Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 18:59 val., Ozo g. 14, Vilniuje, vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 114 ir 126 punktų reikalavimus. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Apie kontaktą sužinojo kitą dieną po įvykio, kai atėjo ryte ir nerado savo automobilio, nes paskambino pareigūnams ir jie pasakė, kad automobilį išvežė į aikštelę. Nuvažiavo apžiūrėti ir suprato, kad kontaktas buvo, nes jo automobilis buvo apgadintas, buvo nubyrėję dažai. Pareigūnai jam parodė, kad ir ant kito automobilio yra jo automobilio dažų likučių. Tačiau paties įvykio metu jis nesuprato, kad įvyko kontaktas, neskubėdamas išvažiavo namo, nemanė, jog padarė kažkokią žalą. Neturėjo pagrindo bėgti, nes turėjo automobilio draudimą. Su nukentėjusiuoju susisiekė, jam žalą atlygino draudimas, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Su D. L. jam teko bendrauti. Visa tai buvo tada, kai pasistatė mašiną, o D. L. prie jo privažiavo. Kai išlipo iš automobilio, D. L. privažiavęs jam pro atdarą langą rėkė, kad jis padarė nusikaltimą, pasakė, kad yra pareigūnas. Paprašė D. L. pateikti pažymėjimą, bet jis nesutiko, pasakė, jog šiuo metu yra ne tarnyboje. D. L. ėmė keiktis, o jis numojęs ranka užrakino automobilį ir išėjo namo. D. L. nesakė, ką jis būtent padarė, tik sakė, jog iškvietė policiją ir sakė laukti su juo. Neturėjo pagrindo tikėti D. L., nes jis su juo grubiai kalbėjo, be to, neįrodė, kad yra pareigūnas. Manė, kad bus geriau jei pasišalins. Yra jaunas vairuotojas, vairuotojo teises gavo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį. Labai gailisi, prašo neatimti teisės vairuoti.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir T. J. 2016 m. lapkričio 21 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 20).

A. B. 2016 m. lapkričio 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-20, maždaug 19.00 val., Siemens arenos stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, lengvasis, priklausantis A. B.. Atėjęs į įvykio vietą liudininkas nurodė, kad automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į AUDI A3 automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu buvo pažeistas priekinis bamperis, priekinis dešinys žibintas ir dešinys sparnas. Ant priekinio bamperio yra likę mėlynos spalvos dažų. Liudininkas T. (duomenys neskelbtini). Taip pat įvykio metu kitas liudininkas surado automobilį, kuris sukėlė šį įvykį (b. l. 12).

D. L. 2016 m. lapkričio 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-20, apie 18:59 val., pastebėjo, kaip automobilis VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulomis prie Siemens arenos esančioje didelėje aikštelėje atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Į kokį automobilį atsitrenkė, nepastebėjo, nes pradėjo iš karto vytis minėtą automobilį. VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, įvažiavęs į RIMI stovėjimo aikštelę išlipo iš automobilio ir pasišalino. Vyriškis apie 24 metų, apie 180 cm, tamsūs plaukai, rudos kelnės ir tamsi striukė (b. l. 13).

P. Š. 2016 m. lapkričio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-20 jam priklausančiu automobiliu VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi anūkas T. J. (b. l. 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio Tadeušo Demeškos (Tadeuš Demeško) 2016 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-20 patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. B., 19:12 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Ozo g. 14, Vilniuje, VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį pranešė liudininkas, kuris važiavo iš paskos VOLKSWAGEN POLO ir pranešinėjo važiavimo kryptį. VOLKSWAGEN POLO automobilį vairuotojas paliko stovėti Žirmūnų g. 64, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje. Jiems atvykus liudininkų nebuvo, prie pasišalinusio VOLKSWAGEN POLO automobilio buvo patrulis Argo 31, kuris paaiškino, kad prieš jiems atvykus prie VOLKSWAGEN POLO automobilio stovėjo Galvė 40 ir saugojo. Nuvyko Ozo g. 14, rado apgadintą AUDI automobilį bei valdytoją A. B., kuris paaiškino, kad už valytuvų rado liudininko T., tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), pranešimą, kuriame buvo parašyta, kas apgadino ir pasišalino. Antras liudininkas D. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paaiškinimas pridedamas prie medžiagos. Ant AUDI priekinio bamperio rado mėlynos spalvos dažų likučių. Likučiai voke pridedami prie medžiagos. Ant VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio matėsi švieži apgadinimai, apgadinimo aukštis atitinka. Nuo 0,42 iki 0,55 m. VOLKSWAGEN POLO automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Pagal liudininkus automobilį vairavo vaikinas, apie 24 metų. Pagal duomenų bazę VOLKSWAGEN POLO priklauso vyresnio amžiaus vyrui, gim. 1951 m. (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Trečiosios kuopos vyriausiojo patrulio Dariaus Žalio 2016 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-20 patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. T., apie 19.29 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 64, priešais auto plovyklą, stovi GALVĖ 40 ir pareiškėjas, kuris nuo Ozo g. 14 atvažiavo paskui automobilį VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris Ozo g. 14, automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino kitą automobilį ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu rado stovinčius GALVĖ 40 ekipažą, pranešėją ir jau minėtą VOLKSWAGEN POLO automobilį, ant kurio galinio bamperio matėsi šviežiai nubrozdinti dažai. GALVĖ 40 išvyko, pareiškėjas parašė pareiškimą, kurį su tarnybiniu pranešimu perdavė Dainava 51 (b. l. 4).

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-11-20, 19.12 val., gautas B. pranešimas, kad maždaug prieš 10-15 min. Siemens arenos stovėjimo aikštelėje automobilis ??, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į pranešėjo automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pasišalinusio automobilio valstybinį numerį paliko liudininkas. Laukia prie krepšinio skulptūros (b. l. 5).

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-11-21, 06.52 val., gautas T. J. pranešimas, kad iš „Hyper Rimi“ aikštelės po nakties pavogtas VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos, mėlynos spalvos, su signalizacija. Pranešė automobilio naudotojas, laukia vietoje, prie pagrindinio įėjimo (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, atstumai, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi ir apgadinta transporto priemonė yra automobilis VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso P. Š., ir kuriam apgadintas užpakalinis bamperis, o kita – automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. B., o automobilio valdytoju yra A. B., ir kuriam apgadinta priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 7, 8).

Byloje esančiame voke yra dažų likučiai, nuimti nuo AUDI automobilio (b. l. 9), o byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobiliui AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 10-11).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad T. J. pažeidė KET 9, 114 ir 126 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ne tik T. J. vairuojamas automobilis, bet ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra A. B. priklausantis automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. pats pripažįsta įvykio dieną protokole nurodytoje vietoje vairavęs automobilį VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigia galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį. Tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas D. L. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis matė automobilių kontaktą, ir iš karto po jo vijosi besišalinantį kaltininko automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją ir atlikę automobilių apžiūrą bei matavimus konstatavo, jog apgadinimų aukštis atitinka. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad T. J. veiksmuose yra nustatyti visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Todėl, nustačius T. J. KET pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, būtina perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir perkvalifikavus teisena vykdytina pagal ANK. Dėl KET pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

T. J. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje buvo įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei T. J. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. J. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. J. pažeidė KET 222 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos pasišalinti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti - policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. teismo posėdžio metu teigė, jog jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuprato, kad įvyko kontaktas, nemanė, kad padarė kažkokią žalą, todėl neskubėdamas išvažiavo namo, neturėjo pagrindo bėgti, nes turėjo automobilio draudimą. Tačiau tokius jo argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų automobilio AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, apgadinimai ant šio automobilio yra pakankamai aiškiai matomi, nėra mažareikšmiai, todėl esant tokiems automobilio apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui, teismo vertinimu, T. J. kontaktą turėjo pajusti. Tačiau šiuo atveju tai, ar T. J. jautė ar nejautė automobilių kontaktą jau nebėra taip svarbu, kadangi šiuo atveju svarbios kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš liudytojo D. L. rašytinių paaiškinimų, taip pat policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, D. L. po eismo įvykio vijosi besišalinantį automobilį VOLKSWAGEN POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivijęs matė, kaip automobilio VOLKSWAGEN POLO vairuotojas pasistatęs automobilį pasišalino. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. patvirtino, jog pasistatęs automobilį bendravo su D. L., kuris prie jo privažiavo ir pro atdarą langą pasakė, kad jis padarė nusikaltimą, kad jis yra pareigūnas, kad sakė, jog iškvietė policiją ir liepė laukti su juo. Taip pat T. J. patvirtino, jog jis net ir po pokalbio su D. L. pasišalino, užrakinęs automobilį išėjo namo, nes šis nepateikė jokių įrodymų, kad yra pareigūnas, be to, grubiai su juo kalbėjo, keikėsi, todėl neturėjo pagrindo juo tikėti. T. J. paaiškinimai, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nejautė, šiuo atveju reikšmės jo tyčios buvimui ar nebuvimui nebeturi, kadangi pirmą kartą nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos jis buvo pasivytas už tam tikro atstumo ir jam akivaizdžiai buvo pasakyta, kad jis padarė nusikaltimą, kad yra iškviesti policijos pareigūnai ir kad jis jų lauktų kartu su liudininku, tačiau, net ir sužinojęs šią informaciją, T. J. vis tiek nepaisė KET reikalavimų ir ignoruodamas visus faktus bei neišsiaiškinęs visų aplinkybių antrą kartą, sąmoningai, pasišalino. T. J. įvardytos aplinkybės, sąlygojusios antrą pasitraukimą, o būtent, kad neturėjo pagrindo tikėti D. L., nes jis su juo grubiai kalbėjo, be to, neįrodė, kad yra pareigūnas, kad nesakė, ką jis būtent padarė, nėra pripažintinos pakankamai svarbiomis, pateisinančiomis KET reikalavimų nesilaikymą. Tokiu būdu T. J. veikoje konstatuotina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyto pažeidimo sudėtis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Naujajame ANK administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET numatyta ANK 426 straipsnyje. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1500 eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ANK numatyta administracinė atsakomybė šiuo atveju yra švelnesnė nei buvo numatyta ATPK, o nusižengimas padarytas iki 2017-01-01, be to, tikslus padarytos žalos dydis byloje nėra nustatytas, todėl, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, T. J. veika turi būti perkvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracines nuobaudas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį lengvinančią aplinkybę - T. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. J. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK už kitų rūšių pažeidimus, skirtas baudas moka, turi vieną galiojančią nuobaudą, studijuoja, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau T. J. skirtinos minimalios ANK 417 straipsnio 8 dalies bei 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos be ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teismas netaikė atsižvelgęs į tai, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta tik galimybė, bet ne būtinybė asmeniui, padariusiam ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat į tai, kad duomenų, jog T. J. nusižengimų padarymo metu būtų neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka. Teismo manymu, šiuo atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis gali būti pasiekta ir netaikant specialiosios teisės atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, T. J. už kiekvieną padarytą nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

T. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei jam paskirti:

pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – įspėjimą;pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 € (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. J. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 600 € (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063411207 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.