Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-245/2015

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00841-2014-2

2015 m. spalio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam R. G., jo gynėjui advokatui R. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir jam skirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu bei 2014-12-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas R. G. laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2013-12-23 iki 2013-12-25, ekstradicijos į Lietuvą tikslu Vokietijos Federacinėje Respublikoje 54 dienų laikino suėmimo laikotarpis, tai yra nuo 2014-09-20 iki 2014-11-13, bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpis nuo 2014-11-13 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš R. G. priteista vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 43 ct (1 685,43 Eur) proceso išlaidų Policijos departamento prie VRM naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2013 m. naktį iš gruodžio 10 dienos į gruodžio 11 dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. G. ir K. K., dėl kurių veiksmų tyrimas atliktas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00566-13, atlupęs durų kablį, įsibrovė į V. G. priklausančios sodybos statomo gyvenamojo namo vidų, iš kur pagrobė 300 Lt vertės benzininį pjūklą, 200 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Bosh“, 300 Lt vertės akumuliatorinį suktuką „Black Deker“ su akumuliatoriumi, 70 Lt vertės elektrinį pjūklą-stakles, 300 Lt vertės smūginį gręžtuvą „Eurotec“, 150 Lt vertės siaurapjūklį „Enchell“ su lagaminu bei 4 vnt. 40 Lt vertės montavimo putų flakonų, tuo padarydamas nukentėjusiam V. G. 1460 Lt turtinę žalą.

R. G. buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu jis buvo sulaikytas Vokietijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos arešto orderis R. G. buvo išduotas ne tik šioje byloje ir ne tik už šią nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių oficialių asmenį išduodančios valstybės atitinkamų institucijų sprendimo, ar R. G. yra išduotas Lietuvos Respublikai už nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl prašoma įvertinti, ar R. G. galėjo būti teisiamas už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Skunde pažymima ir tai, kad R. G. teisiamas pirmą kartą už vieną apysunkį nusikaltimą. Daugiau nei trečdalis žalos yra atlyginta, todėl jam turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, yra visi pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Ginamasis R. G. taip pat yra išreiškęs norą dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant šį apeliacinį skundą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį R. G. kaltės įrodytumo aspektu, kadangi, apeliantų teigimu, buvo remtasi spėlionėmis, netinkamai vertinti byloje esantys duomenys, todėl R. G. nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrinęs skundžiamą nuosprendį, pagrindo nuteistąjį išteisinti nenustatė. Apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltę, dalyvavus nusikaltimo padaryme, neigia, mano, kad jis atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje, o kartu su juo buvę asmenys bando jį apšmeižti, tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. R. G. inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje su E. G. ir K. K., t. y. kvalifikuotos vagystės padarymas bendrai įsibraunant į V. G. priklausančios sodybos statomo gyvenamojo namo vidų ir pagrobiant įvairius statybose naudojamus įrankius. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. 2014-01-22 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, apklaustas įtariamuoju, jis savo kaltę neigė, tą pačią dieną jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau R. G., išsigandęs baudžiamojo persekiojimo ir gresiančios atsakomybės, kardomosios priemonės sąlygas pažeidė ir netrukus nuo tyrimą vykdančių pareigūnų pasislėpė. 2014-03-17 nutarimu paskelbta jo paieška, 2014-08-28 R. G. išduotas Europos arešto orderis. Siekiant, jog nusikalstama veika būtų kuo greičiau atskleista ir nubausti kalti asmenys, ikiteisminis tyrimas dėl pasislėpusio R. G. buvo atskirtas į atskirą tyrimą. K. K. ir E. G. nuo teisėsaugos institucijų nesislėpė, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir 2014-11-24 Šakių rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo abu pripažino kaltais dėl 2013 m. naktį iš gruodžio 10 į gruodžio 11 dieną įvykdytos vagystės kartu su kitu asmeniu, dėl kurio paieškos tyrimas išskirtas į atskirą bylą. Vykusio teisminio nagrinėjimo metu tiek E. G., tiek K. K. kaltais prisipažino visiškai, paaiškino, kad vogti ėjo trise, t. y. kartu buvo ir daiktus iš sodybos rinko ir R. G..

