- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-1980-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01212-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- V. A. K., P. K., S. I. R., A. Ž.
- Atsakovas
- G. S., R. S., O. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A. K., P. K., S. I. R., A. Ž. ir atsakovų G. S., R. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. 2010-11-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį vėliau patikslinę, prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr.38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini); įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį ieškovų žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius - 1764 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad jiems yra atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovai yra įgiję nuosavybės teises ir į gyvenamąjį namą tuo pačiu adresu. Ieškovų žemės sklype yra statinių ir kelio servitutas, nustatytas Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais, tačiau ieškovai sutikimo dėl šių servitutų nėra davę, nes nėra nurodytas tikrasis servituto turėtojas, konkreti vieta, ribos, plotas, naudojimosi teisė ir sąlygos. Dėl to nustatyti servitutai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių 8 ir 16.2 punktams. Pradėję gyventi savo tėvų name, ieškovai pastebėjo, jog tikroji nelegalaus statinio (sandėliuko) savininkė O. M. sandėliuku nesinaudoja, taip pat nesinaudoja kelio servitutu, bet sandėliuką ji išnuomojo atsakovams G. ir R. S.. Ieškovų teisės nuolat pažeidžiamos, nes jų kieme po namo langais statomi automobiliai, kurie priklauso atsakovui G. S., keliamas triukšmas, teršiama aplinka. Ieškovė I. R. bandė geruoju susitarti su atsakovu, tačiau atsakovas atsisakė tartis ir elgėsi nepagarbiai. Servitutas naikintinas dar ir dėl to, kad sandėliukas yra savavališka ir nelegali statyba – pastatytas be nustatyto statybos leidimo, be projekto, fiziškai susidėvėjęs, neapdraustas, užstoja šviesą, išdarko bendrą žemės vietovaizdį, neturi techninės dokumentacijos. Be to dėl servituto naudojimo ieškovams turi būti atlyginti nuostoliai - 1764 Lt. Nustačius servitutą yra užimta dalis ieškovų žemės sklypo, jie negali šia dalimi naudotis, įveisti vaismedžius, daržus, sudaromi nepatogumai ir suvaržomos galimybes naudotis namų valda. Nuostolių dydis įvertinamas po 0,7 Lt už 1 kv.m, mokant kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovai G. S., R. S. ir O. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį ir kelio servitutas nustatyti Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais. Servitutų naudojimo būtinumas neišnyko, nėra pagrindo panaikinti servitutus. Panaikinus kelio servitutą atsakovai negalėtų patekti prie naudojamo statinio. Servitutas nustatytas administraciniu aktu. Atsakovės S. tėvas yra V. P., miręs 1998-11-19, o O. M. sutuoktinis P. M. mirė 2010 m. Dviejų garažų boksai statyti 1977 m. Po minėtų asmenų mirties garažais naudojasi atsakovai. Statinys nėra savavališka statyba, nes yra statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė V. A. K., S. I. R. solidariai iš G. S., R. S. 691 Lt dėl servituto nuostolių atlyginimo, ieškinį dalyje dėl servitutų panaikinimo atmetė, bylą dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – statinio nugriovimo, kai toks paduotas ieškovų reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nutraukė, bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl savavališkos statybos teismas nurodė, jog teisė spręsti, ar statinių statyba savavališka ar ne, priklauso Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o šios institucijos veiksmai ar priimti sprendimai skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas bylą dalyje ieškovų reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Dėl servituto panaikinimo teismas nurodė, jog, iki priimant Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 įsakymus, Varėnos rajono valdyba jau ir 1994 m. buvo nustačiusi naudojimo žemės sklypo dalies faktą, kaip tai buvo patvirtina ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo abrise ir plane 2004 m., fiksuojant kelio servitutą ieškovams priklausančiame žemės sklype, todėl tai nebuvo naujas kelio servitutas, o tik administraciniu aktu įtvirtintas jau egzistuojančio, naudojamo kelio ir statinio naudojamo žemės sklypo dalies faktas. Duomenys, kad jis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, teismui