- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-920-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14805-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- S. N.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Ž. priešieškinį ieškovei S. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. Ž. 43 469,70 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove ją siejo individualios veiklos partnerystės santykiai, todėl jos abi sutarė bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis įgyti patalpas (duomenys neskelbtini), pasinaudojant kredito lėšomis. Patalpų pirkimo vertė buvo 260 000 Lt. Ieškovė, turėjusi įsipareigojimų kitame banke, negavo pilnos kredito sumos, jai bankas suteikė 60 000 Lt paskolą, o atsakovei – 200 000 Lt paskolą, todėl 2005-07-04 patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo šalių įsigytas turtas buvo įformintas nelygiomis dalimis – atsakovei teko 2/3 dalys, o ieškovei – 1/3 nuosavybės įsigytame turte. Kadangi ieškovė su atsakove nutarė pirkti patalpas lygiomis dalimis ir šiam tikslui imti paskolą lygiomis dalimis, 2005-10-05 su atsakove pasirašė susitarimą dėl kredito apmokėjimo už bendrąją dalinę nuosavybę. Susitarime nurodyta, kad butą šalys perka lygiomis dalimis ir 260 000 Lt kreditą grąžina lygiomis dalimis. Be to, numatyta, kad susimokėjus kreditą, bus pakeista patalpų pirkimo-pardavimo sutartis dėl nuosavybės įgijimo lygiomis dalimis. Ieškovės mokėjimai bankui už atsakovės kreditą patvirtinti susitarimu ir pinigų priėmimais. Pažymi, jog atsakovė pradėjo vengti keisti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir registruoti nuosavybę lygiomis dalimis, todėl butas 2012-08-07 buvo parduotas, tačiau po pardavimo atsakovė neatsiskaitė tinkamai su ieškove, negrąžino 32 212,02 Lt. Ieškovė per laikotarpį nuo patalpų pirkimo iki 2011-11-01 už atsakovės kredito dalį 200 000 Lt sumokėjo atsakovei grynais 52 035,45 Lt, mokėjo lygiomis dalimis su atsakove už bendrą patalpų kainą, tačiau gavo tik 1/3 parduoto buto kainos. Be to, nuo 2007 iki 2008 metų iš savo asmeninių lėšų ieškovė mokėdavo už patalpų išlaikymą bei įrengto telekomo paslaugas, todėl atsakovė privalo grąžinti pusę sumokėtos sumos, kas sudaro 11256,78 Lt.
Atsakovė J. Ž. su ieškiniu nesutiko, taip pat pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės S. N. 3 593,78 Lt skolą už patalpų išlaikymą ir remontą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su ieškove susitarė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirkti lygiomis dalimis, paėmus kreditą banke po 130 000 Lt. Kadangi ieškovė turėjo finansinių įsipareigojimų, jai bankas suteikė 60 000 Lt paskolą, o atsakovei – 200 000 Lt paskolą. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė padengs atsakovei 70 000 Lt su palūkanomis jos kredito dalį ir tik tada, kai kreditas bus visiškai padengtas, patalpos priklausys abiems lygiomis dalimis. Pirkimo-pardavimo metu už patalpas atsakovė sumokėjo 200 000 Lt, ieškovė – 60 000 Lt, atsakovės vardu buvo įregistruota 1/3 dalis įsigytų patalpų, likusi 2/3 dalis patalpų nuosavybės teise įregistruota atsakovės vardu. 2005-09-05 ieškovė ir atsakovė pasirašė partnerystės sutartį ir įsigytose patalpose įsteigė advokatų kontorą. 2005-10-05 ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl kredito mokėjimo už bendrą dalinę nuosavybę. Šiuo susitarimu susitarė, kad atsakovės vardu gautą 200 000 Lt paskolą ir palūkanas mokės abi kartu ir tik išmokėjus kreditą, patalpos priklausys abiems lygiomis dalimis, ieškovė įsipareigojo mokėti 35 proc. nuo atsakovės gauto kredito sumos. Šis susitarimas vertintinas kaip susitarimas dėl patalpų įsigijimo lygiomis dalimis sumokėjus sutartą sumą nuo atsakovės paimto kredito. Nurodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį ieškovė pareiškė, kad ji nebenori dirbti šioje kontoroje, todėl buvo nutarta šias patalpas parduoti, iš gautų lėšų pilnai atsiskaityti su banku, likusias lėšas pasidalinti lygiomis dalimis. 