoviai didėjo bendrovės įsiskolinimai ir skolos kreditoriams, o turimo turto vertė vis mažėjo, kol jo visai neliko. Todėl nuo pat 2007 metų atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas žinojo, kad turimą turtą perleis patalpų nuomotojui UAB „Kauptė“, ir tik su šiuo kreditoriumi siekė atsiskaityti kitų kreditorių sąskaita. Kol įmonė veikė, ji atsiskaitinėjo su seniausiais kreditoriais, todėl liko nepatenkinti vėliausiai atsiradę skoliniai įsipareigojimai, kas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo nesikreipimo į teismą ir bankroto bylos iškėlimo ir neatsiskaitymo su teismo nutartimi patvirtintais kreditoriais. Atsakovas taip pat nevykdė ABĮ 24 str. jam nustatytos pareigos sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, jei bendrovės nuosavas kapitalas tapo „minusinis“ ir tapo mažesnis nei ½ įstatuose nustatyto įstatinio kapitalo bei nesikreipė į teismą dėl bendrovės likvidavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad 2006-08-21, kada jis tapo vieninteliu bendrovės akcininku ir 2006-09-28 pradėjo eiti direktoriaus pareigas, bendrovės finansinė būklė buvo itin sunki, ką patvirtina 2006-06-28 akcininkų susirinkimo protokolas (b. l. 47-55). Per 2007 metus bendrovės pelnas sudarė 134 534 Lt, t. y. lyginant su 2006 metais padvigubėjo, o nuostolis sumažėjo iki 40 713 Lt, sumažėjo skolos tiekėjams, todėl jo vykdytas veiklos organizavimas, investicijos pasiteisino, įmonės finansinė būklė pagerėjo. 2008 metai buvo problematiškesni dėl to, kad pramogų centras buvo laikinai uždarytas dėl remonto. 2009 metais įmonės veikla buvo plečiama, atidaryta nauja kavinė, tačiau jos veiklai tapus nuostolingai veikla 2010-01-31 sustabdyta. Pagrindinis bendrovės kreditorius UAB „Kauptė“, sužinojusi apie naują bendrovės sumanymą kurti naktinį klubą, pareikalavo grąžinti visą skolą, kuri buvo susidariusi už įrangą laikotarpiu, kai jis nevadovavo bendrovei. Kadangi lėšų nebuvo, 2009 metų gegužės mėnesį grąžino pagrindinei kreditorei ir vienintelei savo investuotojai UAB „Kauptė“ 323 750,28 Lt vertės turtą. 2010-05-28 buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis ir pramogų centras priverstinai nutraukė veiklą, ir būtent tai sąlygojo ieškovės nemokumą ir sužlugdė bendrovės veiklą, nes neliko patalpų ir pagrindinių priemonių veiklai vykdyti. Skolos kreditoriams atsirado tik po minėto turto grąžinimo ir pramogų centro veiklos nutraukimo, nes bendrovė nebegalėjo vykdyti pagrindinės savo veiklos. Iki to laiko jis, kaip bendrovės direktorius, neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovės finansinė būklė buvo stabili, ji vykdė ūkinę komercinę veiklą, gavo pajamas, mokėjo mokesčius valstybei, o finansiniai sunkumai buvo laikini. Greitas ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos pagal teismų praktiką neužtikrina rinkos stabilumo. Direktorės pareigas nuo 2010-05-07, t. y. faktiškai nuo tada, kai bendrovė tapo nemokia, ir iki bankroto bylos iškėlimo ėjo E. V., kuri ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Po minėto turto grąžinimo atsirado mokestinė nepriemoka Panevėžio AVMI, kuri nesutiko atidėti ar išdėstyti jos mokėjimo, nes bendrovė neturėjo nekilnojamojo turto ir pati kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Panevėžio AVMI yra didžiausias ieškovės kreditorius, kurio reikalavimo suma 72 333,79 Lt, ir būtent su šiuo kreditoriumi derėjosi iškilus finansiniams sunkumams. Todėl teigti, kad nesikreipimas į teismą jis sudarė sąlygas atsirasti naujiems kreditoriams, yra neteisinga ir nesąžininga. 2006-2010 metais savo vadovavimo bendrovei laikotarpiu ėmėsi visų būtinų priemonių išsaugoti bendrovę, vykdė jos veiklą ir ją optimizavo, pagal galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais ir siekė atstatyti bendrovės finansinę būklę, elgėsi apdairiai, rūpestingai ir veikė išimtinai bendrovės interesais, tinkamai vykdė savo pareigas, per nurodytą laikotarpį jam pavyko grynąjį veiklos nuostolį sumažinti nuo 175 247 Lt iki 40 713 Lt. Ieškovė ieškinį pareiškė formaliais pagrindais, visiškai neįvertinusi jo argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais. Bankroto byla ieškovei iškelta 2010-12-10, todėl tai, kad jis per kelis 2010 metų mėnesius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro jo civilinės atsakomybės pagrindo. Todėl neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 -6.249 straipsniuose.
Tretysis asmuo M. J. į 2012-01-26 teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta tvarka, neatvyko, prašė bylą baigti nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t., b. l. 20, 47). 2011-12-28 teismo posėdyje bei atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo buvo prašęs pašalinti jį iš proceso, nes jis neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 5 d.). Šis jo prašymas teismo nutartimi nebuvo patenkintas. Dėl bylos esmės nurodė, kad atsakovas nenori prisiimti atsakomybės, todėl pamąstymai apie jo kaltę dėl bendrovės blogos turtinės padėties dar 2006 metais, kai jis vadovavo įmonei, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovas skolos sumą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2006-10-02, kada direktoriumi dirbo atsakovas, o jis nei dirbo bendrovėje, nei turėjo jos akcijų. Kada ėjo direktoriaus pareigas, sprendimus priimdavo visi trys tuo metu buvę jos akcininkai, tame tarpe – ir atsakovas, ir tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo gera. Minėtu laikotarpiu negaliojo ĮBĮ 8 str. 4 d. nuostata dėl pareigos atlyginti žalą. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad jau 2006 metais įmonė turėjo skelbti bankrotą. Atsakovas turėjo dalį ieškovės akcijų, o vėliau savo noru įsigijo visas tuo metu pelningai dirbančios įmonės akcijas, todėl turėjo visas galimybes sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir ją vykdė iki 2009 metų. Atsakovas nepaneigė ieškovės teiginio, kad 2008-2010 metais bendrovės turtas pastoviai mažėjo, o būtent tuo laikotarpiu ir susidarė prašoma priteisti žala, kurią sudaro teismo bankroto byloje patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, atsiradusi dėl atsakovo kaltės ar neveikimo (1 t., b. l. 173-175, 2 t., b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.
Ieškinys atsakovui dėl 118 866,36 Lt žalos atlyginimo bankrutavusiai bendrovei priteisimo pareikštas deliktinės atsakomybės pagrindu vadovaujantis CK 2.50 str., 2.87 str. 2 d., 3 d., 7 d., 6.248 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. pagrindais kaip juridinio asmens dalyviui (akcininkui) ir direktoriui (administracijos vadovui), nes abu pastarieji turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareigą didinti įstatinį kapitalą turėjo akcininkas. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.245-6.249 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal Juridinių asmenų registro ir kitus rašytinius duomenis, UAB „VIP Pramogos“ akcininku nuo 2006-07-10 yra atsakovas G. B., kuris nuo 2006-10-29 iki 2010-05-17 ėjo direktoriaus pareigas, o nuo 2010-05-17 iki 2010-12-29 šias pareigas ėjo E. V. (1 t., b. l. 16-25, 68-69, 97-98, 102, 113-114).
Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. CK 2.50 str. 3 d. nurodyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino šią teisės normą taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 d. atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). Subsidiarinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. taikytina konstatavus konkretaus juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, nulėmusius juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės. Ar bendrovės vadovas konkrečiu atveju savo pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Ieškovė tvirtina, jog UAB „VIP pramogos“ pagal 2010-05-13 ir 2010-05-14 PVM sąskaitas-faktūras ir pagal su UAB „Kauptė“ sudarytos sutarties 4 punktą atliktas turto perdavimas UAB „Kauptė“ bei atsakovo nuo 2007 metų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra nesąžiningi, neteisėti atsakovo veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei ir į jos kreditorių sąrašą įrašytiems kreditoriams. Kadangi ieškovė, kuri yra bankrutavusi įmonė ir ieškiniu gina visų kreditorių interesus, siekė įrodyti nesąžiningus ir neteisėtus atsakovo, kaip bendrovės akcininko ir administracijos vadovo, veiksmus, teismas tyrė ir vertino, ar ieškovės ieškinyje nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo nukreipti siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir ar jie nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su bankroto byloje į kreditorių sąrašą įtrauktais kreditoriais, kurių nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi bei ir (ar) tie veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti atsakovo veiksmai nulėmė įmonės nemokumą, neatsiskaitymą su minėtais kreditoriais, privedė prie bankroto. Teismo nuomone, civilinė atsakomybės sąlyga - neteisėti atsakovo, kaip įmonės akcininko ir vadovo, veiksmai (neveikimas) neįrodyti dėl šių motyvų.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VIP pramogos“ 2010-11-09 į teismą kreipėsi kreditorė Panevėžio AVMI, pareikšdama, kad bendrovė nemoka privalomų mokėti mokėjimų nuo 2010 metų liepos mėnesio ir 2010-11-02 dienai susidarė 71 819,65 Lt mokestinė nepriemoka (bankroto bylos Nr. Nr. B2-249-425/2012 b. l. 3). Įsiteisėjusia 2010-12-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „VIP Pramogos“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Vidmantas Paludnevičius (1 t., b. l. 6). 2011-03-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi BUAB „VIP Pramogos“ taikytas supaprastintas bankroto procesas bei bankroto procedūra – likvidavimas, nustatytas 6 mėnesių supaprastinto bankroto proceso terminas, kuris 2011-11-28 nutartimi pratęstas iki 2012-03-28. 2011-02-21 Panevėžio apygardos teismo patvirtintas ir 2011-03-28, 2011-07-20, 2012-01-06 nutartimis patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 118 518,38 Lt (bankroto bylos b. l. 43, 47, 53, 59, 66, 73). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.
2005-11-14 ieškovė UAB „VIP pramogos“ iš UAB „Kauptė“ nusipirko 260 287,46 Lt vertės turtą, kuris buvo skirtas maitinimo įstaigų, renginių organizavimo ir panašiai veiklai (1 t., b. l. 91-100), ir šis turtas buvo pagrindinis į balansą įrašytas ilgalaikis turtas bei pagrindinės UAB „VIP pramogos“ ūkinės komercinės vykdymo veiklos priemonės ir įranga (1 t., b. l. 72-96). 2006-08-22 tarp UAB „Kauptė“ ir UAB „VIP pramogos“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 152, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotos komercinės paskirties pastatas su priklausiniais, kiemo įrenginiais Respublikos g. 70, Panevėžys pramogų, naktinio klubo, maitinimo įstaigos bei renginių organizavimo veiklai. Pagal minėtos nuomos sutarties 2009-05-01 pakeitimo 4 punktą, esant įsiskolinimui pagal sutartį, UAB „VIP pramogos“ įsipareigojo perduoti UAB „Kauptė“ savo nuosavybėje turimą turtą (ilgalaikį ar trumpalaikį). 2010-05-28 susitarimu nuo 2010-06-01 buvo nutraukta 2006-08-22 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 152, po ko UAB „VIP pramogos praktiškai neteko savo verslo vykdymo buveinės. 2010-05-13 ir 2010-05-14 UAB „Kauptė“ išrašė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras atitinkamai 38 731,91 Lt ir 285 018,37 Lt, viso – 323 750,28 Lt. Pagal jas bei vykdant minėto susitarimo 4 punktą už įsiskolinimą pagal sutartį ieškovė 2010 metų 05 mėnesį perdavė UAB „Kauptė“ 323 750,28 Lt vertės turtą (1 t., b. l. 101).
