Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., nukentėjusiajai J. G., nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-01-11 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2010-01-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Š. dėl to, kad ji 2010-01-01, 14.55 val., Buivydiškių g. 12A, Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį, susidūrė su „Fiat“ automobiliu ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 125 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 11).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV AVS) vyresnysis specialistas 2010-01-11 nutarimu Nr. F 521858 L. Š. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 110 litų baudą (b. l. 4, 17).

Teismo posėdyje L. Š. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad privažiavusi posūkį, nematė automobilio ir neturėjo galimybės jo matyti, nes kelkraštyje stovėjo automobiliai. Tik įsukusi į kelią, už 30-40 metrų pamatė atvažiuojant J. G. automobilį. Žiūrėjo, kur gali praleisti atvažiuojantį automobilį, tuo tarpu J. G. toliau važiavo ir atsitrenkė į jos stovintį automobilį. J. G. neįvertino eismo sąlygų ir nepasirinko saugaus greičio. Eismo įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, ji nespėjo pavažiuoti atgal, nes manė, kad J. G. sustos ir jos galės prasilenkti. J. G. atvažiuodama turėjo matyti jos automobilį, ji važiavo 20-30 km/h greičiu. J. G. atsitrenkė į jos automobilio kairės pusės priekinį „bamperį“. Įvykio vietoje fotonuotraukas darė J. G..

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, abiejų transporto priemonių vairuotojoms buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, kadangi manė, jog abi vairuotojos buvo kaltos dėl autoįvykio. Automobilio „Fiat“ vairuotoja neatsižvelgė į slidžią kelio dangą ir nesugebėjo sustabdyti, o automobilio „Nissan Micra“ vairuotoja - nesilaikė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kelias buvo apledėjęs, stabdymo žymių nesimatė. Kokiu greičiu važiavo ir kokiu atstumu pastebėjo viena kitą, nurodė vairuotojos. Važiuojant 20 km/h greičiu ir pamačius automobilį atstumu, kurį nurodė vairuotoja J. G., ji turėjo suspėti sustabdyti automobilį. Tai priklauso nuo pasirinkto saugaus greičio, vairuotojos reakcijos ir pan. Eismo sąlygos buvo blogos, tačiau vairuotoja tai turėjo įvertinti ir pasirinkti saugų greitį. Vairuotoja L. Š. įvykio vietoje aiškino, kad ji išvažiavusi į kelią, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį ir sustojo. Į jos stovintį automobilį atsitrenkė J. G. vairuojamas automobilis. Automobilio „Nissan Micra“ vairuotoja, išvažinėjant į kelią, jei ji būtų važiavusi kairiau prieš išvažiuodama į kelią, galėjo matyti atvažiuojantį automobilį. Kelkraštyje dešinėje stovėjo automobiliai ir tai automobilio „Nissan Micra“ vairuotojai trukdė, dėl to ji juos lenkė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilio „Fiat“ vairuotoja neturėjo kur trauktis: jei ir būtų važiavusi dešiniau, automobilis būtų nučiuožęs atgal į vėžes. Abu automobiliai negalėjo prasilenkti vienoje kelio juostoje, nes neužteko vietos. Fotonuotraukose užfiksuota automobilių faktinė padėtis po susidūrimo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad nebuvo įsitikinę, kuri automobilio vairuotoja kalta dėl įvykusio eismo įvykio, todėl abiejų automobilių vairuotojoms buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Jie manė, kad kaltos abi vairuotojos. Automobilio „Fiat“ vairuotoja turėjo atsižvelgti į eismo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį. Atstumas, kai ji pamatė automobilį „Nissan Micra“, buvo pakankamas, kad ji galėtų sustabdyti automobilį. Po įvykio ji aiškino, kad negalėjo sustabdyti automobilio, jis slydo ir atsitrenkė į automobilį „Nissan Micra“. Automobilio „Nissan Micra“ vairuotoja, įvažiuodama į kelią, privalėjo duoti kelią iš dešinės atvažiuojantiems automobiliams. Objektyviai vertinant, išvažiuodama ji galėjo matyti „Fiat“ automobilį, nors kelkraštyje ir stovėjo kiti automobiliai. Fotonuotraukose užfiksuota automobilių padėtis po susidūrimo ir ji iš tikrųjų jiems atvykus į įvykio vietą nepasikeitė. Kelias buvo apledėjęs, tačiau „Fiat“ automobilio vairuotoja turėjo tai įvertinti ir pasirinkti saugų greitį, kad reikalui esant, galėtų sustoti. Ji galėjo važiuoti ne išvažinėta kelio dalimi, o užvažiuoti ant sniego arčiau kelkraščio, tokiu būdu automobilis butų sustojęs greičiau.

