Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. balandžio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d., 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str., galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2009-01-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014-04-25, bausmės pabaiga­ – 2016-02-22.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo, konstatuodamas, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgus į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis, Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. S. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atliktas bausmės dalis yra pakankama, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nebaustas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu probacija būtų sėkminga.

Teisingai pirmos instancijos teismo įvertinta tai, kad R. S. teistas 6 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau už įpareigojimų nevykdymą lygtinis paleidimais buvo panaikintas, ir jis buvo pasiųstas atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje, bei yra padaręs nusikaltimą lygtinio paleidimo metu. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, rodo jo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė - 54 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Pažymėtina, kad nuteistasis turi priteistų civilinių ieškinių 8151,00 Lt sumai.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų duomenis, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Kaip pakartotinio nusikaltimų riziką didinantys veiksniai išskiriamas ir gyvenimo stilius bei draugai (bendravimas su blogą įtaką darančiais asmenimis), ankstesni nusikalstami veiksmai (ankstesni teistumai, sąlygų pažeidimas lygtinio apleidimo metu), lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys (netinkamos elgesio modelio pasirinkimas). Pažymėtina, kad prieš nuteistojo paleidimą balsavo visi Komisijos nariai vienbalsiai (b.l. 10).

Nors R. S. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 1 m. 3 mėn. 25 d. iš paskirtų 2 m.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Toks vertinimas yra teisėjo diskrecija ir nelaikytinas nei BVK 157 str. 1 d., nei Konstitucijos 109 str. pažeidimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis. Sutiktina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima.

Negalima taip pat sutikti ir su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, kad teisingumo principas buvo įgyvendintas ir visuomenės interesai užtikrinti nuosprendžiu jam paskyrus bausmę, nes vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Aukštesnysis teismas pažymi, jog teisingumas ir visuomenės interesai užtikrinami ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, o nuteistajam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtos veikos, tai yra atliekant jam paskirtą bausmę. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi specialybę, pastovią gyvenamąją vietą, nebaustas, savanoriškai dengia turimas skolas, palaiko ryšius su artimaisiais, kuria socialius planus, yra įprastinis elgesys, būdingas daugumai nuteistųjų, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu tai dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartyje, įvertinęs nuteistojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo, padarė teisingą išvadą, kad paleidus nuteistąjį R. S. iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, todėl pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.