nepateikti. Tačiau ieškovams nuosavybės teisės atkurtos tik 2005-03-18, kartu registruojant iš servituto kylančias teises. Servituto pasibaigimo pagrindai, numatyti CK 4.130 straipsnyje, nenustatyti. Į viešą registrą dėl servituto pabaigos ieškovai nesikreipė. Ieškovų motyvai, kad nustatyti kelio ir statinio servitutai jiems trukdo dėl keliamo triukšmo, nepatogumų, ekologijos sąlygų, nėra pagrindas baigtis servitutui CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismui patenkinus ieškovų reikalavimus, atsakovai prarastų galimybę patekti prie jų naudojamų statinių ir jais naudotis. Tokia atsakovų teisė iš dalies galėtų būti patenkinta, jeigu būtų įrengtas kitas kelias, bet servitutas apie naudojamus statinius turėtų išlikti, iki nėra pripažinta, kad tie statiniai yra savavališka statyba ir turi būti nugriauti. Byloje nėra jokių įrodymų ir projektų apie kito tinkamo įvažiuoti kelio įrengimą. Dėl servituto nuostolių atlyginimo teismas nurodė, jog įstatymuose numatyta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tačiau įstatymas nenumato, kad nuostolių atlyginimas gali būti išieškomas už tam tikrą laikotarpį, kai nėra sudaryta sutartis ar priimtas teismo sprendimas ar administracinis aktas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nuostolių priteisimo momentas – nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovai reikalauja 1764 Lt vienkartinės kompensacijos už 3 metus, skaičiuojant, kad atsakovai už 1 kv.m servitutu naudojamos žemės sklypo mokėtų po 0,7 lito. Toks kompensavimo būdas numatytas įstatymu (CK 4.129 str.). Atsakovai nepripažįsta tokių nuostolių, nors pripažįsta servituto teise naudojamą žemės sklypo ploto dalį. Teismas sprendė, jog tokiu atveju atsakovams kyla pareiga ieškovams atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Šalims pripažinus, jog atsakovė O. M. kelio ir statinių servitutu nesinaudoja, nuostoliai priteistini tik iš kitų atsakovų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovai V. A. K., P. K., S. I. R. ir A. Ž. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neteisingai aiškino įstatymus (CK 4.257 str.), neteisingai vertino rašytinius įrodymus, o kai kurių svarbių rašytinių įrodymų visai nevertino, pavyzdžiui, 2011-08-01 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Teismas neteisingai sprendime nurodė, jog ieškovams nuosavybės teisės į žemę nėra įregistruotos, nes prie ieškinio pridėta VĮ Registrų centro pažyma patvirtina priešingas aplinkybes, be to Alytaus apskrities administracijos sprendimai taip pat visiškai įrodo ieškovų nuosavybės teisę į namų valdą ir žemę. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovų reikalavimą dėl individualaus akto - Alytaus viršininko administracijos sprendimo, dalinio pakeitimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Servitutinis kelias į nelegalius pastatus (2 garažus ir virtuvę), esančius (duomenys neskelbtini), naudojamas pašalinių asmenų G. S. ir R. S., kurie nėra šio nelegalaus pastato įregistravę Nekilnojamojo turto registre, todėl šis servitutinis kelias neturi konkretaus šeimininko, kaip ir garažas yra be šeimininko. Dėl šių priežasčių pagal CK 4.135 straipsnį servitutas baigėsi, nes išnyko jo būtinumas. Taip pat teismas neteisingai aiškina, jog garažas yra legali statyba, jog yra planas ir leidimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pateikti žemėtvarkos skyriaus, įrodo, jog registracijos knygoje yra kažkokių asmenų parašas dėl 44 kv.m garažo statybos, tačiau nei vietos, nei plano nenurodyta, nepaisant to, teismas šį įrodymą vertina, kaip tikrą, kai tuo tarpu pati registracijos knyga yra užvesta 1976 metais, o įrašas padarytas 1974 metais. Taigi aiškiai matosi, kad šis įrašas suklastotas, be to jis nėra konkretus. Todėl darytina išvada, jog apeliantų žemės sklype du garažai ir virtuvė pastatyti be leidimo, be suderinto ir patvirtinto projekto, statinys susidėvėjęs, neapdraustas, neturi techninės projektinės dokumentacijos, juo naudojasi pašaliniai asmenys, suvažiuoja dešimtys automobilių. Po ieškovų langais remontuojama, alyvomis teršiama žemė, triukšmaujama. Teismas sprendime nepasisakė dėl svarbaus rašytinio įrodymo – 2011-08-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.63, kuris įrodo, jog ieškovų sklype yra neteisėtas statinys 16,50 kv.m viralinė ir 49 kv.m sublokuoti du garažai. Ieškovų manymu, byla išnagrinėta nepilnai.
