Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės A. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovės A. C. patikslinto ieškinio atsakovams V. M., K. M., O. M., uždarajai akcinei bendrovei „Rolval“, J. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovės A. C. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia 2004-07-30 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. C. ir V. M. bei restitucijos taikymo ir 1550 vienetų UAB „Kauno Daisotra“ paprastųjų vardinių akcijų grąžinimo sutuoktiniams J. C. bei A. C. bei 140 700 Lt ginčo akcijų nominalios vertės sumažėjimo priteisimo iš atsakovo V. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantės nuomone, šioje dalyje teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

1. Teismas ieškovės teisę ginčyti 2004 m. liepos 30 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sieja su jos sutuoktinio atsakovo J. C. pozicija šių ieškovės reikalavimų atžvilgiu. Teismo pozicija, jog sutuoktinis, be kurio sutikimo ar įgaliojimo buvo sudarytas sandoris, sandorį CK 3.96 straipsnyje nustatytais pagrindais pripažinti negaliojančiu gali prašyti tik jam nuosavybės teise priklausančioje dalyje, o kitam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančioje dalyje tokio reikalavimo reikšti neturi teisės neatitinka procesinės bei materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę;

2. Perleistos ginčo akcijos nėra padalintos, sutuoktinių A. bei J. C. dalys jose nėra nustatytos. Kadangi akcija yra nedalinama ir ieškovei priklauso pusė kiekvienos iš šių ginčo akcijų, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl visų ginčo akcijų susigrąžinimo. Pagal CK 3.96 straipsnio 1 bei 2 dalis, ieškovė turi teisę ginčyti arba pripažinti negaliojančiais sandorius visoje apimtyje, nepriklausomai nuo to, ar sudaręs sandorį sutuoktinis reiškia tokį reikalavimą. Ieškovė turi teisę ginčyti akcijų perleidimo sandorį visa apimti ir atsižvelgiant į CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad pagal prievoles iš vieno sutuoktinio sudarytų sandorių abu sutuoktiniai atsako solidariai, todėl vadovaujantis CK 6.18 straipsnio nuostatomis vienas sutuoktinis turi teisę pareikšti reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą tiek dėl savo dalies, tiek dėl visų ginčo Akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu;

3. Ieškovės nuomone, pripažinti negaliojančiais sandorius ieškovė gali ir CK 3.96 straipsnio pagrindu, kuriuo remdamasi tik ieškovė gali ginčyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi jos buvo sudarytos be ieškovės sutikimo. Atsakovas J. C. pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją šiuo pagrindu neturi reikalavimo teisės. Jis kaip atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, kuriuo būtų galima įskaityti pradinio ieškinio reikalavimus arba patenkinus priešieškinį, būtų nebegalima visiškai ar iš dalies patenkinti pradinio ieškinio. Atsakovo J. C. procesinė padėtis bei su šia padėtimi susijusios procesinės teisės nesuteikia jam teisės aktyviais veiksmais reikši tokius pat reikalavimus kaip ir ieškovė (būti bendraieškoviu). Šiuo atveju atsakovas J. C. turi tik teisę sutikti ar nesutikti su ieškiniu. Teismas netinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovo procesines teises ir pareigas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta;

4. Patikslintame ieškinyje ir pradiniame ieškinyje faktinis ieškinio pagrindas nurodytas aiškiai ir suprantamai - ginčijamas sandoris sudarytas be ieškovės sutikimo ar įgaliojimo, yra visiškai aiškus ir suprantamas ginčo objektas - 1550 vnt. UAB „Kauno Daisotra“ vardinių paprastųjų akcijų, aišku pagal kokias ginčijamas sutartis šios akcijos buvo perleistos kitų asmenų nuosavybėn. Ieškinio reikalavimas suformuluotas taip pat visiškai aiškiai - prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys, šių sutarčių šalys aiškiai įvardijamos, todėl teismui jokių kliūčių nagrinėti patikslintą ir pradinį ieškinį nebuvo;

5. Skundžiamojoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl jos sutuoktiniui priklausančių ginčo akcijų dalies perleidimo pripažinimo negaliojančiu, gali būti pagrindu tenkinti ieškinį iš dalies, bet negali reikšti ieškovės pateiktų procesinių dokumentų neatitikimą jų formai bei turiniui keliamų reikalavimų. Teismas ieškinio trūkumo institutą taikė be teisinio ir faktinio pagrindo bei nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą. Nei procesinių, nei materialinių pagrindų konstatuoti, kad patikslintas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto normas.

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas reglamentuojamas CPK 115 ir 138 straipsniuose. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotą ginčą.

Nagrinėjamu atveju yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo, kurioje ieškovė įpareigota pagrįsti, kuo akcijų pirkimo – pardavimo sutartis dalyje dėl J. C. priklausiusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdytos jų dalies pažeidžia ieškovės teises, kai pats pardavėjas J. C. tokio sandorio naikinti nesiekia. Apeliacinės instancijos teismo vertimu minėta aplinkybė negali būti laikoma patikslinto ieškinio trūkumu (CPK 135 straipsnis). Patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas yra nurodyti tinkamai. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovas J. C. yra sutuoktiniai, todėl jų santuokos metu įgytą turtą, įskaitant ir ginčo akcijas, ieškovė laiko bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ginčijamą 2004-07-30 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovės sutuoktinis J. C. sudarė be ieškovės sutikimo galiojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniam režimui. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad sutarties pabaigoje yra nurodyta pardavėjo (atsakovo J. C.) sutuoktinės – A. C. pavardė, tačiau nei ieškovės parašo, nei įgaliojimo ar kito rašytinio dokumento, rodančio ieškovės sutikimą sudaryti, nėra. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ginčo akcijas įvardija bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neišskirdama nei savo, nei J. C. akcijų dalies, kurių perleidimą laiko savo turtinių teisių pažeidimu, todėl patikslintu ieškiniu ginčija pradinę ieškovės sutuoktinio ginčo akcijų perleidimo sutartį bei vėliau sudarytas ginčo akcijų perleidimo kitiems asmenims sutartis. Ginčijamos 2004-07-30 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija yra pateikta byloje su pradiniu ieškiniu (b.l. 19, 1t.), todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė reikalauja ne jai priklausančio turto dalies grąžinimo, gali būti pagrindu ieškinį tenkinti iš dalies, bet ne taikyti patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nepakankamas įrodymų buvimas taip pat yra pagrindas atmesti ieškinį. Atskirojo skundo motyvuose ieškovė nurodo įstatymo normas, kuriomis yra grindžiami jos patikslinto ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių motyvų bei dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų atsikirtimų į juos nepasisako, kadangi ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėti ieškovės argumentai vertintini nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę pagrįsti, kuo akcijų pirkimo – pardavimo sutartis dalyje dėl J. C. priklausiusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdytos jų dalies pažeidžia ieškovės teises, nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 329 str. 1 d.), todėl ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria ieškovė A. C. įpareigota pagrįsti, kuo akcijų pirkimo – pardavimo sutartis dalyje dėl J. C. priklausiusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdytos jų dalies pažeidžia jos teises, kai pats pardavėjas J. C. tokio sandorio naikinti nesiekia.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.