Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė S. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. Ž. 43 469,70 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove ją siejo individualios veiklos partnerystės santykiai, todėl jos abi sutarė bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis įgyti patalpas (duomenys neskelbtini), pasinaudojant kredito lėšomis. Patalpų pirkimo vertė buvo 260 000 Lt. Ieškovė, turėjusi įsipareigojimų kitame banke, negavo pilnos kredito sumos, jai bankas suteikė 60 000 Lt paskolą, o atsakovei – 200 000 Lt paskolą, todėl 2005-07-04 patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo šalių įsigytas turtas buvo įformintas nelygiomis dalimis – atsakovei teko 2/3 dalys, o ieškovei – 1/3 nuosavybės įsigytame turte. Kadangi ieškovė su atsakove nutarė pirkti patalpas lygiomis dalimis ir šiam tikslui imti paskolą lygiomis dalimis, 2005-10-05 su atsakove pasirašė susitarimą dėl kredito apmokėjimo už bendrąją dalinę nuosavybę. Susitarime nurodyta, kad butą šalys perka lygiomis dalimis ir 260 000 Lt kreditą grąžina lygiomis dalimis. Be to, numatyta, kad susimokėjus kreditą, bus pakeista patalpų pirkimo-pardavimo sutartis dėl nuosavybės įgijimo lygiomis dalimis. Ieškovės mokėjimai bankui už atsakovės kreditą patvirtinti susitarimu ir pinigų priėmimais. Pažymi, jog atsakovė pradėjo vengti keisti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir registruoti nuosavybę lygiomis dalimis, todėl butas 2012-08-07 buvo parduotas, tačiau po pardavimo atsakovė neatsiskaitė tinkamai su ieškove, negrąžino 32 212,02 Lt. Ieškovė per laikotarpį nuo patalpų pirkimo iki 2011-11-01 už atsakovės kredito dalį 200 000 Lt sumokėjo atsakovei grynais 52 035,45 Lt, mokėjo lygiomis dalimis su atsakove už bendrą patalpų kainą, tačiau gavo tik 1/3 parduoto buto kainos. Be to, nuo 2007 iki 2008 metų iš savo asmeninių lėšų ieškovė mokėdavo už patalpų išlaikymą bei įrengto telekomo paslaugas, todėl atsakovė privalo grąžinti pusę sumokėtos sumos, kas sudaro 11256,78 Lt.

Atsakovė J. Ž. su ieškiniu nesutiko, taip pat pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės S. N. 3 593,78 Lt skolą už patalpų išlaikymą ir remontą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su ieškove susitarė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirkti lygiomis dalimis, paėmus kreditą banke po 130 000 Lt. Kadangi ieškovė turėjo finansinių įsipareigojimų, jai bankas suteikė 60 000 Lt paskolą, o atsakovei – 200 000 Lt paskolą. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė padengs atsakovei 70 000 Lt su palūkanomis jos kredito dalį ir tik tada, kai kreditas bus visiškai padengtas, patalpos priklausys abiems lygiomis dalimis. Pirkimo-pardavimo metu už patalpas atsakovė sumokėjo 200 000 Lt, ieškovė – 60 000 Lt, atsakovės vardu buvo įregistruota 1/3 dalis įsigytų patalpų, likusi 2/3 dalis patalpų nuosavybės teise įregistruota atsakovės vardu. 2005-09-05 ieškovė ir atsakovė pasirašė partnerystės sutartį ir įsigytose patalpose įsteigė advokatų kontorą. 2005-10-05 ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl kredito mokėjimo už bendrą dalinę nuosavybę. Šiuo susitarimu susitarė, kad atsakovės vardu gautą 200 000 Lt paskolą ir palūkanas mokės abi kartu ir tik išmokėjus kreditą, patalpos priklausys abiems lygiomis dalimis, ieškovė įsipareigojo mokėti 35 proc. nuo atsakovės gauto kredito sumos. Šis susitarimas vertintinas kaip susitarimas dėl patalpų įsigijimo lygiomis dalimis sumokėjus sutartą sumą nuo atsakovės paimto kredito. Nurodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį ieškovė pareiškė, kad ji nebenori dirbti šioje kontoroje, todėl buvo nutarta šias patalpas parduoti, iš gautų lėšų pilnai atsiskaityti su banku, likusias lėšas pasidalinti lygiomis dalimis. 2011-09-01 ieškovė išsikėlė iš patalpų ir nuo 2011 metų lapkričio mėnesio ieškovė nevykdė savo įsipareigojimo mokėti 35 poc. dalį kredito, t. y. nevykdė 2005-10-05 susitarimo. Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-01, kai patalpos buvo parduotos, ieškovė neprisidėjo prie patalpų išlaikymo. Patalpos nuo 2005 metų nebuvo remontuotos, o tai trukdė jas parduoti, todėl 2012 metų vasario mėnesį buvo atliktas šių patalpų einamasis remontas. Patalpų savininkas, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi ar nesinaudoja jam priklausančiomis patalpomis, privalo dengti jų išlaikymo išlaidas, kurias sudaro 3962,70 Lt patalpų šildymas ir 478,80 Lt kitos paslaugos, bei rūpintis sanitarine patalpų būkle. Todėl ieškovė turi atlyginti patalpų 2 746,06 Lt remonto išlaidas. Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-01 atsakovė iš viso patyrė 7 187,56 Lt patalpų išlaikymo išlaidų, kurių pusę 3 593,78 Lt ieškovė privalo atlyginti atsakovei. Taip pat pažymėjo, jog patalpos buvo parduotos už 220 000 Lt. Pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos buvo paskirstytos taip: pirmiausia buvo padengtas likutis atsakovės vardu paimto kredito, tame tarpe ir 34 344,56 Lt ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų, o likusi pinigų suma buvo padalinta tarp šalių po lygiai, ieškovė gavo 73 333 Lt, prie šios sumos pridėjus 34 426,08 Lt ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų atsakovės naudai, gaunama suma 107 759,08 Lt, atėmus šią sumą iš 110 000 Lt, susidaro skirtumas 2 240,92 Lt, ši suma laikytina atsakovės skola ieškovei. Kadangi ieškovė atsakovei skolinga 3 593,78 Lt, įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovė liko skolinga atsakovei 1 352,76 Lt. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 32 212,92 Lt skolos pagal 2005-1-05 susitarimą yra nepagrįstas. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 11 256,78 Lt įsiskolinimo už patalpų išlaikymą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Patalpų išlaikymo išlaidas abi ginčo šalys dalindavosi per pusę ir skolos nėra.

Ieškovė S. N. su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad kilus nesutarimams su atsakove dėl patalpų, ieškovė 2011-09-01 išėjo iš bendrų patalpų Tilto g. 23-7, patalpas ji paliko tvarkingas. Kas ten vyko, nesant ieškovei, dėl ko atsakovė darė remontą, nepasitarusi ir nepranešusi ieškovei, nežinoma, todėl ieškovė nepripažįsta atsakovės reikalavimo priteisti atsakovės patirtas išlaidas už patalpų remontą. Ieškovė priešieškinį pripažino dalyje dėl patalpų kitų paslaugų ir šildymo išlaidų, iš kurių pagal atsakovės pateiktus apmokėjimus už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki patalpų pardavimo – 2012-08-07, ieškovė sutiko grąžinti atsakovei 1/3 dalį jos sumokėtų išlaidų, t. y. 157,56 Lt už bendras išlaikymo paslaugas bei 1 158,07 Lt už šildymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio tenkinimo ir atsakovės priešieškinio dalies netenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi; taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė suklaidino teismą, teigdama, kad kredito dalis bankui buvo sumokėta ir atsakovė pradėjo vengti keisti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir registruoti bendrąją dalinę nuosavybę lygiomis dalimis, dėl ko patalpos buvo parduotos, o ieškovė negavo, kaip tikėjosi pasirašydama sutartį su atsakove dėl mokėjimo lygiomis dalimis, nei nuosavybės teisės į ½ patalpų, nei pinigų ekvivalento už ½ parduotų patalpų. Pažymėtina, jog sprendimas parduoti patalpas buvo priimtas ne dėl to, kad atsakovė neva atsisakė įforminti ieškovės vardu ½ patalpų, o ieškovės iniciatyva dėl to, kad ieškovė metus iki patalpų pardavimo piktybiškai nemokėjo kredito pagal galiojantį susitarimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė vengė sąžiningai vykdyti susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, o būtent tai ir sąlygojo patalpų pardavimą. Patalpų pardavimo dienai susitarimas galiojo ir ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal susitarimą suma 2012-08-07, t. y. patalpų pardavimo dienai, sudarė 34 344,56 Lt. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti ieškovės naudai 32 212,92 Lt grindžia CK 6.237 str. 2 d. nuostata, tačiau teismas neatsižvelgė į šio straipsnio išlygą, numatytą CK 6.241 str., kurio 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, jog negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas turtas perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju ieškovė mokėjo pagal susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. vykdė prievolę, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 str. 2 d. ir ieškovės naudai priteisė 32 212,92 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad teismo posėdžio metu šalys nekėlė ginčo dėl paskaičiuotų skolos dydžių, ginčas yra