2011-09-01 ieškovė išsikėlė iš patalpų ir nuo 2011 metų lapkričio mėnesio ieškovė nevykdė savo įsipareigojimo mokėti 35 poc. dalį kredito, t. y. nevykdė 2005-10-05 susitarimo. Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-01, kai patalpos buvo parduotos, ieškovė neprisidėjo prie patalpų išlaikymo. Patalpos nuo 2005 metų nebuvo remontuotos, o tai trukdė jas parduoti, todėl 2012 metų vasario mėnesį buvo atliktas šių patalpų einamasis remontas. Patalpų savininkas, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi ar nesinaudoja jam priklausančiomis patalpomis, privalo dengti jų išlaikymo išlaidas, kurias sudaro 3962,70 Lt patalpų šildymas ir 478,80 Lt kitos paslaugos, bei rūpintis sanitarine patalpų būkle. Todėl ieškovė turi atlyginti patalpų 2 746,06 Lt remonto išlaidas. Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-01 atsakovė iš viso patyrė 7 187,56 Lt patalpų išlaikymo išlaidų, kurių pusę 3 593,78 Lt ieškovė privalo atlyginti atsakovei. Taip pat pažymėjo, jog patalpos buvo parduotos už 220 000 Lt. Pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos buvo paskirstytos taip: pirmiausia buvo padengtas likutis atsakovės vardu paimto kredito, tame tarpe ir 34 344,56 Lt ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų, o likusi pinigų suma buvo padalinta tarp šalių po lygiai, ieškovė gavo 73 333 Lt, prie šios sumos pridėjus 34 426,08 Lt ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų atsakovės naudai, gaunama suma 107 759,08 Lt, atėmus šią sumą iš 110 000 Lt, susidaro skirtumas 2 240,92 Lt, ši suma laikytina atsakovės skola ieškovei. Kadangi ieškovė atsakovei skolinga 3 593,78 Lt, įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovė liko skolinga atsakovei 1 352,76 Lt. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 32 212,92 Lt skolos pagal 2005-1-05 susitarimą yra nepagrįstas. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 11 256,78 Lt įsiskolinimo už patalpų išlaikymą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Patalpų išlaikymo išlaidas abi ginčo šalys dalindavosi per pusę ir skolos nėra.
Ieškovė S. N. su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad kilus nesutarimams su atsakove dėl patalpų, ieškovė 2011-09-01 išėjo iš bendrų patalpų Tilto g. 23-7, patalpas ji paliko tvarkingas. Kas ten vyko, nesant ieškovei, dėl ko atsakovė darė remontą, nepasitarusi ir nepranešusi ieškovei, nežinoma, todėl ieškovė nepripažįsta atsakovės reikalavimo priteisti atsakovės patirtas išlaidas už patalpų remontą. Ieškovė priešieškinį pripažino dalyje dėl patalpų kitų paslaugų ir šildymo išlaidų, iš kurių pagal atsakovės pateiktus apmokėjimus už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki patalpų pardavimo – 2012-08-07, ieškovė sutiko grąžinti atsakovei 1/3 dalį jos sumokėtų išlaidų, t. y. 157,56 Lt už bendras išlaikymo paslaugas bei 1 158,07 Lt už šildymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-10 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės J. Ž. ieškovės S. N. naudai 43 469,70 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 391,03 Lt bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės S. N. atsakovės J. Ž. naudai 1 315,63 Lt skolos, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė pardavė už 220 000 Lt, ieškovė, pardavus minėtas patalpas, gavo 1/3 dalį kainos, t. y. 73 333 Lt, o atsakovė 2/3 dalis kainos, t. y. 146 667 Lt. Iš atsakovei skirtų 146 667 Lt gautinos sumos, patalpų pirkėjai pervedė 81 902 Lt tiesiogiai į atsakovės kreditoriaus „Swedbank“ sąskaitą, todėl atsakovei už patalpas tiesiogiai grynaisiais buvo sumokėta 64 756 Lt. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad pirkėjų pervestų bankui 81 902 Lt, skirtų atsakovės paimto kredito padengimui, savo 35 procentų dalimi turėjo prisidėti ir ieškovė pagal 2005-10-05 tarp šalių pasirašytą susitarimą. Teismas nurodė, kad su šia atsakovės pozicija būtų galima sutikti tik tuo atveju, jeigu atsakovė taip pat būtų vykdžiusi šį susitarimą ir būtų sutikusi su ieškove patalpas perregistruoti po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau šioje dalyje susitarimo atsakovė nevykdė ir parduodant advokatų kontoros patalpas, ieškovei buvo sumokėta 1/3 dalis visos patalpų kainos, t. y. nuo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų dalies. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendė, kad ieškovei nekyla pareiga mokėti 35 proc. atsakovės naudai, siekiant išlyginti įmokas iki ½ dalies už patalpas, nes tarp šalių sudarytas 2005-10-05 susitarimas neįvykdytas – neįregistruotos nuosavybės teisės į patalpas po ½, kaip buvo susitarusios ginčo šalys (CK 6.205 str.). Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 32 212,92 Lt sumą, kurią ji mokėjo pagal 2005-10-05 susitarimą, yra pagrįstas. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, rašytinius įrodymus bei ginčo šalių susitarimą išlaikyti patalpas lygiomis dalimis, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti 11 256,78 Lt už komunalines bei ryšio paslaugas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, kad laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki patalpų pardavimo 2012 m. rugpjūčio mėn. už komunalines paslaugas, teiktas patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo atsakovė, taip pat į tai, kad ieškovė pripažino, kad šiuo laikotarpiu šiomis patalpomis nebesinaudojo ir mokesčių nemokėjo ir sutiko apmokėjimus už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki patalpų pardavimo – 2012-08-07, grąžinti atsakovei 1/3 dalį jos sumokėtų išlaidų, t. y. 157,56 Lt už bendras išlaikymo paslaugas bei 1 158,07 Lt už šildymą, teismas šioje dalyje priešieškinį tenkino ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1 315,63 Lt. Teismas atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės patalpų remonto išlaidas – 2 746,06 Lt, netenkino, nes atsakovė šioje dalyje priešieškinio reikalavimo neįrodė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio tenkinimo ir atsakovės priešieškinio dalies netenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi; taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė suklaidino teismą, teigdama, kad kredito dalis bankui buvo sumokėta ir atsakovė pradėjo vengti keisti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir registruoti bendrąją dalinę nuosavybę lygiomis dalimis, dėl ko patalpos buvo parduotos, o ieškovė negavo, kaip tikėjosi pasirašydama sutartį su atsakove dėl mokėjimo lygiomis dalimis, nei nuosavybės teisės į ½ patalpų, nei pinigų ekvivalento už ½ parduotų patalpų. Pažymėtina, jog sprendimas parduoti patalpas buvo priimtas ne dėl to, kad atsakovė neva atsisakė įforminti ieškovės vardu ½ patalpų, o ieškovės iniciatyva dėl to, kad ieškovė metus iki patalpų pardavimo piktybiškai nemokėjo kredito pagal galiojantį susitarimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė vengė sąžiningai vykdyti susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, o būtent tai ir sąlygojo patalpų pardavimą. Patalpų pardavimo dienai susitarimas galiojo ir ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal susitarimą suma 2012-08-07, t. y. patalpų pardavimo dienai, sudarė 34 344,56 Lt. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti ieškovės naudai 32 212,92 Lt grindžia CK 6.237 str. 2 d. nuostata, tačiau teismas neatsižvelgė į šio straipsnio išlygą, numatytą CK 6.241 str., kurio 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, jog negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas turtas perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju ieškovė mokėjo pagal susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. vykdė prievolę, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 str. 2 d. ir ieškovės naudai priteisė 32 212,92 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad teismo posėdžio metu šalys nekėlė ginčo dėl paskaičiuotų skolos dydžių, ginčas yra iškilęs dėl tarp šalių sudarytų susitarimų aiškinimo, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą net nepabandė atlikti elementarių matematinių paskaičiavimų – sudėti ieškovės sumokėtas ir atsakovės parašu patvirtintas sumas. Pažymi, jog ieškovė, klaidindama