Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) po 5 000 Eur už kiekvieną jo laikymo pataisos namuose dieną neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) patikslintame skunde (b. l. 17) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN pareigūnai, vadovaudamiesi Alytaus PN direktoriaus įsakymu, iš nuteistųjų dienos metu pradėjo surinkinėti čiužinius bei patalynę. Nuteistųjų patalynė būdavo surenkama nuo 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą, iš pareiškėjo, atlikinėjančio nuobaudą kamerų tipo patalpose pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pareigūnai neturėjo teisės paimti čiužinio. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis buvo pradėjęs vykdyti bado akciją. Pareiškėjo nuomone, toks laikymas 16 valandų į parą yra žiaurus kankinimas, kadangi jis visą dieną buvo verčiamas vaikščioti, sėdėti ant šaltų geležinių lovų, buvo priverstas šalti, negalėjo miegoti, kentė fizinį bei dvasinį skausmą. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, todėl už tai privalo prisiimti atsakomybę. Anot pareiškėjo, čiužinių paėmimas yra kankinimo forma, kuri yra vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatytus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį bei kitus teisės aktus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovų po 5 000 Eur už kiekvieną dieną neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 21-24) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas J. K. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 44. Atsakovės atstovo teigimu, čiužiniai, kaip ir visa patalynė, buvo išimami įsigaliojus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Pažymi, kad su šiais pakeitimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Informavo, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (toliau – ir Dienotvarkės). Dienotvarkės 1.3 punkte įtvirtinta nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą. Atsakovės atstovo teigimu, kamerų tipo patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo aprūpintos geros kokybės bei būklės baldais. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 33-37) nurodė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teisės akto nuostatas, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą (pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių už sistemingus pažeidimus arba itin piktybiškai pažeidinėjamą rėžimą) išimtis sudaro tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. Tuo tarpu nuostata, kad nuobaudos – perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas – vykdymo metu patalynė į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems nuteistiesiems be išimties. Pažymi, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu dėl netinkamo taisyklių taikymo, ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nesikreipė. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas nerenka ir nekaupia informacijos apie konkrečių nuteistųjų asmenų laikymą laisvės atėmimo vietose, todėl neturi ir negali pateikti informacijos apie pareiškėjo laikymo Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis numato, kad žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN pareigūnai čiužinį bei patalynę, į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems, pradėjo išdavinėti tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuteistųjų patalynė būdavo surenkama nuo 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė buvo išimami įsigaliojus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų Dienotvarkės, kurių 1.3 punktas įtvirtina nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, kurioje numatytas patalynės pridavimas ir išdavimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. K. ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 44 (b. l. 27). J. K. kamerų tipo patalpose atlikinėjo jam 2018 m. spalio 12 d. paskirtą Alytaus PN administracijos nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams (b. l. 30).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti, nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nurodyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisės iš jo paimti patalynės (čiužinio), kadangi kamerų tipo patalpose jis atlikinėjo BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą. Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkeltiems į kamerų tipo patalpas išimtis sudaro tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. O nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems šią nuobaudą. Patalynė iš pareiškėjo buvo paimama bei išduodama Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (patalynės pridavimas 7.00 val. – 8.00 val., patalynės išdavimas 22.30 val. - 23.00 val.) (b. l. 32).

Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

Kaip jau minėta, atsakovės atstovo veiksmai, paimant iš pareiškėjo čiužinį buvo pripažinti teisėtais, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl surenkamos patalynės (čiužinio) buvo pradėjęs vykdyti bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjo bado akcijos vykdymas buvo jo paties pasirinkimas, ir dėl to patirti neigiami išgyvenimai, paties pasirinkimo rezultatas, o ne atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pasekmė.

Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, todėl už tai privalo prisiimti atsakomybę.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 1 punktą Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių (7 punktas).

Kadangi Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai nenustatyti, nėra pagrindo konstatuoti ir Kalėjimų departamento, kaip institucijos kontroliuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigas, veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančioms institucijoms ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimo departamento direktoriui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamo Taisyklių taikymo ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN būtų kreipęsis į kalėjimų departamentą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl to, jog kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Nenustačius neteisėtų Alytaus PN bei Kalėjimo departamento veiksmų, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismas pažymi, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo J. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.