Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-08-10 · Byla Nr. PK-683-890/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
PK-683-890/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00060-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Nukentėjusysis
G. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-683-890/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00060-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.9. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, susipažinusi su nukentėjusiosios G. I. skundu privataus kaltinimo tvarka dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo V. V.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-07-22 gautas nukentėjusiosios G. I. skundas, kuriuo ji prašo patraukti V. V. baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 155 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir pripažinti nukentėjusiąją civiline ieškove dėl 25,88 EUR turtinės bei 3000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimo, šias sumas priteisiant iš V. V..

Šalies argumentai

Skunde nukentėjusioji nurodo, jog 2015-05-28, apie 16.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), lankytojų priėmimo salėje, šio (duomenys neskelbtini) filialo vadovas V. V., siekdamas atimti dokumentą, griebė dešine ranka buvusiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai G. I. už kairės rankos plaštakos, ją stipriai suspaudė, sukeldamas nukentėjusiajai stiprų fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, ten pat, matant ir girdint daugumai (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojų, V. V. ją garsiai šaukdamas vadino „beprote ir išprotėjusia moterimi“, todėl tokiais veiksmais jis ją užgauliai pažemino kaip žmogų, kitų buvusių bendradarbių akivaizdoje.

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios G. I. skundą pradėti atsisakytina.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą jame nurodyto asmens atžvilgiu.

Nukentėjusioji prašo V. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d. Teismas pažymi, kad 2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1888 (nuo 2015 07 10) BK 155 str. reglamentuota veika (Įžeidimas) buvo dekriminalizuota. Tai reiškia, kad vadovaujantis BK 3 str. 2 d., šis įstatymas turi būti taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo veiką padariusiems asmenims. Taigi, panaikinus veikos baudžiamumą, V. V. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d., tapo negalimas, nes yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 412¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

BPK 412 str. 2 d. išvardinti reikalavimai, kurie keliami nukentėjusiojo privataus kaltinimo tvarka paduodamam pareiškimui. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas (pareiškimas) yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, pagal kaltinimą, suformuluotą nukentėjusiojo skunde, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali.

Kadangi nukentėjusioji pareiškime suformulavusi kaltinimą V. V. dėl dviejų nusikalstamų veikų, iš kurių dėl vienos baudžiamasis persekiojimas dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, nėra įmanomas, teismas neturi teisės keisti ar performuluoti pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, todėl patikslinti ir tinkamai suformuluoti kaltinimą, nurodyti tikslias faktines galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes turi pati nukentėjusioji. Priešingu atveju, priėmus tokį pareiškimą, kaltinamam asmeniui būtų suvaržoma teisė į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios G. I. skundą (BPK 412 str. 2 d., 412¹ str. 1 d.).

Ši teismo nutartis neužkerta kelio nukentėjusiajai, pašalinus skundo trūkumus ir tinkamai suformulavus kaltinimą dėl galimai padarytos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., pakartotinai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412 str., 412¹ str., teismas,-

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos G. I. privataus kaltinimo skundą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė