Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo K. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį 15 parų administraciniu areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu K. Š. nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Apeliaciniu skundu nubaustasis K. Š. administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalį neginčija. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas K. Š. prašo jam paskirtą 15 parų areštą pakeisti į baudą, išdėstant paskirtosios baudos mokėjimą 10 mėnesių.

Pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Kaip matyti iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijos, joje įstatymų leidėjas įtvirtina dvi alternatyvias administracines nuobaudas – baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į K. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip atsižvelgė į tai, kad K. Š. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13–18). Pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu K. Š. nubaustas už labai šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams. K. Š., nesumokėjęs baudos, paskirtos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, praėjus vos daugiau kaip vieneriems metams, žinodamas, kad turi mažametį vaiką, kuriuo reikia pasirūpinti, kad už vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, gresia didelė piniginė bauda ir net areštas, jis vėl padarė labai šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu. Tai parodo, kad paskirta nuobauda – bauda ir netgi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo elgesiui jokio poveikio neturėjo, išvadų iš ankstesnių nuobaudų paskyrimo jis nepadarė, baudos paskyrimas jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo nesulaiko. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad K. Š. savo elgesio kritiškai nevertino, savo poelgį bandė pateisinti tuo, jog jam reikėjo vairuoti automobilį, tam, kad išlaikytų šeimą, ir tai parodo jo abejingumą dėl daromų pažeidimų.

Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nubaustojo K. Š. nurodytas argumentas, kad jis susiras darbą ir galės sumokėti paskirtą baudą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes susirasti darbą jis turėjo galimybę ir prieš padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu. Dar kartą pažymėtina, kad K. Š. nėra sumokėjęs dar 2014 m. rugsėjo 29 nutarimu paskirtosios baudos. Be to, teismo posėdyje K. Š. pats pripažino, jog jam paskirtos baudos nemokėtų, iš karto prašė – paskyrus baudą, pakeisti ją areštu arba viešaisiais darbais, nes yra bedarbis (b. l. 20).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, tam, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai, konstatuotina, kad apylinkės teismas K. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą (ATPK 29 straipsnis).

K. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį 15 parų administraciniu areštu.

Apeliaciniame skunde K. Š. nuomone, apylinkės teismo paskirtosios nuobaudos – arešto – trukmė yra per ilga.

Pagal ATPK 29 straipsnio 1 dalį už padarytus atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus numatytas iki trisdešimties parų administracinis areštas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad nustatyta K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, remiantis ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimais, K. Š. paskirtosios nuobaudos – arešto – dydis mažintinas, t. y. skirtinas administracinio arešto dydis mažesnis negu šios rūšies nuobaudos vidurkis (ATPK 29 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą pakeisti.

K. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalį paskirtosios nuobaudos – arešto – dydį sumažinti iki dešimties (10) parų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.