Atsiliepimas
Atsakovai G. S. ir R. S. apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimu dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl servituto nuostolių atlyginimo, ir prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą. Nurodo, jog laikotarpiu, už kurį praleisti nuostoliai, galiojo ir dabar galioja Alytaus apskrities viršininko įsakymu nustatyti servitutai, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti prie pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Šiuo laikotarpiu joks įstatymas, sutartis ar administracinis aktas nenustatė prievolės mokėti kompensaciją ieškovams. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymuose nenurodyta nuostolių dėl servitutų atlyginimo sąlygų, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai sprendė, kad ieškovai turi teisę į nuostolių atlyginimą. Alytaus apskrities viršininkas, 2005-03-18 įsakymais nustatydamas servitutus, visiškai neatskleidė kelio ir statinių servituto turinio, t.y. servituto suteikiamų teisių apimties, todėl pagal egzistuojantį įsakymą, sprendimą ir žemės sklypo planą negalima nustatyti, kas ir kokio dydžio kompensaciją turėtų mokėti už naudojimąsi svetimu daiktu (CK 4.129 str.). Teismas sprendė, kad kelio ir statinių servitutai užima 70 kv.m ieškovams priklausančio žemės sklypo, priteisė po 0,70 Lt/mėn. nuostolių už kiekvieną kvadratinį žemės metrą. Tačiau neaišku, kokiu pagrindu nustatytas ir apskaičiuotas servitutų užimamas žemės plotas, nes geodeziniai matavimai nei ieškovams, nei atsakovams priklausančiuose namų valdos žemės sklypuose neatlikti. Servitutinis kelias praeina atsakovų ir ieškovų namų valdų riba, todėl, neatlikus geodezinių matavimų, nėra aišku, kieno žeme eina šis kelias. Ginčo žemės sklype administraciniu aktu nustatyti ir įregistruoti du servitutai: statinių ir kelio. Atsakovai (apeliantai) nėra statinių ir kelio servituto CK 4.117-4.122 straipsnių prasme turėtojai, todėl kompensacijos ar nuostolių, atsiradusių dėl tokių servitutų nustatymo, priteisimas iš jų yra negalimas (CK 4.129 str.). Daiktinės teisės į statinius neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Žemės servitutas nėra nustatytas nei administraciniu aktu, nei sandoriu, nei teismo sprendimu ir neįregistruotas. Teismas, pasisakydamas servituto atlygintinumo klausiniu, neatsižvelgė į teisinį pagrindą, suponuojantį tarnaujančiojo daikto savininkui teisę reikalauti kompensacijos ar nuostolių atlyginimo, ir viešpataujančiojo daikto savininko pareigą mokėti nuostolių atlyginimą. Kadangi apeliantai nėra viešpataujančio daikto savininkai, teismas nepagrįstai iš R. S. ir G. S. priteisė atlyginti dėl servitutų nustatymo atsiradusius nuostolius. Iki dabar ieškovai sutiko su administraciniu aktu nustatytais neatlygintinais servitutais, juos pripažino ir jų sąlygų laikėsi. Šiuo metu neatsirado jokių naujų aplinkybių, susijusių su nustatytais servitutais. Ieškovai neįrodė, kad dėl servituto nustatymo patyrė konkrečių nuostolių, o pirmos instancijos teismas to nesiaiškino ir netyrė. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog su ieškovų reikalavimu panaikinti sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimais nustatytus servitutus, nesutinka. Nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. K. turėtą žemę proceso metu ieškovams buvo žinoma, kad šalia jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių yra pastatytas dviejų boksų garažas, kurį pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius duomenis valdė V. P. ir P. M.. Atsižvelgiant į tai, projektuojamam namų valdos žemės sklypui buvo nustatyti statinių ir kelio servitutai. Šių servitutų nustatymas buvo suderintas su ieškovais, ką patvirtina ir jų parašai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, sklypo ribų nustatymo abrise, žemės sklypo plane ir sprendimų projektuose. Be to nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą metu, fiksuojant kelio servitutą, ieškovams priklausančiame žemės sklype nebuvo nustatytas naujas kelio servitutas, o tik administraciniu aktu įtvirtintas jau egzistuojančio kelio ir statinio naudojamo žemės sklypo dalies naudojimo faktas. Ieškovai neįrodė nė vieno iš CK 4.130 straipsnyje nustatytų servituto pasibaigimo pagrindų. Ieškovų motyvai, kad nustatyti kelio servitutai jiems trukdo dėl keliamo triukšmo, nepatogumų, ekologijos sąlygų, nėra pagrindas baigtis servitutui CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Minėtų servitutų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo objektyviai būtinas