iškilęs dėl tarp šalių sudarytų susitarimų aiškinimo, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą net nepabandė atlikti elementarių matematinių paskaičiavimų – sudėti ieškovės sumokėtas ir atsakovės parašu patvirtintas sumas. Pažymi, jog ieškovė, klaidindama teismą, nurodė, kad nuo 2005-08-01 turėjo mokėti 13,333 proc. nuo 200 000 Lt paskolos, nors ji pati įsipareigojo 2005-10-05 susitarimu mokėti ne tik pinigų sumą už pirktas patalpas, bet ir palūkanas bankui už suteiktą kreditą šioms patalpoms pirkti. Pati ieškovė šiame susitarime pripažįsta, kad jai bankas nesuteikė reikiamos 130 000 Lt sumos. Be to, pati ieškovė minėtame susitarime pripažįsta ikisutartinį (iki nuperkant patalpas) susitarimą tarp šalių tiek patalpas įgyti lygiomis dalimis, tiek kreditą imti lygiomis dalimis, tiek kreditą išmokinėti bankui lygiomis dalimis. Taigi, ieškovės pareiga mokėti jai tenkančią dalį (35%) kredito ir palūkanų (nuo 200 000 Lt kredito) nebuvo išnykusi. Nurodo, kad visiškai nesuprantama, ir iš kur atsirado būtent 32 232,52 Lt suma, kaip, neva, 21,6667 proc. piniginė išraiška. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kaip ši suma buvo paskaičiuota ir kuo paremta. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo priteisė nepagrįstą 32 232,52 Lt sumą. Nurodo, kad sutinkamai su 2005-09-05 Partnerystės sutartimi ieškovė S. N. ir atsakovė J. Ž. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įsteigė advokatų kontorą. Partnerystės sutarties 4 skirsnio 27 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bendra partnerių veikla ir bendro turto įgijimu bei išlaikymu, dengiamos lygiomis dalimis. Vykdydama šią sutartį, lygiomis dalimis su ieškove atsakovė dengė kontoros išlaikymo išlaidas. Kadangi Partnerystės sutartis nenumatė detalios kontoros išlaidų apskaitymo tvarkos, išlaidų apskaitą vedė ir tvarkė kontoros seniūnė, ieškovė S. N.. Kiekvieną mėnesį ieškovė sudarinėjo balansą ir pateikdavo atsakovei ataskaitą ir apskaičiuodavo išlaidų dalį, kurią turėjo padengti atsakovė. Atsakovė jai tekdavusią išlaidų dalį reguliariai apmokėdavo, o ieškovė tai pažymėdavo savo dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovės S. N. naudai 11 256,78 Lt grindė tik tuo, kad atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą. Tuo tarpu ieškovės pateiktų nesuprantamų išrašų iš jos asmeninės sąskaitos, suklijuotų ir besikartojančių pirmosios instancijos teismas net netikrino. Tas faktas, kad ieškovė darė pavedimus iš savo sąskaitos, savaime dar neįrodo to, kad atsakovė prie bendro turto išlaikymo neprisidėjo. Susitarimu ieškovė ir atsakovė susitarė už viską mokėti lygiomis dalimis, taip ir buvo daroma. Per ketverius metus (tai yra per tą laikotarpį, už kurį ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti jos išlaidas už apmokėtas paslaugas) ieškovė nepareiškė atsakovei nei vienos pretenzijos dėl netinkamo susitarimo sąlygų vykdymo, o tai patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir apmokėjo savo dalį paslaugų už bendras patalpas perduodama pinigus grynais ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės S. N. naudai 11 256,78 Lt, nes ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Taip pat nurodo, kad byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais yra aiškiai įrodyta, kad patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo būtinas remontas ir tą remontą atsakovė atliko už savo asmenines lėšas. Patalpų savininkas, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi ar nesinaudoja jam priklausančiomis patalpomis, privalo dengti jų išlaikymo išlaidas, kurias sudaro patalpų šildymas ir kitos paslaugos. Pažymi, jog Partnerystės sutarties 4 skirsnio 27 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bendra partnerių veikla ir bendro turto įgijimu bei išlaikymu, dengiamos lygiomis dalimis. Bendros veiklos išlaidas, turimas vieno iš partnerių vardu, kiti partneriai šias išlaidas kompensuoja jas sumokėjusiam partneriui proporcingai kiekvienam partneriui tenkančia išlaidų dalimi. Šiuo atveju, kai S. N. nustojo mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, Partnerystės sutartis nutraukta nebuvo ir galiojo, S. N. privalėjo ją vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš S. N. tik 1/3 atsakovės sumokėtų lėšų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui.