- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-37-491-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Ričardas Gilys, Eligijus Gladutis
- Nukentėjusysis
- R., R. S.
- Nuteistasis
- V., ir D, V. M., D. L., N. L.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl 2007 m. spalio 30 d. Kėdainio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.
Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį iki 2008-02-01 atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. L. bei N. L., tačiau jie teismo nuosprendžio neskundžia.
Nuosprendžiu iš nuteistųjų V. M., D. L., N. L. solidariai nukentėjusiajam R. S. priteista 500 Lt turtinei ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., veikdamas bendrai su D. L. ir N. L., viešoje vietoje – prie V. K. gatvės 16 namo Kėdainių rajone Pelėdnagių kaime, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir dėl chuliganiškų paskatų, suduodami ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas kumščiais, metaliniais strypais ir kastuvu sumušė nukentėjusįjį R. S., padarydami jam muštines galvos žaizdas, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės blauzdos sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės blauzdos srityje ir kraujo išlają į dešinės blauzdos minkštuosius audinius, kairio sėdmens sumušimą ir muštines dešinio kulno žaizdas, dėl ko nuo D. L. suduoto smūgio kastuvu nukentėjusiajam į galvą bei nuo N. L. suduoto smūgio metaliniu strypu nukentėjusiajam per koją, R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o dėl V. M. suduoto smūgio metaliniu strypu nukentėjusiajam per sėdmenis R. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – priteisti iš jo nukentėjusiajam R. S. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad sutinka su jam paskirta bausme, tačiau mano, kad iš jo neteisingai solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiajam priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nesutinka dėl to, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam į sėdmenis, jam padarydamas tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš nukentėjusiojo parodymų teisme, dėl jo suduoto smūgio atsirado mėlynės sėdmenyse, kurios po tam tikro laiko išnyko be jokių pasekmių. Tuo tarpu kitų nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkesnis sužalojimas – dėl galvos ir kojų sužalojimų kastuvu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl būtent dėl šių sužalojimų nukentėjusysis išgyveno žymiai didesnius skausmus ne tik sumušimo metu, bet ir gydimosi metu (operuojant). Dėl šių sumušimų nukentėjusysis jautė ir jaučia nepatogumus, negalėdamas mūvėti normalių batų, tebejaučia galvos ir kojų skausmus. Apeliantas mano, kad negalima vienodai vertinti jo ir kitų nuteistųjų veikomis padarytų pasekmių. Teismas, analizuodamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, motyvuose nurodė būtent atsiradusias pasekmes dėl D. L. ir N. L. padarytų nusikalstamų veikų: gydimąsi medicinos įstaigose dėl galvos ir kojos sumušimo. Dėl atsiradusių mėlynių sėdmenų srityje gydytis medicinos įstaigose, o tuo labiau būti operuojamu, nukentėjusiajam R. S. neteko. Taigi jis, apelianto nuomone, dėl apelianto neteisėtos veikos patyrė mažesnį skausmą, dėl sužalojimo neliko pasekmių (atminties sutrikimo, galvos skausmų), nepatogumų (negalėjimas mūvėti normalių batų dėl guzo ant kulno). Nurodo, kad jis nukentėjusiojo dar iki teismo posėdžio atsiprašė ir sutinka sumokėti 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu jis sutiko su nukentėjusiojo pareikštu 7000 Lt reikalavimu neturtinei žalai atlyginti. Bet teisme išklausius teismo medicinos specialisto išvadą, kad dėl jo smūgio nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, yra įsitikinęs, kad teismas turėjo individualizuotai priteisti neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam iš nuteistųjų, o ne solidariai 7000 Lt sumą iš visų nuteistųjų.
Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis R. S. ir nuteistasis D. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis neginčija nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, kvalifikavimo bei su šia veika susijusių įrodymų ir jų vertinimo, paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl kolegija dėl to atskirai nepasisako.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje nurodyta solidaria atsakomybės rūšimi – jis mano, kad iš jo nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti turėtų būti priteista mažesnė suma nei iš kitų bendrininkų, nes jis nukentėjusiajam padarė mažiau pavojingą sveikatos sutrikdymą. Šis jo argumentas nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip matyti iš šioje byloje surinktų įrodymų, apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais veikdamas bendrai padarė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, kuris teisės medicinos specialisto yra įvertintas kaip nesunkus. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad tokį nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį lėmė neteisėti D. ir N. L. veiksmai prieš nukentėjusįjį. Apelianto veiksmus teismas taip pat pripažino neteisėtais, tačiau mažiau pavojingais – jo smūgiu metaliniu strypu nukentėjusiajam į sėdmenis padarytas sužalojimas yra tik nežymus. Taigi, kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltos mažesnės fizinės pasekmės. Tai svarbu buvo sprendžiant apelianto baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimus, ką šiuo atveju pirmos instancijos teismas ir padarė – pripažino jį kaltu dėl mažiau pavojingos nusikalstamos veikos ir paskyrė švelnesnę bausmę nei kitiems dviems nuteistiesiems.
Tačiau, ši aplinkybė savaime nesuponuoja galimybės teigiamai spręsti apelianto prašymą išskaidyti ir individualizuoti jo ir kitų bendrininkų nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį. CK 6.279 str. 1 d. numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Ši nuostata įtvirtinta ginant nukentėjusiojo asmens interesus. Ji reiškia, kad visi asmenys, prisidėję prie žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiradimo, už ją atsako bendrai. Nuosprendyje pripažinta, kad visi nuteistieji, tame tarpe ir apeliantas, bendrai veikdami ne tik sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau viešoje vietoje elgdamiesi chuliganiškai visiškai be jokios priežasties su kastuvu ir metaliniu strypu sumušė pro šalį ėjusį nukentėjusįjį R. S.. Motyvuodamas neturtinės žalos pagrįstumą teismas nurodė, kad dėl bendrų nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis buvo viešai pažemintas, dėl patirtų sužalojimų juto ir iškentėjo didelį fizinį skausmą pirmiausiai įvykio vietoje, o po to ir gydimosi metu. Po sumušimo nukentėjusysis tebejaučia nepatogumus, negalėdamas mūvėti normalių batų, tebejaučia galvos ir kojų skausmus. Neabejotina, kad nukentėjusiajam padarytas kairiojo sėdmens sumušimas buvo ne tik skausmingas (iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad į ligoninę nukentėjusysis kreipėsi be viso kito skųsdamasis ir skausmais sėdmenyse), bet ir turėjo įtakos nukentėjusiajam sukeltiems kitiems nepatogumams. Tokiu būdu, paminėtų pasekmių, reikšmingų nustatant neturtinės žalos pagrįstumą ir dydį, atsiradimui tiesioginės įtakos turėjo ir apelianto neteisėti bendri su kitais nuteistaisiais veiksmai sužalojant nukentėjusįjį. Todėl, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas šiuo atveju visiškai teisingai ir pagrįstai neturtinę žalą nukentėjusiajam priteisė solidariai iš visų nuteistųjų, nes visų jų neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo šios žalos atsiradimą.
Todėl, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.