- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- e2-17461-934/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05405-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julijai Mironovai, dalyvaujant ieškovo AB „LESTO“ atstovui Andrej Žindul, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Moleikaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“, bankroto administratorius UAB „Litvinga“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas AB „LESTO“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7 324,36 € dydžio išsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15-17). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2014-11-20 raštu bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ informavo, jog vykdydama taikos sutartį, patvirtintą 2014-09-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014, 2014-10-27 perdavė atsakovui vandens siurblinę, esančią Perkūnkiemio g. 6A, Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ nutraukė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kurios pagrindu buvo tiekiama elektros energija minėtai siurblinei. Ieškovas parengė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties projektą ir išsiuntė jį pasirašyti į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau atsakovas pasirašytos sutarties negrąžino. 2014-12-18 raštu atsakovas, atsakydamas į raginimą pasirašyti sutartį, nurodė, jog bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ dar neperdavė turto;2015-01-07 raštu ieškovas informavo, jog Nekilnojamojo turto registre turtas jau nuo 2014-09-29 registruotas Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog nesudarius sutarties bus nutrauktas elektros energijos tiekimas į objektą bei demontuoti elektros apskaitos prietaisai. Reaguodamas į šį raštą atsakovas 2015-01-23 raštu informavo, jog vandens siurblinę perdavė UAB „Vilniaus vandenys“ bei paprašė nenutraukti elektros energijos tiekimo;Nors atsakovas sutarties nepasirašė, tačiau jis kaip objekto, kuriame naudojama elektros energija, privalo sumokėti už sunaudotą elektros energiją (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013);Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio atsakovui priklausančioje vandens siurblinėje buvo naudojama elektros energija, už kurią išrašomos sąskaitos. Atsakovas išrašytų sąskaitų neapmokėjo;Savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Taigi savivaldybės administracija yra atsakinga už jai savivaldybės tarybos deleguotas funkcijas bei per savivaldybės administraciją savivaldybė prisiima teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b. l. 46-49). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Ieškovas pateikė teismui du pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo – 2015-02-19 buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje eL2-12187-934/2015 dėl 5415,49 € dydžio sumos (t. y. už tiektą elektros energiją siurblinei 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn.), o 2015-03-09 buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-14973-937/2015 dėl 1908,87 € dydžio skolos (t. y. už tiektą elektros energiją siurblinei 2015 m. sausio mėn.). Abiem atvejais Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su pareikštais reikalavimais ir teikė prieštaravimus minėtose bylose. Akcentuotina, kad ieškovas ieškinį šioje byloje pateikė 2015-03-23, t. y. netgi nepraėjus 20 dienų terminui po teismo pranešimo apie išduotą teismo įsakymą gavimo ir negavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prieštaravimų (pateikti 2015-03-26) civilinėje byloje eL2-14973-937/2015. Taigi tuo pačiu metu dėl tos pačios skolos buvo pateiktas ir priimtas ieškinys bei išduotas ir nepanaikintas teismo įsakymas. Ieškovas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir bet kokia kaina siekia nepagrįstai išsireikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skolą, susidariusią už elektros energijos tiekimą į siurblinę;Ieškinyje yra keliamas klausimas, kas turėjo ieškovui mokėti už elektros persiuntimo paslaugą, teiktą į siurblinę, esančią adresu Perkūnkiemio g. 6A, Vilniuje, 2014 m. lapkričio – 2015 m. sausio mėnesiais. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014, patvirtino taikos sutartį tarp bankrutavusios UAB „Gabijos investicijos“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taikos sutartį. Esminės šalių ginčo aplinkybės minėtoje byloje buvo susijusios su tuo, kad bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ išduotame statybą leidžiančiame dokumente (2006-05-16 bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ išduotas statybos leidimas Nr. (101)-1.1.3-23 NS-5) nebuvo detalizuoti žemės sklypai, per kuriuos, pagal projektą, kuriam išduotas minėtas statybą leidžiantis dokumentas, suprojektuoti ir numatyti tiesti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Tokiu būdu taikos sutartimi bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija išsprendė teisminį ginčą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-11-02 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, kad Taikos sutartis numatė, jog bankrutuojanti UAB „Gabijos investicijos“ perduos neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise tris žemės sklypus, įskaitant ir nebaigtus statyti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei siurblinę. Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo minėtą turtą priimti ir užbaigti inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybos procedūras. Vykdydama Taikos sutartį, bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ 2014-10-27 raštu perdavė atsakovui visą turimą statybos ir projektinę dokumentaciją, reikalingą statybos užbaigimo procedūroms atlikti, tačiau nepateikė tinkamo inžinerinių tinklų ir susiekimo komunikacijų perdavimo–priėmimo akto, t. y. nebuvo nurodytos perduodamo turto vertės (pradinė vertė, nusidėvėjimas, likutinė vertė). Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo perimti infrastruktūros objektų, įskaitant ir siurblinės. Apie turto perdavimo–priėmimo akto trūkumus buvo pranešta UAB „Gabijos investicijos“, kuri 2014-12-10 pateikė naują aktą dėl perduoto turto verčių. Tačiau bendrovės pateiktame akte vėlgi nebuvo nurodytos kiekvienų tinklų atskirose gatvėse vertės, o pateiktos tik bendros objektų vertės;Kadangi jokie teisės aktai nenustato turto priėmimo–perdavimo akto formos, kai turtą savivaldybei perduoda privatus subjektas, Vilniaus miesto savivaldybė savo veikloje vadovaujasi 1998-07-16 Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 45/173 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentų formų patvirtinimo“ – šiame įsakyme pateiktos turto perdavimo–priėmimo aktų pavyzdinės formos. Galiausiai atsakovas savo iniciatyva įtraukė į apskaitą Taikos sutartimi perduotą turtą, įskaitant ir siurblinę, pagal inventorinių bylų duomenis. Įtraukus minėtą turtą į savivaldybės turto apskaitą, siurblinė buvo perduota UAB „Vilniaus vandenys“, kuri sudarė elektros persiuntimo paslaugų sutartį su ieškovu ir moka už suvartotą elektros energiją siurblinėje;Bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ tinkamai neperdavusi turto pagal Taikos sutartį atsakovui, dar 2014-11-20 raštu Nr. SP-124 informavo ieškovą, kad nuo 2014-10-27 faktiškai nedisponuoja siurbline ir paprašė nutraukti 2012-12-01 elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį Nr. 12615351112/120220 atbuline data – t. y. nuo 2014-11-01. Savo ruožtu ieškovas atsiuntė atsakovui standartinę elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį. Atsakovas nesutiko sudaryti minėtos sutarties ir 2014-12-18 raštu Nr. A51-112502/14 ieškovui paaiškino, kad bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ nėra tinkamai perdavusi siurblinės savivaldybei;Atsakovas paprašė pratęsti elektros energijos tiekimo sutartį su bankrutavusia UAB „Gabijos investicijos“ iki inžineriniai tinklai ir įrenginiai bus perduoti savivaldybės nuosavybėn ir savivaldybė įregistruos juos savo vardu. Atsakovas, siekdamas išspręsti elektros energijos apmokėjimo klausimą, 2015-02-11 raštu Nr. A51-15233/15 kreipėsi į bankrutavusią UAB „Gabijos investicijos“ ir priminė, kad atsakovas negalėjo tinkamai apskaityti pagal Taikos sutartį perduoto turto. Nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo mokėti už siurblinėje suvartotą elektros energiją nuo 2014-11-01 iki 2015-01-26, kai buvo išspręstas klausimas tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir ieškovo elektros dėl elektros energijos tiekimo siurblinei, todėl ieškovo pateiktas sąskaitas privalėjo apmokėti UAB „Gabijos investicijos“;Atsakovas aiškiai parodė valią nesudaryti tokios sutarties, nurodė negalimumo sudaryti elektros energijos persiuntimo sutarties priežastis ir jokie prievoliniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Atsakovas negalėjo pasirašyti sutarties, kadangi siurblinė nebuvo tinkamai perduota ir apskaityta savivaldybės turto balanse.