Skundas netenkinamas.

Šios bylos svarstymo dalykas - ar L. Š. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., nustatančios administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis - t. y., ar ji padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą KET 125 punkto reikalavimų pažeidimą, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

KET 125 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

ATPK 127 str. 2 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Bylai reikšminga ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktika sprendžiant vieno iš kelių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės klausimą. Lietuvos vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. N5-1797/2007, 2007-06-11 nutartyje, apibūdindama ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-01 nutartis byloje Nr. N – 951/2005, 2005-06-09 nutartis byloje Nr. N – 1017/2005, 2006-11-02 nutartis byloje Nr. N3-1548-06, 2006-12-15 nutartis byloje Nr. N16–1861/2006, 2006-10-19 nutartis byloje Nr. N3-1422/2006, 2006-11-03 nutartis byloje Nr. N5 – 1549/2006, 2007-01-11 nutartis byloje Nr. N16 – 458/2007, daugelis kitų). Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose bylose nesprendžiama dėl kito eismo dalyvio kaltės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-04-27 nutartis byloje Nr. N3-865-07), tačiau pripažįstama, kad kito eismo įvykio dalyvio veiksmai taip pat turi būti įvertinami, kiek tai yra reikšminga sprendžiant atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-20 nutartis byloje Nr. N12 -635–05). Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 50 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 53 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Kita vertus, pripažįstama, kad eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos <...> laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-10 nutartis byloje Nr. N12 - 1030 – 05). Teismų praktikoje analizuojama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo numatyti galimą kitų automobilių judėjimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-17 nutartis byloje Nr. N17-1663/2006, 2006-12-08 nutartis byloje Nr. N17 – 1794/2006).

Bylos medžiaga nustatyta, kad L. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji, 2010-01-01, 14.55 val., Buivydiškių g. 12A, Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį, susidūrė su „Fiat“ automobiliu ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė KET 125 punkto reikalavimus. Vilniaus apsk. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas 2010-01-11 nutarimu Nr. F 521858 L. Š. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d., paskyrė 110 litų baudą (b. l. 4, 11, 17).

L. Š. neigia padariusi pažeidimą. Byloje esantys įrodymai – L. Š. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu ir raštu policijos pareigūnams (b. l. 15), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 11), Vilniaus apsk. VPK KPV KPR patrulių E. P. ir A. N. teismo posėdyje duoti parodymai (b. l. 16), nukentėjusiosios J. G. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu ir raštu policijos pareigūnams (b. l. 18), eismo įvykio vietos schema (b. l. 17), fotonuotraukos, kurioje užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, jų apgadinimai bei išsidėstymas po įvykio (b. l. 19-23) – sudaro pagrindą teigti esant nustatyta, kad L. Š., vairuodama automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą, kur į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė „Fiat“ automobilis, vairuojamas J. G., dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Kaip teismo posėdyje paaiškino L. Š., ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, nes dešinėje pusėje stovėjo automobiliai. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kokiu greičiu važiavo ir kokiu atstumu buvo J. G. automobilis, kada L. Š. automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą: J. G. tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdyje nurodė, kad važiavo apie 15 km/h greičiu ir L. Š. automobilį pamatė iki jo likus apie 10 m ir iškarto ėmė stabdyti. Tuo tarpu L. Š. paaiškinimai nėra tokie nuoseklūs: sudarant eismo įvykio vietos schemą, kaip nustatyta liudytojų parodymais, ji nurodė, kad J. G. automobilį pamatė likus apie 20 m atstumui iki jo, tuo tarpu teismo posėdyje – 30-40 m atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta liudytojų E. P. ir A. N. parodymais, J. G. paaiškinimu bei matyti iš eismo įvykio vietos schemos, L. Š., išvažiavusi iš posūkio į kiemą, iš pradžių turėjo galimybę važiuoti dešine kelio puse ir tik įsitikinusi, kad nesudaro kliūties, išvažiuoti į priešpriešinės krypties eismo juostą, galima teigti, kad L. Š. nebuvo atidi ir kad būtent L. Š. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, nulėmusiu abiejų transporto priemonių sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), L. Š. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti L. Š. skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

L. Š. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2010-01-11 nutarimą Nr. F 521858, kuriuo L. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 110 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.