R. G. buvo sulaikytas 2014-09-20 Hamburge, Vokietijoje (t. 2, b. l. 72), 2014-11-13 perduotas Lietuvai (t. 2, b. l. 73). Apelianto teiginiai, kad jis į užsienį vyko sąžiningai uždarbiauti, o ne slėptis nuo baudžiamojo proceso vertinami kaip jo gynybinė pozicija. R. G. ne kartą teistas Didžiojoje Britanijoje už analogiškų nusikaltimų padarymą, taigi, jis turėjo suvokimą kokie suvaržymai, sankcijos jam gali grėsti. Apeliantui buvo išaiškintos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, pažeidimo pasekmės, tačiau jis jas sąmoningai ignoravo, t. y. bėgo ir slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo. Be to, 2014-11-14 teismo posėdžio metu, kuriame buvo sprendžiamas R. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumo klausimas, jis parodė, kad buvo skambinęs broliui, sesei į Lietuvą, šie sakė jam, kad grįžtų, nes jo ieško policija. Taigi, nuteistasis domėjosi, ar Lietuvoje yra ieškomas. Tai, jog R. G. pats nuėjo į policiją ir prisistatė, nekeičia jo slapstymosi fakto, tai buvo padaryta tik sužinojus, kad Lietuvos teisėsauga jo intensyviai ieško. Be to, patikrinimo metu Hamburgo miesto policijos komisariate Nr. 47 R. G. buvo nustatytas sunkus, 2,63 promilių, girtumo laipsnis. Taigi, atvykimas į policijos komisariatą visiškai girtam buvo sąlygotas suvokimo, kad ilgai slapstytis nepavyks.

Pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas rėmėsi grįsdamas R. G. kaltę, buvo jo paties parodymai, 2014-11-24 nuosprendžiu pripažintų kaltais K. K. bei E. G. parodymai. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad R. G. asmenims, nuteistiems kitoje byloje, negalėjo užduoti klausimų teisiamajame posėdyje, todėl jų parodymais teismas negalėjo remtis, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytojus gali būti įgyvendinta bet kurioje proceso stadijoje, todėl tokiu atveju, kai kaltinamasis neturėjo galimybės apklausti liudytoją (nukentėjusįjį) teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tokią galimybę turėjo ikiteisminio tyrimo metu, jo teisė įtvirtinta Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje nėra pažeista. BPK normose, reglamentuojančiose įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme, numatyta tik kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo, specialisto ir eksperto apklausa teisiamajame posėdyje. Nuteistasis nepriskiriamas nė vienam iš šių subjektų ir dėl specifinio jo statuso apklausiant teisiamajame posėdyje negali būti visa apimtimi pritaikytos kurios nors BPK nustatytos apklausos procedūros. Todėl nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems išaiškinama pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje. Atitinkamai, jeigu nagrinėjant bendrininkų bylą dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys teismo posėdyje apklausiami kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tai pripažįstama BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju tiek K. K., tiek E. G. buvo apklausti nepažeidžiant aukščiau minėtų nuteistų bendrininkų apklausos taisyklių. R. G. dalyvavo apklausiant abu minėtus asmenis, galėjo jiems užduoti klausimus, išsakyti savo pastabas. K. K. 2015-01-12 teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir apklausiamas tuo metu, kai buvo teisiamas pats. Jis parodė, kad įvykio metu visi trys – jis, R. G. ir E. G., buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nes išgėrinėjo apie savaitę laiko. E. G. užsiminus apie naujai statomą sodybą, iki jos važiavo visi trys, atvykę visi išlipo ir visi įėjo į sodybos vidų. Kiekvienas ieškojo kas vertinga ir nešė kiek pakėlė, krovė į automobilio bagažinę. Po nusikaltimo padarymo toliau tęsė išgertuves. Tai, jog įvykio metu išgėrinėjo kartu su R. G. ir K. K. patvirtino ir E. G., tačiau jis savo ankstesnius parodymus pakeitė, teigdamas, kad nusikaltimą darė tik su K. K., o R. G. tuo metu miegojo mašinoje. Savo parodymų keitimo priežasties E. G. motyvuotai neargumentavo, t. y. aiškino, jog pirminius parodymus davė streso būsenoje, galvojo, kad taip bus geriau, galiausiai pripažino, kad tiesiog taip gavosi, pasakė, ką nereikėjo pasakyti. Tokius nerišlius teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo advokato teiginys, kad K. K. išdėstyta pozicija yra neteisinga, nes jis nubaustas su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, todėl patvirtinus aplinkybę, kad R. G. nusikalstamos veikos nepadarė, jam grėstų baudžiamosios bylos atnaujinimas yra klaidinantis ir visiškai nepagrįstas. 2014-11-24 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nerevizuojamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paties R. G. parodymai nėra nei nuoseklūs, nei išsamūs. 2014-01-22 R. G. įteikus pranešimą apie įtarimą, jis kaltu neprisipažino, teigė, jog nieko nežino, tyrėjai uždavus klausimą, kur buvo 2013 m. gruodžio mėnesį iš 10 dienos į 11 dieną, atsakė, jog neatsimena, gal namuose gėrė alų (t. 2, b. l. 44). Kitos apklausos metu R. G. savo parodymus keitė, aiškino, jog įtarime nurodytu laiku turėjo daug pinigų, vyko daugiadienės išgertuvės su E. G. ir K. K., išgėrę jie dažnai važiuodavo pasivažinėti su E. G. automobiliu. Tomis dienomis praktiškai neišsiblaivydavo, todėl, kad nedalyvavo vykdant vagystę iš V. G. sodybos, patvirtinti negalėjo (t. 2, b. l. 51). Nauja įvykio versija, t. y. kad R. G. buvo įvykio metu kartu su dėl padaryto nusikaltimo kaltais pripažintais asmenimis, tačiau į sodybą nėjo, nes miegojo automobilyje, buvo pateikta tik teisminio nagrinėjimo metu. R. G. patvirtino, kad buvo stipriai girtas, dėl vagystės nebuvo suinteresuotas, nes turėjo savo pinigų, jokių daiktų neėmė ir nerealizavo, jis tik vėliau iš E. G. sužinojo, kur šie buvo ir ką padarė. Tokius parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Analizuojant parodymų visumą, matyti, kad apeliantas stengėsi prisitaikyti prie tyrimo metu surinktų bei vėliau teismo metu išanalizuotų įrodymų vertinimo. Tyrimo pradžioje, dar nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, R. G. pasirinko poziciją viską neigti, t. y. nepripažino net fakto, jog iki nusikaltimo padarymo išgėrinėjo kartu su E. G. ir K. K.. Vėliau šią aplinkybę pripažino, tačiau teigė nieko neprisimenantis, o galiausiai atsiminė, kad automobilyje užmigo ir atsibudo tik mašinai jau esant E. G. kieme. Prieštaringa nuteistojo pozicija ir dėl finansinių išteklių turėjimo. Apeliantas iš pradžių aiškino, kad turėjo daug pinigų, todėl ir vyko daugiadienės išgertuvės, jam nebuvo pagrindo vogti. Tačiau aiškindamas aplinkybes, kodėl pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas išvyko į užsienį, R. G. teigė, kad dėl finansų nebuvimo, t. y. norėjo legaliai užsidirbti. Taigi, matyti, jog nuteistasis stengiasi pasinaudoti susidariusia situacija, kai visi bendrininkai nusikaltimo darymo metu buvo stipriai apsvaigę, todėl visų nusikaltimo darymo detalių tiksliai neprisimena. Apeliaciniame skunde R. G. teigia: „kadangi įrodymų prieš mane praktiškai nėra jokių, aš dabar noriu pareikšti, kad nusikalstamoje veikoje nedalyvavau“. Šis teiginys tik patvirtina nuteistojo piktnaudžiavimą procesu ir prisitaikėlišką gynybos poziciją. Be to, kaip teigia pats nuteistasis, jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, o apylinkės teismas neįžvelgė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai netiesiogiai patvirtina, kad R. G. dalyvavo nusikaltimo daryme, nes nekaltam asmeniui nėra pagrindo rūpintis nukentėjusiojo patirta turtine žala.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo aplinkybių, t. y. advokato teigimu, byloje nėra jokių oficialių asmenį išduodančios valstybės atitinkamų institucijų sprendimo, ar R. G. yra išduotas Lietuvos Respublikai už nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl keliamas klausimas, ar apeliantas iš viso galėjo būti teisiamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos arešto orderis R. G. buvo išduotas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00566-13, vėliau ikiteisminis tyrimas pasislėpusio R. G. atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą tyrimo bylą Nr. 20-9-00841-14. Pakartotinai Europos arešto orderis nebuvo išduotas, kadangi ieškomo asmens padarytų veiksmų kvalifikacija išliko tokia pati, inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės nepasikeitė. Europos arešto orderio paskirtis – greitas ir efektyvus asmens perdavimas. Valstybės, kurioje sulaikomas asmuo, atitinkamas teismas nusprendžia, ar asmuo turėtų būti perduotas to paprašiusiai valstybei. Teismas nenagrinėja asmens kaltės klausimo ir vertina tik tai, ar tenkinami oficialūs reikalavimai ieškomam asmeniui perduoti. Bendradarbiavimas dėl Europos arešto orderio vykdymo vyksta per Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybą, kuriai ir yra pateikiama visa reikiama informacija dėl asmens sulaikymo ir sprendimo perduoti prašančiajai valstybei išdavimo. Bylos medžiagoje yra ir Europos arešto orderio projektas (t. 2, b. l. 66-71), ir Kriminalinės policijos biuro Tarptautinės ryšių valdybos raštai (t. 2, b. l. 72-73) dėl R. G. perdavimo Lietuvai. Šioje byloje Europos arešto orderis R. G. buvo išduotas 2014-08-28, būtent pagal jį R. G. 2014-09-20 ir buvo sulaikytas Hamburge. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kitoje baudžiamojoje byloje R. G. Europos arešto orderis buvo išduotas 2014-10-01, t. y. jau po jo sulaikymo Vokietijoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad apeliantas yra išduotas Lietuvos Respublikai dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis ir yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje yra klaidingai nurodytas nusikaltimo padarymo laikas bei nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje iš tiesų padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad nusikalstama veika padaryta 2013 m. iš gruodžio 10 dienos į gruodžio 12 dieną, tačiau šį netikslumą, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, ištaisė pats pirmosios instancijos teismas 2015-04-22 priėmęs nutartį dėl klaidos procesiniame dokumente ištaisymo, t. y. pataisyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta iš gruodžio 10 dienos į gruodžio 11 dieną. Skundžiamame nuosprendyje taip pat netiksliai išvardyti visi iš V. G. priklausančios sodybos išnešti daiktai, t. y. praleistas 100 Lt vertės akumuliatorinis suktukas su akumuliatoriumi. Dėl to, yra susidaręs netikslus galutinės padarytos turtinės žalos dydis. Turtinė žala yra įvertinta 1460 Lt, tokia ji yra pagal nukentėjusiojo pateiktus paskaičiavimus (t. 1, b. l. 3). Kadangi apylinkės teismas vieną pavogtą įrankį praleido, todėl galutinė suma gavosi 1360 Lt, tačiau šis netikslumas taip pat nekeičia nuosprendžio esmės, juo labiau, kad V. G. pretenzijų R. G. dėl žalos atlyginimo neturi, nes pastarojo motina dalį nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos jau atlygino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo R. G. parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, t. y. laisvės atėmimo paskyrimui, tačiau sutiktina su apeliantais, jog šiuo atveju realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra tikslingas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013).

R. G. nėra teisiamas pirmą kartą, 2014-12-03 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, jog šis nusikaltimas iš esmės buvo padarytas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir vagystės, dėl kurių įvykdymo R. G. pripažintas kaltu 2014-12-03 nuosprendžiu. Minėtu nuosprendžiu apeliantui nebuvo skirtas realus laisvės atėmimas, šios bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų laikotarpiui. Todėl išaiškinus dar vieną R. G. padarytą apysunkį nusikaltimą, užtenka nustatyti griežtesnes bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau nėra tikslinga realiai atlikti visą laisvės atėmimo bausmę. Bylos medžiaga liudija, kad R. G. yra ne kartą teistas Didžiojoje Britanijoje (t. 2, b. l. 4-36). Dauguma teistumų yra už vagystes, tačiau yra įvykdyta ir nusikaltimų, priskirtų kategorijai prievarta, mėginimas paveikti, persekiojimas, priekabiavimas arba psichologinė ar emocinė agresija; neteisėtas ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymas ir naudojimas; nusikaltimai viešajai tvarkai; nesunkus kūno sužalojimas. D. Britanijoje 2010 m., 2012-2013 m. nuteistajam buvo taikytos įvairios sankcijos: tiek piniginės, tiek ribojančios jo laisvę, tačiau jos nebuvo efektyvios, tik grįžęs į Lietuvą R. G. tęsė nusikalstamą gyvenimo būdą ir pinigų pragyvenimui pelnėsi darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Vis dėlto, visi teisės pažeidimai padaryti iki 2013 m. gruodžio mėnesio, per pastaruosius kelis metus apeliantas savo gyvenimo būdą pakeitė. Be to, nusikaltimu padaryta žala nėra didelė ir ji atlyginta. Nors apeliantas šiuo metu nedirba, tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės teigimu, yra registruotas darbo biržoje. Buvo vykęs uždarbiauti į užsienį, tačiau grįžo į Lietuvą. Gyvena su tėvais bei neįgalumą turinčiu broliu. Atkreiptinas dėmesys, jog abu R. G. tėvai yra pensininkai, tėvas turi neįgalumą, brolis taip pat, todėl jiems reikalinga pagalba buityje, o R. G. išreiškė pasiryžimą jais rūpintis. Nors pats nuteistasis nėra sukūręs šeimos, tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog jis nėra saistomas socialiniais ryšiais Lietuvoje. Čia jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jį palaikančius tėvus bei brolį, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga R. G. nustatyti kelis įpareigojimus, kurie padėtų jam integruotis į visuomenę bei prevenciškai saugotų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nuosprendį pakeisti:

R. G. Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nuosprendžiu paskirtos 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatant nuteistajam šiuos įpareigojimus: pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.