Byloje esančių įrodymų visuma: 2007-2010 metų balansų, finansinės atskaitomybės ir kitų rašytinių duomenimis (1 t., b. l. 8-11, 57-67, 70-71, 112-163, 2 t., b. l. 23-45) nustatyta, kad, jeigu tik formaliai ir izoliuotai nuo kitų įrodymų vertinti į bendrovės balansą įrašytus duomenis, tai laikotarpiu nuo 2006 metų bendrovės skolos buvo maždaug lygios į balansą įrašyto turto vertei. Faktą, kad 2006 metais bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, patvirtina ir 2006-06-28 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų turinys (1 t., b. l. 70-71). Tačiau balansuose ir finansinės apskaitos dokumentuose nurodomas virš 323 tūkst. Lt kreditorinis įsiskolinimas iš esmės buvo tik vienam kreditoriui UAB „Kauptė“, kuri investavo į UAB „VIP pramogos“ ir su kuria, pagal atsakovo paaiškinimus, kurie bylos duomenimis nepaneigti, buvo susitarta už darbo priemones, įrangą ir kitus būtinus daiktus atsiskaityti pagal galimybes priklausomai nuo finansinės padėties. Tai atitinka ir patalpų nuomos sutarties Nr. 152 2.2 p. šalių sulygtai sąlygai, kad visa UAB „Kauptė“ įrengta įranga parduodama ieškovei išrašant sąskaitą-faktūrą, o apmokėjimas už įrangą yra suderinamas su UAB „Kauptė“ atskirtu rašytiniu susitarimu (b. l. 84). Tokio atskiro susitarimo byloje nepateikta ir šalys neįrodinėjo, jog jis buvo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad ieškovę ir UAB „Kauptė“ siejo giminystės, verslo ar kitokie ryšiai, kurie duotų pagrindą pagrįstai manyti šalis buvus nesąžiningomis. Net ir esant balanso duomenims, formaliai atitinkantiems nemokumo situaciją, bendrovė ūkinę komercinę veiklą vykdė virš penkerių metų, joje dirbo 27-37 darbuotojai, veiklą buvo stengiamasi plėtoti tiek atidarant naujas kavines, tiek remontuojant turimas patalpas ir tikintis teigiamo rezultato, ieškovė, kaip ir kiekvienas verslo subjektas, turėjo tiek kreditorių, tiek debitorių, o pagrindinio turto perdavimo UAB „Kauptė“ metu bendrovė neturėjo ženklesnio dydžio pradelstų kreditorinių įsiskolinimų kitiems kreditoriams, išskyrus pačiai UAB „Kauptė“. 2006 metų rezultatas buvo 73 259 pelno (2 t., b. l. 62-64), 2007 metais - gauta 134 534 Lt pelno (1 t., b. l. 112-114, 126). Nors 2008 ir 2009 metus bendrovė baigė nuostolingai su 96 065 Lt ir 115 308 Lt nuostoliu, tačiau 2008 metais dėl remonto beveik du mėnesius pramogų centras nedirbo, o 2009 metais buvo išplėsta veikla dar vienoje kavinėje (1 t. ,b. l. 133, 152). To, kad atsakovas siekė platesne apimtimi vykdyti analogišką veiklą, susijusią su maitinimo įstaigų, renginių organizavimo veikla, nėra pagrindo pripažinti jo neapdairiais, nerūpestingais veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išadą, kad jau 2007 metais bendrovės finansinė būklė ir pradelstos skolos buvo kritinės ir atsakovu atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, mokesčių mokėtojo balanso matyti, kad BUAB „VIP pramogos“ bankroto byloje patvirtintą 72 333,79 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris perleistas VĮ Turto bankas, sudarė privalomi mokėti mokesčiai ir PVM mokestis, tačiau 2010-05-30 dienai, kada buvo atliktas ieškovės ieškinio pagrindu nurodomas neteisėtas ir nesąžiningas minėto turto perdavimas, mokėjimo terminas buvo pradelstas tik 749 Lt nekilnojamojo turto mokesčio (terminas 2010-02-01), o didžiausią reikalavimo sumą sudaro PVM mokestis, kuris susidarė perdavus minėtą turtą, ir kurio mokėjimo terminas suėjo 2010-06-28 (2 t., b. l. 23, bankroto bylos b. l. 7). Panevėžio AVMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto buvo priimtas taip pat tik 2010-07-26 dienai (bankroto bylos b. l. 6). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad bankroto byloje patvirtintas 12 377,83 Lt reikalavimas susidarė nuo 2010-06-16 dienos nesumokėjus 6417,63 Lt įmokų už 2010 m. 05 mėnesį ir kitus mėnesius ir kad atsiskaitoma buvo iš dalies (2 t., b . l. 24, 25). Kreditoriaus UAB „Švyturys-Utenos alus“ 13 132,50 Lt kreditorinis reikalavimas yra susidaręs pagal 2005-03-01 sutartį Nr. 0503 dėl pardavimo skatinimo paslaugų prekybos vietoje, kada avansu UAB „VIP pramogos“ buvo sumokėta 35 400 Lt suma, kuri kas mėnesį buvo mažinama (2 t., b. l. 27-32). Kreditoriaus UAB „Kalpnapilio_Tauro grupė“ 18 583,14 Lt kreditorinis reikalavimas yra susidaręs 2005-02-14 sutartį Nr. 05-72 dėl marketingo paslaugų prekybos vietoje, kada avansu UAB „VIP pramogos“ buvo sumokėta 36 108 Lt avanso suma, kuri kas mėnesį buvo mažinama (2 t., b. l. 33-45). Sutartys buvo sudarytos maždaug prieš 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo ir, pagal bylos duomenis, tinkamai vykdytos ilgą laiką, tame tarpe – ir po aptartojo turto perdavimo UAB „Kauptė“ (2 t., b. l. 34). Terminuotos sutartys su Omnitel, UAB taip pat yra įprasta verslo klientų praktika, o atsakovas jų sudarymo metu negalėjo numatyti, kad nepasibaigus sutarties terminui bankrutuos. Bankroto bylos iškėlimo laikui iškeltų bylų ir išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvo (bankroto bylos b. l. 30). Pagal bankroto byloje pateiktą kreditorių sąrašą, iš kreditorių, kurių reikalavimai yra iš 2010 metų 05-06 mėn. laikotarpio, tik du kreditoriai yra pateikę kreditorinius reikalavimus bankroto byloje (b. l. 32). Nors bendrovės balanse 2010-10-31 dienai nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 197 486 Lt, tačiau faktiškai reali nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma yra 118 518,38 Lt. Todėl tikėtina, kad bendrovės valdymo organai ir dalyviai yra ėmęsi priemonių atsiskaityti su dalimi kreditorių. Virš aptarti duomenys patvirtina atsakovo argumentus, kad tuo metu, kai turtas buvo perduotas UAB „Kauptė“ už skolas, kitų ženklių pradelstų kreditorių reikalavimų, kuriems buvo suėjęs mokėjimo terminas, nebuvo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo svarstyti kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimo. Ženkliausio dydžio kreditoriaus Panevėžio AVMI kreditorinis reikalavimas tapo pradelstas 2010-06-28 – 2010-07-26 laikotarpiu (2 t., b. l. 23). Jeigu ir daryti prielaidą, kad 7183 PVM mokesčio prievolės mokėjimo bei įsiskolinimų VSDFV biudžetui už 2010 metų 06, 07 ir kitus mėnesius buvo galima išvengti anksčiau atleidus darbuotojus ar kreipusis į teismą dėl bankroto bylos, tai nuo 2010-05-17 dienos atsakovas nebėjo direktoriaus pareigų ir nebeveikė bendrovės vardu kaip juridinio asmens valdymo organas. Nepaneigtas atsakovo argumentas, kad 2010 metų 05-06 mėn., kai mokestinės įmokos tapo pradelstos, jis kreipėsi į VMI dėl mokestinių prievolių atidėjimo ar išdėstymo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Kadangi žinoma, kad bendrovių prašymai dėl įmokų išdėstymo ar atidėjimo svarstomi mažiausiai mėnesį, o 2010-11-09 į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pati kreditorė Panevėžio AVMI, tai, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neprotingai