- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 2YT-8276-828/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07160-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- K. P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
Įžanginė dalis
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas tam, kad įgytų tremtiniui prilyginto asmens statusą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1948 iki 1954 m. jo tėvo P. B. neteisėto represavimo ir kalinimo laikotarpiu, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi buvo priverstas slapstytis nuo jo ir jo šeimos atžvilgiu galimų taikyti represijų. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvas P. B. buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas įkalinimo vietoje Komi ATSR nuo 1948 m. rugsėjo 1 d. iki 1954 m. gruodžio 8 d. 1949 m. pavasarį jo motinai A. B. buvo pranešta, kad jų šeima t. p. įtraukta į tremtinų asmenų sąrašus. Todėl motina, pasiėmusi pareiškėją, siekdama pasislėpti nuo galimų represijų, paliko savo ankstesnę nuolatinę gyvenamąją vietą – nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ir apsigyveno pas seserį M. R. (duomenys neskelbtini), kur slapstėsi 1949 m. vasaros laikotarpiu. 1949 m. rudens pradžioje A. B. kartu su pareiškėju ir mama R. M., siekdami pasislėpti, persikėlė nuolatinai gyventi į (duomenys neskelbtini) išsinuomotą kambarį, o 1956 m. - į būstą adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotų asmenų - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus - atstovai į posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. B. buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas įkalinimo vietoje Komi ATSR nuo 1948 m. rugsėjo 1 d. iki 1954 m. gruodžio 8 d. (b. l. 9).
Pareiškėjo paaiškinimus apie jo negalėjimą legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dėl slapstymosi nuo galimų represijų patvirtino ir liudytoja A. Ž.. Liudytoja parodė, kad jai žinoma, jog 1949 m. pas juos gyventi į namus (duomenys neskelbtini) atvyko jos teta A. B. su sūnumi (pareiškėju). Teta pagyvendavo tai pas juos, tai vykdavo pas kitus giminaičius, t. y. keitė gyvenamąją vietą dėl slapstymosi. Šių proceso dalyvių parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitus, nesiremti jais nėra pagrindo. Be to šiuos proceso dalyvių parodymus iš dalies patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – duomenys apie pareiškėjo, jo motinos gyvenamosios vietos registraciją pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (b.l. 21, 47).
Teismo vertinimu, šių duomenų visetas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas nepilnametis politinio kalinio sūnus, P. B. kalinimo metu 1948-1954 m. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatyta, kad bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvusiems nepilnamečiams politinių kalinių vaikams (įvaikiams) ir politinių kalinių sutuoktiniams, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinis statusas.
Pareiškėjas siekia įgyti šį statusą, kuris jam sukels asmeninių ir turtinių teisių. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Kadangi, kaip minėta, byloje pakanka duomenų nurodytam faktui konstatuoti, pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdamas politinio kalinio nepilnametis vaikas jo tėvo P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 1948 m. iki 1954 m. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tremtinio teisinio statuso įgijimo tikslu.
Priteisti iš K. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.