Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. L. S atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundą dėl 2016-01-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro prašymas ir leista padaryti kratą G. L. S gyvenamojoje vietoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama 2016-01-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, siekiant surasti ir paimti daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti teisme – 1300 eurų, auksinius papuošalus (du vestuvinius žiedus, grandinėlę, auskarą), diktofoną Olympus WS-831-E1-SLV, leista padaryti kratą G. L. – Stočkės gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame Vilniaus m., J. K. g. 3-12. G. L. S atstovas advokatas mano, kad dėl šios nutarties priėmimo buvo pažeistos jo atstovaujamosios G. L.S teisės, todėl skundu prašo panaikinti skundžiamą 2016-01-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti prokurorą grąžinti kratos metu iš G. L.S paimtus 1300 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 str. 1, 2, 3 d. nurodo, kad krata, kaip procesinės prievartos priemone, turi būti siekiama surasti ne bet kokius daiktus ar vertybes, tačiau nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, taip pat daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Iš to seka, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje atlikti kratą privalo nurodyti, kokius konkrečius nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, taip pat daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, reikia surasti bei paimti iš atitinkamo asmens. Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2016-01-27 priimdama skundžiamą nutartį kratai daryti, be visų kitų išvardintų daiktų taip pat nurodė surasti ir paimti iš G. L. S. 1300 Eur, tačiau visiškai nenurodė, kokie yra šių 1300 Eur individualūs identifikaciniai požymiai, leidžiantys juos pripažinti nusikalstamu būdu gautomis vertybėmis. Dėl to, vykdydami ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, policijos pareigūnai, atvykę atlikti kratos G. L.S. gyvenamojoje vietoje, paprasčiausiai iš jos turimų grynųjų pinigų atskaičiavo 1300 Eur ir paėmė, nepaisant to, kad šie pinigai, kaip nurodo apeliantas, jokio ryšio su byla. Skunde nurodoma, kad pastarąją aplinkybę grindžia prie skundo pridėti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad G. L.S. vien laikotarpiu nuo 2015-12-03 iki 2016-02-19 yra išgryninusi didesnę nei 2500 Eur pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, pasak atstovo advokato, akivaizdu, jog 2016-02-19 kratos metu pas G. L.S paimti pinigai yra jos asmeninė nuosavybė, todėl jų nepagrįstas paėmimas be pagrindo suvaržo G. L. S. nuosavybės teises.

Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo (toliau – LAT) 2007-07-29 apibendrinimu (Publikuotu: "Teismų praktika" Nr. 31, 2009 m.) ir nurodoma, jog Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama tinkamos kratos ar poėmio ribų apibrėžties svarba (BPK 145 straipsnio 3 dalis, 147 straipsnio 1 dalis), o šios praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendime dėl kratos ar poėmio ieškomi ir paimtini objektai turėtų būti nurodomi kiek įmanoma konkretizuojant. Pažymi, kad vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 str. nustatytų teisių apribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje reikia nustatyti, ar apribojimas atitinka primygtinį socialinį poreikį ir ar jis proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Susitariančiosios Valstybės turi tam tikrą vertinimo laisvę dėl apribojimo būtinumo vertinimo, tačiau Teismas nuosekliai pabrėžia, kad Konvencijos 8 str. 2 d. nustatytos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, ir jų poreikis konkrečioje byloje nustatomas įtikinamai. Bendriausia prasme Teismo praktikoje nekvestionuojama būtinybė tam tikromis aplinkybėmis taikyti tokias prievartos priemones, kaip krata patalpose ir (ar) tam tikrų objektų paėmimas siekiant gauti tam tikrų nusikalstamų veikų įrodymų. Tačiau šios priemonės turi būti pateisinamos reikšmingais ir pakankamais motyvais, be to, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Skundu teismo prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, jog G. L.S. gyvena ne viena, o turi du nepilnamečius vaikus, todėl iš jos paimti pinigai yra būtini ne tik jos pačios, tačiau ir nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui - maitinimui, aprengimui, vežimui į ugdymo įstaigas, komunalinių paslaugų apmokėjimui, todėl šių pinigų paėmimas yra neproporcingas jos nuosavybės teisių apribojimas, galintis turėti sunkias socialines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad 2016-01-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o krata atlikta nepažeidžiant procesinių teisės normų.