teismą, nurodė, kad nuo 2005-08-01 turėjo mokėti 13,333 proc. nuo 200 000 Lt paskolos, nors ji pati įsipareigojo 2005-10-05 susitarimu mokėti ne tik pinigų sumą už pirktas patalpas, bet ir palūkanas bankui už suteiktą kreditą šioms patalpoms pirkti. Pati ieškovė šiame susitarime pripažįsta, kad jai bankas nesuteikė reikiamos 130 000 Lt sumos. Be to, pati ieškovė minėtame susitarime pripažįsta ikisutartinį (iki nuperkant patalpas) susitarimą tarp šalių tiek patalpas įgyti lygiomis dalimis, tiek kreditą imti lygiomis dalimis, tiek kreditą išmokinėti bankui lygiomis dalimis. Taigi, ieškovės pareiga mokėti jai tenkančią dalį (35%) kredito ir palūkanų (nuo 200 000 Lt kredito) nebuvo išnykusi. Nurodo, kad visiškai nesuprantama, ir iš kur atsirado būtent 32 232,52 Lt suma, kaip, neva, 21,6667 proc. piniginė išraiška. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kaip ši suma buvo paskaičiuota ir kuo paremta. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo priteisė nepagrįstą 32 232,52 Lt sumą. Nurodo, kad sutinkamai su 2005-09-05 Partnerystės sutartimi ieškovė S. N. ir atsakovė J. Ž. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įsteigė advokatų kontorą. Partnerystės sutarties 4 skirsnio 27 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bendra partnerių veikla ir bendro turto įgijimu bei išlaikymu, dengiamos lygiomis dalimis. Vykdydama šią sutartį, lygiomis dalimis su ieškove atsakovė dengė kontoros išlaikymo išlaidas. Kadangi Partnerystės sutartis nenumatė detalios kontoros išlaidų apskaitymo tvarkos, išlaidų apskaitą vedė ir tvarkė kontoros seniūnė, ieškovė S. N.. Kiekvieną mėnesį ieškovė sudarinėjo balansą ir pateikdavo atsakovei ataskaitą ir apskaičiuodavo išlaidų dalį, kurią turėjo padengti atsakovė. Atsakovė jai tekdavusią išlaidų dalį reguliariai apmokėdavo, o ieškovė tai pažymėdavo savo dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovės S. N. naudai 11 256,78 Lt grindė tik tuo, kad atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą. Tuo tarpu ieškovės pateiktų nesuprantamų išrašų iš jos asmeninės sąskaitos, suklijuotų ir besikartojančių pirmosios instancijos teismas net netikrino. Tas faktas, kad ieškovė darė pavedimus iš savo sąskaitos, savaime dar neįrodo to, kad atsakovė prie bendro turto išlaikymo neprisidėjo. Susitarimu ieškovė ir atsakovė susitarė už viską mokėti lygiomis dalimis, taip ir buvo daroma. Per ketverius metus (tai yra per tą laikotarpį, už kurį ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti jos išlaidas už apmokėtas paslaugas) ieškovė nepareiškė atsakovei nei vienos pretenzijos dėl netinkamo susitarimo sąlygų vykdymo, o tai patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir apmokėjo savo dalį paslaugų už bendras patalpas perduodama pinigus grynais ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės S. N. naudai 11 256,78 Lt, nes ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Taip pat nurodo, kad byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais yra aiškiai įrodyta, kad patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo būtinas remontas ir tą remontą atsakovė atliko už savo asmenines lėšas. Patalpų savininkas, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi ar nesinaudoja jam priklausančiomis patalpomis, privalo dengti jų išlaikymo išlaidas, kurias sudaro patalpų šildymas ir kitos paslaugos. Pažymi, jog Partnerystės sutarties 4 skirsnio 27 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bendra partnerių veikla ir bendro turto įgijimu bei išlaikymu, dengiamos lygiomis dalimis. Bendros veiklos išlaidas, turimas vieno iš partnerių vardu, kiti partneriai šias išlaidas kompensuoja jas sumokėjusiam partneriui proporcingai kiekvienam partneriui tenkančia išlaidų dalimi. Šiuo atveju, kai S. N. nustojo mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, Partnerystės sutartis nutraukta nebuvo ir galiojo, S. N. privalėjo ją vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš S. N. tik 1/3 atsakovės sumokėtų lėšų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui.