Trečiasis asmuo UAB „Gabijos investicijos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų trečio asmens buveinės, vadovo adresu (b. l. 73, 83, 87-90), procesiniai dokumentai įteikti bei apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 95-96, 136-137). Procesinių dokumentų taip pat nepavyko įteikti ir bankroto administratoriui UAB „Litvinga“ (b. l. 138).
Teismo posėdžio metu ieškovas atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus teiginius (b. l. 139). Papildomai paaiškino, jog esantį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-01-23 prašo priteisti iš savininko (atsakovo), vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Paaiškino, jog automatizuotu būdu pateiktos informacijos pagrindu atsakovui yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias reikia apmokėti. Elektros energijos tiekimo sutartis su bankrutavusia UAB „Gabijos investicijos“ nutraukta nuo 2014-10-31. Ieškovas taip pat paaiškino, kad taikos sutarties 2.1.2.4. punkte numatyta, kad taikos sutartis yra kartu ir priėmimo-perdavimo aktas, taikos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Atsakovas realiai disponavo perduotu turtu, nes siurblinę perdavė UAB „Vilniaus vandenys“, todėl teigti, kad už elektros energiją atsakovas neturi pareigos mokėti, nepagrįsti (b. l. 139).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 139). Atsakovas papildomai paaiškino, jog taikos sutarties sąlygas reikia skaityti ne atsietai, o visos sutarties sąlygų kontekste – 2.1.2.4. punktas yra susijęs su nuosavybės teises registravimu, susijęs su savininko pasikeitimu, 2.1.5. punktas nurodo, kad inžinieriniai tinklai turėjo būti perduoti atskirais veiksmais. Taigi iš taikos sutarties 2.1.4 ir 2.1.5. punktų matyti, kad bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigoja neatlygintinai perduoti inžinierinius tinklus per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo. Statybą leidžiantis dokumentas (leidimas) bankrutavusiai UAB „Gabijos investicijos“ buvo išduotas 2014-10-16. Bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ atsakovui iš viso siuntė du perdavimo–priėmimo aktus šiomis datomis: 2014-10-27 bei pakartotinį aktą 2014-12-10. Abu aktai nebuvo pasirašyti, nes turėjo esminių trūkumų (įrangos nusidėvėjimas, likutinė vertė, kiti duomenys nebuvo tinkamai apskaityti). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad siurblinė į atsakovo balansą buvo įtraukta tik 2015-01-31. Ieškovas yra pats kaltas dėl to, jog neišsiaiškinęs visų aplinkybių nutraukė sutartį su UAB „Gabijos investicijos“, prieš tai nesudaręs naujos sutarties su atsakovu (b. l. 139).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ginčo esmė
Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-01-29 tiekė siurblinei, esančiai Perkūnkiemio g. 6A, Vilnius. Ieškovas už suvartotą elektros energiją reikalauja atsiskaityti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tuo tarpu atsakovas teigia, kad jis (atsakovas) nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir prievolė atsiskaityti už sunaudotą (suvartotą) elektros energiją kylą UAB „Gabijos investicijos“, kadangi UAB „Gabijos investicijos“ nepateikė tinkamo inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų perdavimo – priėmimo akto. Ginčo dėl paskaičiuotos sumos dydžio, apskaičiavimo pagrįstumo tarp šalių nekilo. Taip pat atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovas tiekė elektros energiją siurblinei.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl skolos už suteiktą elektros energiją priteisimo. Tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų ieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes (b. l. 98-99).
