- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- 2K-595/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- S. K., R. L., V. S., A. K., D. N., A. G.
- Kaltinamasis
- S. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalies, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis S. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, o pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 19 d. nuosprendį S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. K. buvo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šioje byloje taip pat nuteisti R. L., V. S., A. K., D. N., V. S., A. G. ir išteisintas S. P.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistųjų R. L. ir V. S. kasaciniai skundai atmesti. Dėl kitų asmenų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K., kaltintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad organizuota grupe padėjo neteisėtai įgyti O. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenimui iš O. į N., t. y., kad vykdydamas organizatorių nurodymus surasti asmenį labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimui iš O. į N. gavo duomenis ir priemones, būtinas šių medžiagų įgijimui bei gabenimui, ir 2003 m. rugpjūčio mėn. dėl minėtų nusikalstamų veiksmų susitarė su kitu asmeniu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas teismui nenustačius, kad S. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendžio dalį dėl S. K. išteisinimo ir jį pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį konstatavęs, kad byloje esančių įrodymų, tarp jų – telefoninių pokalbių išklotinių, turinys įrodo, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu S. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo be pakeitimų. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes ir teigdamas, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, buvo šališkas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką, byloje nėra, o telefoninių pokalbių išklotinės, kuriomis apeliacinės instancijos teismas grindė jo kaltę, tėra abejotini duomenys, prielaidos. Kasatorius taip pat nurodo, kad jo byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra paremtos prielaidomis ir padarytos neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, neatskleidus jų turinio, nesilaikant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Be to, kasatorius įstatymo nustatyta tvarka negavo pranešimo apie byloje paduotą prokuroro apeliacinį skundą ir šio skundo nuorašo, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, surašyti atsikirtimą. Taip, kasatoriaus nuomone, buvo šiurkščiai pažeistos BPK 313, 317 straipsnių nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 331 straipsnio taikymo
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu S. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisino konstatavęs, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad S. K. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir panaikino nuosprendžio dalį dėl S. K. išteisinimo priimdamas naują nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
Pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas S. K. priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad tokią išvadą teismas padarė pripažindamas teisingais prokuroro apeliacinio skundo motyvus, bet ne tinkamai surašydamas įstatymo reikalavimams atitinkantį apkaltinamąjį nuosprendį.
BPK XXIII skyriuje yra išdėstyti pagrindiniai reikalavimai apkaltinamojo nuosprendžio formai ir turiniui. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamo poveikio priemonės skyrimo motyvai.
Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo (išteisintojo) parodymų. Išdėstant rašytinius įrodymus turi būti išvardyti ne tik jų pavadinimai, bet atskleistas ir jų turinys nurodant bylos tomą ir lapą, kuriame jis yra.
Šioje byloje S. K. priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymų analizės nėra.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais grindžia S. K. kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes, neatskleidė jų turinio ir apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad kaltinamajame akte ir prokuroro apeliaciniame skunde yra detaliai išdėstytas paminėtų telefoninių pokalbių turinys ir padarytos teisingos išvados dėl šių pokalbių ir dėl S. K. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš telefoninių pokalbių turinio neabejotinai matyti kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės ir kad telefoninių pokalbių turinys bei D. N. parodymai patvirtina, kad S. K. aktyviais veiksmais padėjo įgyti psichotropines medžiagas. Tačiau šios apkaltinamojo nuosprendžio išvados nebuvo pagrįstos nei konkrečių telefoninių pokalbių, nei D. N. parodymų analize. Apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi bei kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. S. K., kuris neigia kaltę, parodymai nuosprendyje nebuvo išdėstyti, teismas nenurodė argumentų, kodėl netiki jo parodymais.
Naujojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas kaip motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina įrodymus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriomis kaltinimas grindė S. K. kaltę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vietoje išteisinamojo nuosprendžio S. K. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat nepasisakė dėl konkrečių įrodymų, jų tarpusavyje nesusiejo, nepaneigė S. K. parodymų.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl S. K. inkriminuotų psichotropinių medžiagų kiekio ir nenurodė jokių nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį motyvų ir išvadų.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstyti ir išsamūs bausmės skyrimo S. K. motyvai. Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir įvertinti kiekvienos iš jų reikšmę. Šių reikalavimų reikia laikytis ir tuo atveju, kai nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiame apeliaciniame skunde prašoma skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę.
Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, analize. Nuosprendis turi būti priimamas ir surašomas griežtai laikantis baudžiamojo proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, surašydamas S. K. apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 331 straipsnio reikalavimus. Šis BPK pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, kuria S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir kuria jam pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis paskirta galutinė subendrinta bausmė, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis S. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, o pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 19 d. nuosprendį S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų trims mėnesiams, panaikinti ir perduoti bylos dalį dėl S. K. iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.