Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi patikslinto ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos narių daugumos nutarimu įgalioto Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininko R. Ž. ieškinį atsakovei Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkei R. Z. dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pradiniu ieškiniu ieškovas Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos narių daugumos nutarimu įgalioto Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas R. Ž. reiškė reikalavimus, susijusius su, ieškovo nuomone, atsakovės netinkamai atliekamomis Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkės pareigomis.

2015-06-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartis ieškovui išsiųsta 2015-06-08 ir įteikta 2015-06-10. Terminas ieškinio trūkumų pašalinimui baigėsi 2015-06-17. 2015-06-19 teisme gautas patikslintas ieškinys (išsiųstas 2015-06-17).

Iš ieškinio turinio neturint galimybės nustatyti, kas reiškia ieškinį – R. Ž. kaip juridinio asmens atstovas, ar R. Ž. kaip fizinis asmuo, 2015-06-05 nutartimi R. Ž. įpareigotas pateikti įrodymus dėl teisės atstovauti juridinį asmenį – Kauno jungtinį demokratinį judėjimą (tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas juridinio asmens vardu) arba pateikti duomenis apie narystę organizacijoje, kurios valdymo organų sprendimų teisėtumą ginčija. Be to, 2015-06-05 nutartyje ieškovui išaiškinta būtinybė ieškinį reikšti tinkamam atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai kildinami iš juridinio asmens veiklos.

Teisme gautame patikslintame ieškinyje ieškovu nurodoma Kauno jungtinio demokratinio judėjimo Taryba, atsakove - Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkė R. Z.. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 str. 1 d., civilinį procesinį veiksnumą, t.y. galėjimą įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą, turi juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie yra pasiekę pilnametystę, nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka sudarę santuoką, taip pat nepilnamečiai, kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti visiškai veiksniais. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nustatė baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali tiek inicijuoti civilinę bylą teisme (t.y. būti ieškovais), tiek atsakyti pagal pareikštus reikalavimus (t.y. būti atsakovais). Iš nurodyto įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad juridinio asmens valdymo organas (tiek kolegialus, tiek vienasmenis) negali būti nei savarankišku ieškovu, nei savarankišku atsakovu civilinėje byloje. Ginčijant juridinio asmens valdymo organų sprendimų teisėtumą, procesinis statusas (ieškovo ar atsakovo) suteikiamas tik pačiam juridiniam asmeniui arba juridinio asmens dalyviams – nariams kaip fiziniams asmenims. Kauno jungtinio demokratinio judėjimo Taryba, kuri nurodoma kaip ieškovė, neturi juridinio asmens statuso, t.y. pati Taryba nėra savarankiškas juridinis asmuo, yra tik juridinio asmens vidaus valdymo kolegialus organas. Iš į bylą pateiktų Kauno jungtinio demokratinio judėjimo įstatų 48.1 punkto, apibrėžiančio šio kolegialaus valdymo organo kompetenciją, matyti, kad Tarybos kompetencija apima vidinius valdymo klausimus, tokius kaip veiklos plano priėmimas, lėšų paskirstymas, veiklos ataskaitos rengimas ir teikimas ir t.t. Tarybai, kaip juridinio asmens valdymo organui, nėra suteikta teisė atstovauti Kauno jungtinio demokratinio judėjimo nei santykiuose su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, nei teisme. Pažymėtina, kad įstatyminis reglamentavimas neužkerta kelio juridinio asmens dalyviams (t.y. atskiriems nariams) reikšti reikalavimus kaip fiziniams asmenims dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno jungtinio demokratinio judėjimo Taryba negali būti ieškovu teisme ir reikšti ieškinio, t.y. civilinis procesas, nesant ieškovo, negali būti pradėtas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad 2015-06-05 nutartimi buvo akcentuota būtinybė pateikti įrodymus, patvirtinančius arba įgaliojimus reikšti ieškinį juridinio asmens vardu, arba narystę organizacijoje patvirtinančius įrodymus. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad R. Ž. nepašalino 2015-06-05 nutartimi nustatytų trūkumų, susijusių su įgaliojimais atstovauti juridinį asmenį, todėl laikytina, kad ieškinys yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Pažymėtina, kad nors ieškinį pasirašė R. Ž., šis asmuo nėra nurodomas kaip savarankiškas ieškovas, nereiškia konkretaus savarankiško reikalavimo dėl jo 2014-10-25 pašalinimo iš organizacijos nuginčijimo ir pan.

2015-06-05 nutartimi ieškovui buvo išaiškinta būtinybė aiškiai ir konkrečiai suformuluoti tiek ieškinio dalyką (t.y. reikalavimus), tiek ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovas buvo įpareigotas konkrečiai įvardinti tiek pažeistas civilines teises, taip pat aiškiai ir konkrečiai nurodyti pažeistos civilinės teisės gynimo būdus, kurie yra numatyti įstatyme. Ieškovui buvo išaiškinta, kad nesant suformuluotų konkrečių reikalavimų bei jų faktinio pagrindo, nėra esminio ieškinio elemento, todėl civilinis procesas negali būti pradedamas. Ieškovas šios teismo nutarties įstatyme nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma.

Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad šiame dokumente yra ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tik iš dalies: aiškiai ir konkrečiai nurodomos aplinkybės, dėl kurių, ieškinį pasirašiusio asmens nuomone, 2014-10-25 visuotinis narių susirinkamas ir jo metu priimti sprendimai turėtų būti pripažįstami neteisėtais, taip pat iš dalies nurodytos aplinkybės, susijusios su bandomu reikšti reikalavimu dėl narių pašalinimo ar priėmimo teisėtumo. Patikslinto ieškinio reikalavimai yra formuluojami nesilaikant 2015-06-05 nurodyto išaiškinimo aiškiai apibrėžti reikalavimų ribas, nurodant konkrečius ginčijamus juridinio asmens valdymo organų sprendimus. Pažymėtina, kad civilinė byla teisme gali būti keliama tik tada, kai yra aiškus reikalavimas- t.y. yra aiškios reikalavimo ribos (t.y. yra aišku, kokie konkretūs valdymo organų sprendimai yra ginčijami). Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškinį pasirašiusiam asmeniui yra žinoma bent dalis ginčijamų valdymo organų sprendimų, todėl nepagrįstas teiginys, kad 2015-06-05 nutartyje nustatyto įpareigojimo reikšti aiškius ir konkrečiai apibrėžtus reikalavimus nėra galimybės įvykdyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d. suteikia teisę ieškovui pardėtoje civilinėje byloje didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus. Tai reiškia, kad pradėjus civilinę bylą pagal aiškius ir konkrečius reikalavimus ir vėliau, ieškovui sužinojus apie būtinybę didinti reikalavimus, ieškovas, laikydamasis proceso teisės tvarkos ir terminų turi galimybę padidinti reiškiamus reikalavimus. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad bylas (t.y. reikalavimus) juridinio asmens veiklos tyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.124 str.) nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 7 p.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad civilinis procesas gali būti pradedamas tik esant aiškiems ir konkretiems reikalavimams bei suformulavus kiekvieno reikalavimo faktinį pagrindą, teisė reikšti ieškinį negali būti įgyvendinama bet kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad tik aiškiai suformulavus reikalavimus gali būti nustatytas mokėtino žyminio mokesčio dydis bei užtikrinamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas. Ieškovui aiškiai ir konkrečiai nesuformulavus ieškinio reikalavimų, konstatuotina, kad nėra vieno esminių ieškinio elementų – ieškinio dalyko, todėl civilinis procesas negali būti pradėtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad reiškiant reikalavimus dėl narių priėmimo ar pašalinimo teisėtumo, būtų sprendžiama dėl šių asmenų teisų ir pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra numatytas draudimas priimti sprendimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Teismas 2015-06-05 nutartyje buvo išaiškinęs, kad nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, jų procesinę padėtį, taip pat anketinius duomenis yra ieškovo pareiga. Reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus, ieškovas turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, dėl kokių konkrečių asmenų priėmimo ar pašalinimo priimti sprendimai yra ginčijami.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad reiškiant ieškinį, nėra asmeninio intereso, ieškinys yra teikiamas ginant viešąjį interesą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 str. 1 ir 2 d., teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti yra numatyta tik prokurorui arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir tik įstatymų numatytais atvejais. Tai reiškia, kad ieškovui CPK 83 str. 5 d. numatyta lengvata nemokėti žyminio mokesčio negali būti taikoma. Konstatuotina, kad nepašalintas 2015-06-05 nutartyje nurodytas trūkumas kiekvieną ieškinio reikalavimą apmokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

2015-06-05 nutartimi ieškovui buvo išaiškintos netinkamo atsakovo nurodymo teisinės pasekmės, todėl teismas šiuo klausimu pakartotinai nepasisako. Nurodyti atsakovą yra ieškovo pareiga, teismas negali tapti ieškovo konsultantu ir nurodyti, koks konkretus asmuo (juridinis ar fizinis) pagal pareikštus reikalavimus turėtų atsakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas atsakovo nurodymas nebuvo lemiamas veiksnys sprendžiant dėl ieškinio trūkumų ar jų pašalinimo tinkamumo, šis aspektas buvo nurodytas tik siekiant užtikrinti būsimo teismo proceso ekonomiškumą ir koncentruotumą. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl ieškinio trūkumų pašalinimo tinkamumo, procesinio pobūdžio prašymų (t.y. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų išreikalavimo ir pan.) ydingumas reikšmės neturi ir teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė (šios aplinkybės 2015-06-05 nutartyje nurodytos tik siekiant sudaryti ieškovui galimybes tinkamai suformuluoti procesinio pobūdžio prašymus).

Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymas nenumato, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų. Dalies trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Kadangi ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino nurodytų konkrečių ieškinio trūkumų, ieškovo pateiktas ieškinys (patikslintas ieškinys) laikytinas nepaduotu ir gražintinas jį padavusiam asmeniui ( CPK 115 str. 3 d.).

Ieškovui išaiškintina, jog ši nutartis netrukdo bendra tvarka pateikti naują procesinį dokumentą, atitinkantį CPK 111 str. ir 135 str. reikalavimus ( CPK 5 str.).

Atsižvelgiant į ieškiniu keliamų reikalavimų sudėtingumą, ieškovui pasiūlytina pasinaudoti profesionalia teisine pagalba – sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos narių daugumos nutarimu įgalioto Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininko R. Ž. ieškinį ir Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos patikslintą ieškinį atsakovei Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkei R. Z. dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais gražinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.