Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui M. N. dėl neapmokėtos vekselio sumos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

patikslintais ieškinio reikalavimais ieškovas V. V. prašo priteisti iš atsakovo M. N. 14481 EUR, 5 proc. metinių palūkanų skaičiuojant nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. V. prašė ieškinį tenkinti ir priteisti skolą, pagal atsakovo M. N. pasirašytą vekselį. Paaiškino, kad atsakovas vis žadėjo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad jo žiniomis šiuo metu atsakovas yra išvykęs į Novegiją, tikslu užsidirbti. Ieškovas tai žino, nes pats papildomai dar davė pinigų atsakovui, tikėdamasis, kad užsidirbs ir grąžins skolą. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu bendravo ir žadėjo pradėti mokėti gavus pirmą algą. Tai buvo 2017 m. vasario pabaigoje. Po to bendravimas nutrūko, į skambučius atsakovas nebeatsakinėjo. Paaiškino, kad vekselis buvo pasirašytas skolinant pinigus atsakovui įmonės atidarymui, verslo pradėjimui. Nurodė, kad atsakovui buvo paskolinta 50 000 Lt. Nurodė, kad artimi ryšiai su atsakovui ieškovo nesieja, pinigus skolino su perspektyva, kad atsakovas sėkmingai vykdys verslą, tačiau atsakovo įmonė šiuo metu yra likviduojama. Paaiškino, kad nesikreipė į notarą, nes vis tikėjosi, kad atsakovas grąžins pinigus. Paaiškino, kad atsakovo įmonė šiuo metu yra likviduojama.

Atsakovas M. N. atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui M. N. nedalyvaujant, nes į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie posėdį atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. liepos 30 d. M. N. išrašė V. V. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo vekselio davėjas įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui V. V. 50000 Lt. Vekselyje nurodyta, kad vekselis turi būti apmokėtas per 2 metus nuo išrašymo datos, tai yra iki 2016 m. liepos 30 d.

Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

CK 1.105 straipsnyje nurodyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodyta sumą. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kadangi ieškovas, būdamas atsakovo pasirašyto vekselio turėtojas, neįgyvendino savo minėtų teisių ir nepateikė vekselio apmokėti, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, laikantis įstatymo nuostatų vekselis laikytinas skolos raštu, kuris yra laikomas rašytiniu įrodymu ir juo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai Civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.

Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013).

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas tikėjosi jog atsakovas M. N. atsiskaitys su ieškovu, todėl vekslelis nebuvo pateiktas notarui. Ieškovas prarado galimybę patenkinti reikalavimą (atlikti išieškojimo veiksmus pagal vekselį) ne ginčo tvarka pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, tačiau atsakovo M. N. pasirašytas skolos dokumentas (paprastasis vekselis) atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus (CK 6.871 straipsnis).

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aolinkybes, įrodymų, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, yra teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti skolos dokumente nurodytą pinigų sumą, t.y. 14481 Eur (CK 6.38, 6.63, 6.154, 6.256, 6.260, 6.870 - 6.873 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2017 m. rugpjūčio 2 d., todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 526,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikdamas jų detalizavimą. Atsakovas nuomonės dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra pateikęs, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovo atstovui advokato padėjėjui sumokėtos atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ar viršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytus dydžius, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 326,60 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79, 88, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

priteisti ieškovui V. V. iš atsakovo M. N. 14481 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14481 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 526,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.