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl subjekto (atsakovo), kuriam kyla pareiga atsiskaityti už sunaudotą (suvartotą) elektros energiją
Atsakovas iš esmės įrodinėja, kad bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ nepateikė tinkamo inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų perdavimo – priėmimo akto, todėl jam neatsirado pareiga apmokėti už tiektą elektros energiją, be to, atsakovas ne kartą nurodė, kad du kartus raštu buvo išreiškęs valią nesudaryti elektros energijos tiekimo sutarties su ieškovu. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Nuosavybės teisė įgyjama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, vienas iš kurių yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo momento, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip.
Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2014-09-12 bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir VTPSI) bei atsakovas apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 sudarė taikos sutartį Nr. (23.24)-SU-162 (toliau – Taikos sutartis) (b. l. 117-122). Pagal Taikos sutarties 2.1.2.1. punktą bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įsipareigojo neatlygintinai perduoti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0624-4686, esantį Perkūnkiemio g. 6A, Vilnius, ir jame (žemės sklype) esančią vandentiekio siurblinę, kurios unikalus Nr. 4400-1580-7520 (b. l. 119), o atsakovas 2.2.1.1. punkte aukščiau nurodytą turtą įsipareigojo priimti (b. l. 120). Taikos sutarties 2.1.2.4. punkte šalys, be kita ko, sutarė, kad Taikos sutartis yra kartu ir priėmimo – perdavimo aktas, o teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, pagrindas registruoti nuosavybės teisę (b. l. 119), o Taikos sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo (b. l. 122). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis) matyti, kad Taikos sutartis Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta 2014-09-15 (įsiteisėjo tą pačią dieną, t. y. 2014-09-15), o VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2014-09-29 (b. l. 91-93). Taigi, Taikos sutarties 2.1.2.1., 2.1.2.4. bei 4.1. punktų pagrindu nuosavybės teisė į siurblinę, esančią Perkūnkiemio g. 6A, Vilniuje, atsakovui perėjo 2014-09-15.
Nors atsakovas pateiktame atsiliepime iš esmės neneigė aplinkybės, jog pasirašius Taikos sutartį perėmė siurblinę nuosavybėn, teismo posėdžio metu pateikti papildomi argumentai, kad tariamai siurblinė nebuvo perduota nuosavybėn, kadangi nebuvo įvykdyti Taikos sutarties 2.1.5 punkto reikalavimai, prieštarauja paties atsakovo pozicijai ir byloje esantiems įrodymams. Viena vertus, kaip jau minėta, Taikos sutarties 2.1.2.1., 2.1.2.4. punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Taikos sutartis kartu yra ir siurblinės perdavimo – priėmimo aktas. Kita vertus, nors atsakovas nurodė, jog UAB „Gabijos investicijos“ parengti perdavimo – priėmimo aktai jų netenkino, todėl negalėjo apskaityti perimamo turto, tačiau jokių kitų perdavimo – priėmimo aktų atsakovas nepateikė, nors siurblinę į apskaitą įtraukė (b. l. 123). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu siurblinės perdavimo faktą sieti su Taikos sutarties 2.1.5. punkto įgyvendinimu, teismo vertinimu, tokį perdavimo faktą patvirtina UAB „Gabijos investicijos“ perdavimo – priėmimo aktas, kurį atsakovas gavo 2015-10-27 dieną (b. l. 51-54), o tai, kad atsakovas atsisakė jį pasirašyti, nepaneigia fakto, jog siurblinė buvo perduota, o ir ieškovas prašė priteisti skolą už tiektą elektros energiją nuo 2014-11-01.