BPK 145 str. 1 d. numato, jog, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi, krata gali būti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

Krata G. L. S gyvenamojoje vietoje buvo atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjai priėmus motyvuotą nutartį. Joje teismas nurodė ieškotinus objektus bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkami objektai - pavogtieji 1300 eurų, auksiniai papuošalai (du vestuviniai žiedai, grandinėlė, auskaras), diktofonas Olympus WS-831-E1-SLV gali būti pas nutartyje nurodytą asmenį, t.y. G. L. S. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prieš atliekant kratą byloje buvo tam tikrų duomenų apie pareiškėjo galimas sąsajas su tiriama vagyste. Tuo metu buvusioje situacijoje šie duomenys ikiteisminio tyrimo teisėjo pagrįstai įvertinti kaip pakankami kratai G. L. S.gyvenamoje vietoje sankcionuoti.

Skundu apeliuojama į tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje daryti kratą nenurodė specialių požymių, kurie leistų identifikuoti ieškomus pinigus. Teismas pažymi, jog vienintelis būdas, leidžiantis tiksliai identifikuoti turimus pinigus - tai ant kiekvieno popierinės valiutos banknoto esantis serijinis numeris. Tačiau tokiais individualiais požymiais pagrįsti ieškomų daiktų – pinigų – priklausomybę ir juos identifikuoti yra praktiškai neįmanoma. Tai padaryti, tai yra nustatyti, ar pinigai iš tiesų buvo pagrobti, kas tai padarė ir ar rastieji pinigai yra kaip nors susiję su nusikalstama veika galima tik tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes ir atliekant kitus proceso veiksmus – apklausiant nukentėjusiuosius, liudytojus, galimus įtariamuosius, ieškant bei tiriant galimai ant atitinkamų objektų, šiuo atveju pinigų, paliktus pėdsakus (kvapus, pirštų atspaudus ir kita) bei jų priklausomybę. Priešingu atveju, tai yra konstatavus, jog nutartyje daryti kratą yra privaloma visais atvejais nurodyti individualius ieškomų daiktų požymius, susidurtume su situacija, kuomet kratos metu ieškoti bei rasti tam tikrų daiktų būtų neįmanoma. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad skundu akcentuojamų individualių požymių, galinčių būti pagrindu nustatant ieškomų bei paimtų pinigų priklausomybę, nebuvo nurodyta ne tik skundžiamoje nutartyje, tačiau jų nėra bei negali būti ir nustatant, ar kratos metu paimtos pinigų kupiūros yra tos pačios, kurios buvo paimtos iš bankomato prie skundo pridėtų pinigų išėmimo iš banko išrašuose nurodomų išėmimo operacijų metu. Vertinant kratos, kurios metu buvo paimtos nurodomos pinigų kupiūros, pagrįstumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pinigai yra universali mainų bei kaupimo priemonė ir kratos metu paimti pinigai gali būti ne tik nusikaltimo dalyku, tačiau tyrimo eigoje, priklausomai nuo jo rezultatų, gali tapti ir jau pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimo priemone.

Nepagrįsti ir apelianto teiginiai apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, reglamentuojančių asmeninio gyvenimo apsaugą, nuosavybės neliečiamybę, pažeidimą. Įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka paskirtos kratos atlikimas savaime dar nereiškia aukščiau minėtų principų pažeidimo. Tiriant nusikalstamas veikas galimas įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas, tačiau šios priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad tiriant nusikalstamą veiką ir atliekant kratą pareiškėjai priklausančiose patalpose procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti G. L. S. atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-01-27 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.