Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

A. S. pareiškime nurodyta, kad K. N. 2011-10-11 apie 17.30 val. paskambinusi į jos mobilaus ryšio telefoną išvadino ją „kekše“, jai išjungus telefoną dar daugiau nei 10 kartų skambino, siuntė SMS žinutes, kuriose vadino ją „šlykštyne, baile, mažvaike“ niekino ją kaip motiną ir kaip pareigūnę, grasino. Šiais veiksmais žemino jos garbę ir orumą, siekė pakirsti pasitikėjimą jos reputacija, jos nepažinodama ją įžeidė.

Šalies argumentai

A. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą K. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2d. už neviešą įžeidimą. Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2d., atsako tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Pareiškėja nurodo, kad K. N. įžeidė ją kaip pareigūnę. Iš prie pareiškimo pridėto SMS pranešimų išrašo, kurį sudarė pati A. S., matyti, kad pareiškėja galimai yra valstybės tarnautoja, nes žinutėse nurodoma: „ne veltui iš tavęs visa policija juokiasi“. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens einant savo pareigas įžeidimas sudaro savarankišką nusikaltimą. Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normalią savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu laikomi ir tie atvejai, kai nukentėjusysis įžeidinėjamas ir ne darbo vietoje ar ne darbo metu, tačiau tai vyksta dėl jo atliekamų pagal kompetenciją funkcijų ar pareigų. BK 155 straipsnis ir 290 straipsnis yra vienas su kitu susiję kaip bendroji ir specialioji norma, kurioms konkuruojant prioritetas suteikiamas specialiajai normai. Nors pareiškėja pareiškime nurodo, kad K. N. jos nepažįsta, tačiau iš skundo turinio neaišku, kokie santykiai ją su K. N. sieja, iš kur pareiškėjai žinoma, kas jai skambino, ar įžeidimas yra susiję su jos, kaip pareigūnės pareigų vykdymu, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal BK 290 straipsnį. Nusikalstama veika, numatyta BK 290 straipsnyje, nėra ta, dėl kurios baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka ar tik paties nukentėjusiojo iniciatyva. BK 290 straipsnyje įstatymų leidėjas suteikė prioritetą būtent valstybės tarnautojų teisių, susijusių su jų orumu, apsaugai, tuo pripažindama, kad šių asmenų žeminimas trukdo jiems nepriekaištingai atlikti pavestą tarnybą. Dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo pobūdžio byla yra viešojo, o ne privataus kaltinimo. A. S. pareiškime taip pat nenurodyti duomenys, kurie patvirtina jos pareiškime išdėstytas aplinkybes, dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2d. tai nurodyti privaloma. Savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad A. S. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus trūkumus pareiškėjai neatimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.