ir nepateisinamai ilgai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šis jo neveikiamas padarė žalą šiuo metu į kreditorių sąrašą įrašytiems kreditoriams, o kreditorių, kurių interesai būtų buvę pažeisti dėl virš minėto turto perdavimo UAB „Kauptė“ 2010 metų 05 mėn. 13-14 dienomis, nenustatyta. Prekių likučių nurašymas atliktas 2010-11-05 direktorės E. V., o ne atsakovo įsakymo pagrindu. Be to, kaip matyti iš dokumentų turinio, 151 544,71 Lt prekių likutis buvo likęs tik apskaitoje dėl pardavimų koregavimų, kurie buvo atlikti po programos „Presta“ eksporto duomenų neatitikimams pašalinti. Neįrodyta, kad minėtos vertės turtas realiai buvo, nes dokumentuose nurodyta, kad prekių likutis tik apskaitinis, susidaręs likus nenurašytai pardavimo sumos savikainai dėl kasos aparatų apyvartos koregavimo (1 t., b. l. 12-15). Tai, kad įstatinis kapitalas buvo minusinis, o atsakovas nesiėmė priemonių jį atstatyti, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes tai būsimų kreditorių interesams reikšmės neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir jų pagrindinė vadovų pareiga yra tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų (dalyvių) interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad tik suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus ir jų interesai pradeda vyrauti.
Esant nustatytoms virš nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo nesąžiningi, ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi, neprotingi ar atlikti siekiant išvengti įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ar prisiimti negalimus įvykdyti įsipareigojimus ar privesti įmonę prie bankroto (CPK 178 str.). Kadangi nenustatyti nesąžiningi, neteisėti veiksmai (neveikimas), sukėlę žalą kreditoriams, tai reiškia, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei atsakovui, kaip akcininkui ir bendrovės vadovui, taikyti. Todėl nėra pagrindo taikyti subsidiarią atsakomybę pagal CK 2.50 str. 3 d. nuostatas bei atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, pareiškus ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės vienintelio akcininko veiksmais (neveikimu) padarytos žalos šios bendrovės kreditoriams (ieškovei) atlyginimo, svarbu išaiškinti, ar akcininko elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, ar priimant sprendimus buvo atsižvelgta į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikta bendrovės naudai, užtikrinta, kad priimami sprendimai būtų protingi, ar buvo laikytasi CK 6.263 str. 1 d. įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) būtų nepadaryta žala kitam asmeniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2009-07-09 nutartis Nr. 3K-3-329/2009 ir kt.). Kaip jau virš minėta, tokių aplinkybių nenustatyta.
Ieškinys dalyje dėl 347,98 Lt priteisimo atmetamas, nes paaiškėjo, kad su kreditorėmis, buvusiomis įmonės darbuotojomis, atsakovas iki šio ieškinio pateikimo 2011-04-01 atsiskaitė įnešdamas į bankrutuojančios bendrovės kasą 347,98 Lt, todėl ieškinio pateikimo teismui metu darbuotojos nebebuvo kreditorėmis (1 t., b . l. 99-100, bankroto bylos b. l. 69-73).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą. Dokumentų, patvirtinančių išlaidų, kurias šalys turėjo teisinei advokato pagalbai apmokėti, dydį įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 259 str., 263 str., 265 str., 269 str., 294 str.
NUSPRENDŽIA:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.