ir tai buvo padaryta, laikantis galiojusių teisės normų reikalavimų, o ieškovų argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių minėti servitutai buvo nustatyti, nėra pasikeitusios iš esmės - statinys (garažas) tebestovi ieškovų žemės sklype, o privažiuoti prie jo kito kelio nėra, dėl to ieškovų reikalavimas šioje dalyje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir bylai perduoti nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. pareiškė tris ieškinio reikalavimus: pirma, dalinai panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr.38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrašymo; antra, įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį ieškovų žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; trečia, priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius - 1764 Lt. Pirmosios instancijos teismas pirmąjį ieškovų reikalavimą atmetė; bylą dalyje dėl antrojo reikalavimo nutraukė, konstatavęs, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.); trečiąjį reikalavimą patenkino. Tokiu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimą įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį ieškovų žemės sklype, nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, konstatavo, jog kompetencija spręsti, ar ieškovų sklype esančių statinių statyba yra savavališka ar ne, priklauso ne ieškovams, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios veiksmai ar priimti sprendimai skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla dalyje dėl šio ieškovų reikalavimo nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), ir bylą šioje dalyje nutraukė. Tačiau, kaip matyti iš ieškovų ieškinio turinio, jie savo reikalavimą dėl savavališkos statybos pašalinimo grindė CK 4.103 straipsniu (redakcija Nr.X-858, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4403), reglamentavusiu neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes. Šio straipsnio antrojoje dalyje buvo reglamentuota, jog asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Taigi ieškovai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ieškinio pateikimo metu, tiek ir šiuo metu pagal galiojantį CK turi teisę patys kreiptis į teismą, reikalaujant įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi galimai neteisėta statyba turi tiesioginės įtakos (pažeidžia) jų nuosavybės teises, o kadangi toks reikalavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais (nuosavybės teise), ginčas kilęs tarp fizinių asmenų, jis neabejotinai nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Kaip išaiškino kasacinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010, asmenys neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiūrą atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti jų priimamų aktų, siekdami apginti savo pažeistas teises, nes jie savo pažeistas teises turi galimybę apginti ir kitomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010). Taigi ieškovai, nagrinėjamu atveju turėdami įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, savo reikalavimo pagrindu nurodytą aplinkybę, kad jų žemės sklype esantis statinys yra nelegali statyba, grindė tuo, kad statinys pastatytas be statybos leidimo, be suderinto ir patvirtinto projekto, statinys neapdraustas, neturi techninės dokumentacijos. Atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, teismui teikė paaiškinimus bei įrodymus. Tačiau nei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nei jų pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino, kadangi sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovų reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išsprendimo rezultatas turi esminės reikšmės kitų ieškinio reikalavimų išsprendimui – tiek reikalavimo dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d sprendimų dalinio panaikinimo, įvertinant servituto nustatymo būtinumą, tiek ir reikalavimo priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius, nes akivaizdu, jog pripažinus, kad ieškovų žemės sklype esantis statinys yra nelegali statyba ir teismo sprendimu įpareigojus statytoją jį nugriauti, jam (statiniui) aptarnauti nustatytas statinio ir kelio servitutas, kurio būtinumą ginčija ieškovai nagrinėjamoje byloje, taptų nebebūtinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovų reikalavimą dėl savavališkos statybos ir nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o visi ieškinio reikalavimai tarpusavyje yra susiję.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.