Atsiliepimas
Ieškovė S. N. atsiliepimu į atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neturi pareigos ir net teisės už šalis skaičiuoti jų pinigus, todėl aplinkybė, jog teismo proceso metu ieškovė paaiškino, kad skaičiavime (pagal ieškovės paskaičiavimus ji pagal 2005-10-05 susitarimą J. Ž. sumokėjo 52 035,45 Lt, o pagal J. Ž. paskaičiavimus – 51 190,45 Lt, kuomet skirtumas sudaro 845,02Lt) galėjo būti tokia paklaida, nesuteikia teismui teisės mažinti ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė J. Ž. atsisakė atlikti skaičiavimus, nes jos pozicija buvo ir yra vienintelė – nesuteikti ieškovei ½ dalies patalpų ir negrąžinti ieškovės jai permokėtų pinigų. Pažymi, jog argumentas, jog ieškovė pasirašė patalpų Tilto g.23-7, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo sutiko, jog ieškovės pinigai bus grąžinami bankui už J. Ž. nepanaudotą kredito dalį, už neva ieškovės prašymu J. Ž. paimtus ieškovės naudai 70 000 Lt, yra nepagrįstas. Ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė ir net raštu patvirtino 2005-10-05 susitarimą, jog 35 procentus, kuriuos paskaičiavo ir pateikė šiuos paskaičiavimus ieškovei pati J. Ž. nuo jos 200 000 Lt kredito, ieškovė mokės J. Ž. grynais tam, kad po dalies kredito sumokėjimo ieškovei atitektų oficialiai ½ patalpų dalis. Atsakovė J. Ž. atsisakė pagal susitarimą forminti ieškovės ½ dalį į patalpas ne tik tuomet, kai buvo išregistruojama hipoteka ieškovės butui (duomenys neskelbtini), ir buvo sumokėta ta kredito dalis, kurios pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą pakako klausimui dėl ieškovės ½ nuosavybės dalies į patalpas išsprendimui, bet net ir tuomet, kai 2011 kovo mėnesį ieškovė sumokėjo bankui prieš terminą visą jai skirtą likusią nemažą paskolos sumą ir vėl kreipėsi į J. Ž. dėl ½ dalies ieškovės vardu įregistravimo, tačiau ir po šių ieškovės veiksmų atsakovė atsisakė vykdyti 2005-10-05 susitarimą forminti ieškovės vardu ½ patalpų dalį. Ieškovės paskaičiavimais atsakovė po patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo turėjo ieškovei grąžinti 32 232,52 Lt permokėtų pinigų pagal susitarimą ir kompensuoti dalį ieškovės sumokėtų mokesčių už ofisą, kas bendrai sudarė ieškinio sumą. Nurodo, kad atsakovė proceso eigoje pradėjo nepagrįstai teigti, jog ginčo patalpas (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis ieškovė ir atsakovė turėjo įforminti sumokėję visą kreditą. Pažymėtina, jog ieškovės kredito grąžinimo terminas – 2022-06-20, o atsakovės kredito grąžinimo terminas – 2016-06-20. Tuo tarpu 2005-10-05 susitarimo tekste, po kuriuo yra atsakovės ir ieškovės parašai aiškiai nurodyta, kad jos yra susitarusios, kad sumokėję dalį kredito kels banke klausimą ir notariškai formins butą (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, nes terminas buvo priderintas prie kredito sutarčių 2.5., 2.9.4 p., kas ir sąlygojo terminą dėl ieškovės ½ dalies įforminimo. Atsakovės išvedžiojimai, jog ieškovė ir atsakovė turėjo forminti patalpas lygiomis dalimis sumokėję visą kreditą, nežinia ir jai net nenurodant kuriais metais, yra siekis išvengti ieškovės pinigų grąžinimo ir teismo klaidinimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kolegija iš dalies sutinka su atsakovės J. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės S. N. pagal 2005-10-05 susitarimą sumokėtų lėšų grąžinimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kita vertus, kolegija nesutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir kitos nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą reglamentuojančios CK nuostatos. Ieškovė S. N. byloje prašomas priteisti iš atsakovės J. Ž. sumas yra sumokėjusi teisiniu pagrindu, t.y. 2005-10-05 susitarimo pagrindu, todėl CK nuostatos, reglamentuojančios be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimą neturėtų būti taikomos. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kuris negali būti naikinamas formaliu pagrindu (CPK 329 str.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl lėšų grąžinimo ne visai tiksliai įvertino sumokėtų lėšų dydį ir neatsižvelgė į ieškovės ir atsakovės tapusavio įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, vykdydama 2005-10-05 susitarimą, atsakovei sumokėjo 52034,45 Lt. Atsakovė apeliaciniame sunde iš esmės šio sumos neginčija tik nurodo, kad buvo sumokėta 51190,43 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė iš esmės sutiko su atsakovės nurodyta sumokėtų lėšų suma (t. 2, b.l. 145). Taigi kolegija konstatuoja, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pagal 2005-10-05 susitarimą ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 51190,43 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2005-10-05 susitarimą ieškovė siekė įsigyti ½ dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 19). Šis ieškovės ir atsakovės susitarimas nebuvo įgyvendintas, nes ieškovė ir atsakovė 2012-08-07 patalpas pardavė (t.1, b.l. 92-98). Ieškovei ir atsakovei pardavus patalpas 2005-10-05 susitarimo vykdymas tapo neįmanomas, todėl laikytina, kad parduodamos patalpas, šalys bendru sutarimu nutraukė 2005-10-05 susitarimą. CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi pagagal restitucijos taisykles, atsakovės ieškovei grąžintina suma yra 51190,43 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė ir atsakovė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo už 260000 Lt. Ieškovė sumokėjo 60000 Lt, o atsakovė - 200000 Lt (t. 1, b.l. 5-10). Ieškovės vardu buvo įregistruota 1/3 dalis patalpų, o atsakovės 2/3 patalpų (t.1, b.l. 11). 1/3 dalis patalpų sudaro 86666,66 Lt, ieškovė sumokėjo tik 60000 Lt, todėl įsigyjant patalpas liko skolinga atsakovei 26666,66 Lt. Iš atsakovės skolos 51190,43 Lt atėmus ieškovės 26666,66 Lt skolą, ieškovei grąžintina sumą sudaro 24523,77 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo nustatyta 32212,92 Lt ieškovei grąžintina suma mažintina 7689,15 Lt, kas sudaro 2226,93 EUR.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl 11256,78 Lt skolos už paslaugas, nes apeliantė nepateikė įrodymų patvirtinančių šios skolos apmokėjimą (CPK 178 str.).
Kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl 2746,06 Lt patalpų remmonto išlaidų priteismo atsakovei pagal priešieškinį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atliko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dalyje dėl remonto išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės J. Ž. ieškovės S. N. naudai priteista 43469,70 Lt skola, pakeičiant sprendimą, mažintina 7689,15 Lt, kas sudaro 2226,93 EUR (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus iš atsakovės priteistą sumą, keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovės priteista 1391,03 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 66,81 EUR (CPK 93 str. 5 d.).
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas 2226,93 EUR dalyje yra patenkintas, iš ieškovės S. N. atsakovės J. Ž. naudai priteisiama 66,81 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą iš dalies pakeisti taip:
Iš atsakovės J. Ž. ieškovės S. N. naudai priteistą 43469,70 Lt skolą sumažinti 2226,93 EUR, o 1391,03 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti 66,81 EUR.
Priteisti ieškovės S. N. atsakovės J. Ž. naudai 66,81 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.