Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 50 parų arešto (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. tyčia nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2020 m. sausio 25 d., apie 11 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu L. L. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės skruostą, po ko galva sudavė vieną smūgį jam į nosį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė L. L. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. L. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo salėje esančio tėvo. Paaiškino, jog viskas įvyko, nes buvo labai susinervinęs, kadangi mama skundėsi, kad tėvas girtas jai rašinėja ir skambinėja. Norėjo pasikalbėti su tėvu, kuriam jaučia nuoskaudas dar iš vaikystės, išsiaiškinti dėl susidariusios situacijos. Atvažiavo pas tėvą į namus, pirmiausia pakalbėjo su seneliu, po to užlipo į antrą aukštą, kur buvo jo tėvas, pamatęs jį vonioje, pradėjo su juo konfliktuoti, patempė jį už rūbų ir trenkė jam. Labai gailisi, kad taip nutiko, viskas įvyko dėl sukilusių emocijų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nuo rugsėjo mėnesio oficialiai įsidarbino, dirba statybose, alkoholio nevartoja, nors anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šiuo metu jas yra susitvarkęs, yra išsiskyręs, turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda materialia, teritorinei ligonių kasai žalą atlygino.

Kadangi E. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai, davė išsamius parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja ir kaltinamasis, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. L. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2020 m. sausio 25 d., apie 11.00 val., kartu su savo draugu, jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo pas savo senelį R. L. į svečius. Į namus pas senelį nuėjo vienas. Užėjus, pirmame namo aukšte buvo senelis. Pokalbio metu paklausė, ar tėvas L. L. yra šiuo metu namuose, senelis atsakė, jog tėvas yra antrame aukšte, todėl jis nusprendė nueiti pas tėvą pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl jis rašinėja jo motinai įvairias grasinančias žinutes. Atėjęs į antrą namo aukštą, senelis atėjo jam iš paskos. Pamatė tėvą vonios kambaryje. Pasakė tėvui išeiti iš vonios ir pradėjo aiškintis, kodėl jis rašinėja įvairias nesąmones jo motinai. Tėvas pradėjo viską neigti, tada jis susinervino ir rankos delnu vieną kartą trenkė jam į žandą, jokio smūgio galva tėvui į nosį nesudavė. Po ko iš karto išėjo iš namo ir su draugu išvažiavo. Dėl įvykio labai gailisi, pasistengs padengti žalą ligonių kasoms pagal pateiktą civilinį ieškinį (b.l. 75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. L. parodė, kad gyvena kartu su tėvu R. L., (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 25 d., apie 10.30 val., į namus atvyko jo sūnus E. L.. Sūnus bendravo pirmo aukšto svetainėje su jo tėvu R. L.. Apie 11.00 val. jis išgirdo, kaip sūnus E. L. kyla laiptais pas jį į antrą aukštą. Užėjęs į vonią, kur jis tuo momentu plovė rankas, E. L. be aiškios priežasties griebė jį už drabužių ir ištraukė jį į antro aukšto koridorių, po ko sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairės pusės skruostą, galva sudavė jam vieną smūgį į nosį, po ko griebė jį dešine ranka už žandikaulio, norėdamas griebti už kaklo, tačiau to jam padaryti nepavyko, kadangi jį gynė jo tėvas, kuris atitraukinėjo nuo pat pradžių E. L. nuo jo, taip bandydamas jį apginti. Grumtynių metu nusmuko jo marškinėliai, tokiu būdu jis ištrūko iš sūnaus rankų. Po ko nuėjo į kambarį ir bendruoju pagalbos numeriu pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Pokalbio metu E. L. pasakė, kad, jeigu jis iškvies policiją, jis su juo susidoros. Tuo pačiu momentu E. L. pasišalino iš namų. Netrukus atvažiavo pareigūnai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežė jį iki ligoninės, kur apžiūrėjus, medikai konstatavo galvos plaukuotos dalies paviršinius sužalojimus bei nosies sumušimą. Tokiais savo veiksmais sūnus E. L. sukėlė jam stiprų fizinį skausmą (b.l. 15). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis L. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b.l. 31, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad 2020 m. sausio 25 d., apie 10.30 val., į namus, (duomenys neskelbtini), atvyko jo sūnaus L. L. sūnus E. L.. Jis jam pasirodė įtartinai besielgiantis, apsvaigęs nuo alkoholio arba nuo narkotinių medžiagų. Pakvietė jį pasikalbėti į svetainės kambarį. Sūnus tuo momentu buvo antrame aukšte. Bendraujant su E. L., pastarasis staiga pradėjo teigti, kad jis susidoros su tėvu L. L., teigė, kad jis jį sužalos. Jis bandė nuraminti E. L., tačiau pastarasis atsistojo ir nuėjo link laiptų, kylančių į antrą namų aukštą, kur tuo metu buvo L. L.. Jis ėjo E. L. iš paskos, kadangi suprato, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. E. L. pakilo laiptais ir pradėjo mušti antro aukšto vonios kambaryje esantį L. L., sudavė jam vieną smūgį į kairį skruostą, galva sudavė vieną smūgį į nosį, po ko norėjo griebti jį už kaklo. Jis nutempė E. L. nuo savo sūnaus L. L.. Po ko L. L. iš karto nuėjo į kambarį, griebė mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. E. L. pasišalino iš namų į lauką. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė L. L. medikus, kurie ir nuvežė jį į ligoninę (b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. sausio 25 d., patruliuojant kartu su kolega A. K., apie 11.45 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėją sumušė sūnus. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi pranešėjas L. L., kuris paaiškino, kad šiandien pas jį atvažiavo sūnus E. L., kuris su juo negyvena, bei be jokios priežasties pradėjo konfliktuoti, po ko konflikto metu kumščiu trenkė jam į kairįjį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, po ko paėmęs už žandikaulio pastūmė jį. Bendraujant su nukentėjusiuoju L. L., jam ant kairiojo skruosto matė paraudimą ir patinimą. L. L. pasakė, jog jam svaigsta galva ir nuo patirto fizinio smurto jis labai blogai jaučiasi, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Namuose taip pat buvo įvykio liudytojas R. L., kuris paaiškino, jog šiandien atvažiavo jo anūkas E. L., kuris dėl neaiškių priežasčių pradėjo kabinėtis prie savo tėvo L. L., sukėlė konfliktą. R. L. paaiškino, jog matė kaip konflikto metu E. L. trenkė jo sūnui L. L. į kairį skruostą, po ko R. L. iškarto puolė ginti L. L.. Atitraukus E. L., L. L. paskambino pagalbos telefonu. Iki jų atvykimo E. L. namuose nebuvo (b.l. 41, 42). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir I. D. apklausos metu (b.l. 46).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 25 d., 11.46 val., pranešėjas L. L. nurodė, kad ką tik buvo atvykęs sūnus, kuris sumušė pranešėją. Sūnus E. L. pasišalino automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 7).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. L. L. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją (b.l. 21-24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 334/2020 (01) nustatyta, kad L. L. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku (2020 m. sausio 25 d.) (b.l. 29, 30).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. vasario 28 d. buvo apžiūrėti 2 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašų apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 48, 49).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 31 d. buvo apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas. Garso įrašo apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 52-55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, jog dėl sukilusių emocijų konfliktavo su savo tėvu ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, - nukentėjusiojo parodymais, jog kaltinime nurodytu laiku pas jį į namus atvyko kaltinamasis ir naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo R. L. parodymais, kuris patvirtino tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, liudytojų policijos pareigūnų parodymais, iš kurių nustatyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams tiek L. L., tiek R. L. nurodė, jog L. L. sumušė būtent E. L., apžiūrų protokoluose užfiksuotais duomenis, specialisto išvada, kuria konstatuota, jog L. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog būtent kaltinamasis E. L. 2020 m. sausio 25 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu L. L. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės skruostą, po ko galva sudavė vieną smūgį jam į nosį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė tėvui L. L. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skiriant bausmę E. L. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas šeimos nario – tėvo, atžvilgiu, padarymo aplinkybes – kaip nurodė pats kaltinamasis konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas, įvyko dėl jo paties emocinės būklės dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp jo tėvų bei iš vaikystės jaučiamų nuoskaudų tėvo atžvilgiu, kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), taip pat ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. L. – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 108-110), nusikalstamą veiką padarė būdama teistas, šiuo metu dirbantis, gaunantis legalias pajamas, prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo (iš kaltinamojo žodžių). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad E. L. fizinį smurtą naudojo savo šeimos nario atžvilgiu, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,30 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti PSDF biudžetui padarytą žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo L. L. medicininių paslaugų išlaidos (b. l. 58, 59). Teisiamojo posėdžio metu buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, jog E. L. atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (esantis byloje (b. l. 55)), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant E. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

E. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (BK 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 62,30 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų ir 30 centų) civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (esantį byloje (b. l. 55)), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.