Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2013-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-267-633/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
1-267-633/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-267-633/2013Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.8.2; 2.10.1.4 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013-12-10, Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V. pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1965-02-09 Marijampolės r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, - registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. 2013-08-15, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai I. J., tyčia užsuko dešinę ranką ir penkiolika kartų spyrė bei sudavė smūgius rankomis jai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. kraujosruvas kairio dilbio, kairės ir dešinės šlaunų srityse, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šio savo šeimos nario sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS

Kaltinamojo V. J. kaltė byloje įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, specialisto išvada, kt. bylos duomenimis.

1. Kaltinamasis V. J. byloje kaltu neprisipažino, dėl nusikalstamo įvykio nurodęs, kad jis prieš I. J. smurto nevartojo, nusikaltimo įvykio laiku jos nebuvo jų namuose (b. l. 41-42, 45, 49).

2. Nukentėjusioji I. J. byloje yra paaiškinusi, kad 2013-08-15, apie 23.30 val., namuose kilusio konflikto metu kartu gyvenantis buvęs sutuoktinis V. J. užlaužė jai dešinę ranką, bei pradėjo mušti rankomis ir kojomis. Kiek sudavė smūgių, nepamena. Ištrūkusi ji pabėgo iš namų. Nakvojo pas J. V., kuris matė mėlynes ant jos kojų, riešų srityje. Ji jam skundėsi, kad skauda ranką, kurią V. J. užsuko. Pati jokių sužalojimų sau tikrai nepasidarė, įvykio naktį bėgdama iš namų, niekur neužkliuvo, nenugriuvo ir nesusižalojo (b. l. 11-12, 13, 14).

Tas pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. J. patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju V. J. (b. l. 18-19).

3. Liudytojas J. V. byloje paaiškinęs, jog 2013-08-15 jis buvo pas Z. S., kur taip pat buvo ir nukentėjusioji. Užėjęs V. J. ėmė šaukti ant jos, nukentėjusios, pagrasino, kad kai ji pareis namo, tai jai bus blogai. I. J. namo kartu nėjo, todėl V. J. išėjo vienas. Apie 23.00 val., jis nukentėjusiąją parvežė namo. Po kelių minučių išsigandusi atbėgo pas jį, sakė, kad kaltinamasis jai užlaužė ranką, sudavė smūgius rankomis. Sekančią dieną jis matė paraudimus jai ant dešinės rankos, ji skundėsi, kad skauda šlaunis, į kurias kaltinamasis jai įspyręs (b. l. 37).

4. 2013-08-26 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 762/13(09) nustatyta, kad I. J. konstatuotos kraujosruvos kairio dilbio, kairės ir dešinės šlaunų srityse buvo padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2013-08-15. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti penkiolika trauminių poveikių, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų padarymo metu ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 21).

5. 2013-10-22 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK KPS tyrėjos V. L. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų analizės fiksuota, kad išanalizavus I. J. telefono Nr. 86588186 ir V. J. telefono Nr. 863040075 telekomunikacijų įvykių išklotinėse esančius duomenis, nustatyta, jog abu abonentai tarpusavyje telefonu bendravo 2013-08-15, nuo 23.10 val. iki 23.48 val., t.y. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiku. Abiejų abonentų telefonai šiuo laiku jungėsi prie tų pačių tinklo celių-bokštų Gižų kaime (b. l. 31-34).

BYLOS FAKTINIŲ DUOMENŲ VERTINIMAS

Nors kaltinamasis byloje nuosekliai neigė savo kaltę, – neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, sukėlęs jai fizinį skausmą ir padaręs kūno sužalojimus, tačiau teismas jo parodymus atmeta kaip akivaizdžiai neteisingus labiausiai suinteresuoto proceso baigtimi ir maksimaliai siekiančio išvengti atsakomybės asmens, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, – yra visiškai nuneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir todėl patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo pareiškimus, kad jis nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją ir kad šios netgi nebuvo namuose, byloje visiškai paneigia nukentėjusios išsamūs ir nuoseklūs parodymai per visą bylos procesą, kurie byloje buvo patvirtinti ir betarpiškoje akistatoje su kaltinamuoju, taip pat yra patikimai patvirtinti ir teismo medicinos specialisto išvada bei pašalinio įvykiui ir neturinčio intereso bylos baigtimi liudytojo J. V. parodymais, taip pat duomenimis apie telekomunikacijų įvykius, kuriuose kaltinamasis ir nukentėjusioji dalyvavo kartu.

Padarytų išvadų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi ikiteisminiu tyrimu baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinkti bei teismo patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintus ir atmestus kaltinamojo parodymus, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykių aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl buitinio konflikto – veikiamas išskirtinai asmeninio pobūdžio paskatų, neviešoje privačioje erdvėje mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus ir jais nežymiai sutrikdė savo šeimos nario, – buvusios sutuoktinės, su kuria vis dar kartu gyvena, I. J., – sveikatą.

ĮRODYTOS BYLOJE KALTINAMOJO NUSIKALSTAMOS VEIKOS KVALIFIKACIJA

Kaltinamojo V. J. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė – užsuko dešinę ranką, spyrė kojomis bei sudavė smūgius rankomis – tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, staigus rankos užsukimas, nevienkartinis spyrimas kojomis, sudavimas rankomis į įvairias kūno vietas, neabejotino fizinio skausmo tuo sukėlimas ir išorinių sužalojimų jais padarymas aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir kitu fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiosios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai (fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas) yra pakankamai pagrįstos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Penkta, kaltinamasis smurtą vartojo prieš savo šeimos narį, – nors ir buvusią sutuoktinę, tačiau su kuria kartu vis dar nuolat gyveno ir faktiniai šeimos santykiai nebuvo nutrūkę. Šešta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje, privačioje šeimos gyvenamo būsto erdvėje, kitų pašalinių be šeimos narių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju vieša tvarka sutrikdyta nebuvo.

BAUSMĖS PASKYRIMO MOTYVAI, KT. SPRENDIMŲ ARGUMENTAI

Spręsdamas dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja apytiksliai atitinkančiu rūšinės analizuojamo nusikaltimo (BK 140 str. 2 d.) sudėtis lygmenį, - nors

užpuolimui papildomi įrankiai, priemonės naudoti nebuvo, smurto pagrindu buvo grynai buitiniai santykiai, tačiau smurtinių veiksmų skaičius šiuo atveju buvo jau didelis (mažiausiai 15), be to, buvo sukeltos realios neigiamos nukentėjusiai ir visuomenei pasekmės, - padaryti kūno sužalojimai ir jais sutrikdyta nukentėjusio asmens sveikata.

Toliau spręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į iš esmės dar teigiamą kaltinamojo asmenybę : anksčiau buvęs teistumas yra išnykęs, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą jos turi būti laikomas teisiamu pirmą kartą, yra visiškai darbingas ir ieškosi darbo per Darbo biržą, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas nebuvo ir nėra jam taikoma, gyveno faktinėje šeimoje, turi 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pastarosios aplinkybės mažina kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį ir lengvina jos teisinę padėtį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, bei turi tiesioginės ir esminės reikšmės nustatant jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė. Bylos duomenys patikimai nepatvirtina, jog nusikaltimo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus, o ne bet kas kita. Todėl tokia atsakomybę galinti sunkinti aplinkybė laikoma byloje neįrodyta, vadinasi nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 55 str. 1 d. nustatyta, jog asmeniui teisiamam pirmą kartą už nesunkų kad ir tyčinį nusikaltimą teismo paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, be to, nusikalsta šiuo atveju buvo privačioje erdvėje, tokio veikimo paskatos ir motyvai buvo grynai buitinio asmeninio pobūdžio ir platesnio visuomenės narių rato interesai tiesiogiai pažeisti nebuvo. Visų šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nukrypti nuo bendrosios taisyklės pagrindo nėra, kaltinamajam skirtina su laisvės jam atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, teismas sprendžia skirti prokuroro prašomą viešų darbų bausmę kaip pakankamą bausmės tikslams pasiekti.

Bausmės dydis kaltinamajam nustatytinas apytiksliai įstatymo sankcijos vidurkio, šiuo atveju prokuroro prašomo dydžio, - 6 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlyginti dirbti visuomenės labui po 20 val. Teismas sprendžia, kad tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus bei teisingumo principą, bausmė bus pakankamai adekvati nusikaltimo pobūdžiui ir kaltinamojo asmenybei.

Kaltinamajam V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos nepakeistos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jos abi panaikintinos.

Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str., teismas

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąsias priemones, - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jas abi panaikinti.

Kaltinamasis V. J. nesutikdamas su bausmės jam paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas A. V.