Be to, į atsakovo apskaitą siurblinė buvo įtraukta 2015-01-31 (b. l. 123), nors atsakovo nurodytose raštuose nurodoma, jog siurblinė UAB „Vilniaus vandenys“ buvo perduota 2015-01-23 (b. l. 24). Perdavimo bei įtraukimo į apskaitą aplinkybių negalėjo paaiškinti ir atsakovo atstovas. Šios byloje nustatytos aplinkybės papildomai įrodo, jog siurblinė atsakovui buvo faktiškai perduota ir jos neįtraukimas į apskaitą nesudarė kliūčių ją perduoti UAB „Vilniaus vandenys“, t. y. atsakovas faktiškai galėjo ja disponuoti.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog prieš pasirašant Taikos sutartį būtų aptaręs elektros energijos apmokėjimo klausimus, taip pat turto perdavimo – priėmimo akto formos bei turinio reikalavimus. To nedarydamas atsakovas prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, nepaneigia išvados, jog nuosavybės teisė į siurblinę, esančią Perkūnkiemio g. 6A, Vilniuje, atsakovui perėjo 2014-09-15 Taikos sutarties 2.1.2.4. punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareigos atsiskaityti už sunaudotą (suvartotą) elektros energiją
Ieškovas įrodinėja, kad nors atsakovas naujos elektros energijos persiuntimo paslaugų sutarties nepasirašė, tačiau jis (atsakovas) kaip objekto, kuriame naudojama elektros energija, savininkas, privalo sumokėti už sunaudotą elektros energiją, nes kai nėra rašytinės sutarties, laikoma, jog tokia sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko pagal standartines sąlygas, t. y. savininkas laikomas elektros energijos vartotoju.
CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo. CK 6.391 straipsnyje numatyta, kad CK 6.383-6.390 straipsniai šio taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Nagrinėjamu atveju be CK ginčo situacijai yra aktualios ir specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2013-12-08 iki 2015-03-14) (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 98 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą. Taisyklių 100 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityto objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad siurblinės, esančios Perkūnkiemio g. 6A, Vilniuje, nuosavybės teisė atsakovui perėjo 2014-09-15, o bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį su ieškovu nutraukė (b. l. 19, 101-109). Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis iki siurblinės perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ momento. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, jog bankrutavusi UAB „Gabijos investicijos“ bei atsakovas būtų sudarę rašytinį susitarimą, kurio pagrindu būtų aptarę įsipareigojimus elektros tiekėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas pageidavo, jog elektros tiekimas nebūtų nutrauktas (b. l. 21, 24). Ieškovas pateikė į bylą duomenis, jog laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. sausio mėn. atsakovo nuosavybės teise valdoma siurblinė, esanti Perkūnkiemio g. 6A, Vilnius, sunaudojo (suvartojo) elektros energijos už 7 324,36 € dydžio sumą (b. l. 25-32). Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog vienu atveju atsakovas nurodė, jog siurblinė UAB „Vilniaus vandenys“ buvo perduota 2015-01-23 (b. l. 24), kitu atveju, UAB „Gabijos investicijos“ už elektrą turėjo sumokėti iki 2015-01-26 (b. l. 58), o iš pateikto apskaitomo turto apyrašo matyti, jog turtas įsigytas 2015-01-31 (b. l. 123). Taigi iš pateiktų duomenų matyti, jog siurblinės perdavimo klausimas spręstas 2015-01-23, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo reikalaujamas priteisti laikotarpis yra nepagrįstas, atsakovas nepateikė, o ir prašomos priteisti skolos dydžio už 2015 m. sausio mėnesį atsakovas iš esmės neginčijo. Duomenų, jog 7 324,36 € dydžio suma ieškovui būtų apmokėta, byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad atsakovo apskaitoje siurblinės įsigijimo data nurodyta 2015-01-31, spręstina, kad ieškovo reikalavimas dėl 7 324,36 € skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikta susirašinėjimo medžiaga su ieškovu dėl atsisakymo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį (b. l. 20-24, 58), nepaneigia atsakovo, kaip siurblinės savininko, pareigos apmokėti už suteiktą elektros energiją (Taisyklių 98 ir 100 punktai).
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 324,36 €) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Patenkinus ieškinį, priteitinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo 165,00 € dydžio žyminio mokesčio. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 € dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 7 324,36 € dydžio skolą bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (7 324,36 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 165,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „LESTO“, j. a. k. 302577612, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.