Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), LR pilietei, lietuvei, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, nedirbančiai, pensininkei, našlei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), teistai Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 8 MGL bauda,

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė

B. N., būdama nepakaltinama, 2018 m. gegužės 13 d. apie 11⁰⁰ val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme tyčia sudavė anūkui M. J. lazda vieną kartą į nugarą, sukeldama jam fizinį skausmą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, B. N., būdama nepakaltinama, 2018 m. gegužės 13 d. apie 19⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia trenkė dukrai D. M. lazda vieną kartą į kairę koją, du kartus spyrė į kojas, ranka sudavė į kairį skruostą, sugriebusi už rankų draskė jas nagais, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žaste, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, abiejuose dilbiuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir ranka sugriebė už plaukų, sukeldama fizinį skausmą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. N. paaiškino (1 t., b. l. 109), kad neprisimena, ką veikė 2018 m. gegužės 13 d., nežino, ar buvo namuose. Savo dukros D. M. ir anūko M. J. nemušė. Niekada nesmurtavo prieš juos.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji D. M. parodė, kad motinos sveikata visai pablogėjo, kai 2012 m. žuvo jos sutuoktinis. Mama rūpinosi nukentėjusiosios brolis. Motina jį skundė, todėl 2014 m. buvo nuteista už melagingus parodymus. Brolis 2015 m. sausį mėnesį mirė ir po poros mėnesių nukentėjusioji su sūnumi atvyko padėti. Motina nebesusitvarkė. Į namus rinkosi svetimi asocialūs asmenys, nešė lauk daiktus, vaikščiojo po namus, kai motina miegojo, visur buvo netvarka. Kartą paskambino kaimynai, pasakė, kad rado mamą nualpusią. Gydytojai pasakė, kad jau negalima jos vienos palikti. Nukentėjusiosios sesuo ir kitas brolis atsisakė motina rūpintis, nes motina ir juos apkaltino vagyste. Motina sakydavo, kad jos sutuoktinis ją smaugia, nori nužudyti, apnuodyti. Nukentėjusiajai iš pradžių buvo sunku suvokti, patikėti, kad motina taip elgiasi. Tačiau kai, atėjus žiemai, nukentėjusioji užkurdavo pečių, o motina pildavo į jį ir ant sūnaus šaltą vandenį, pasidarė baisu. Nuo 2016 m. dėl motinos elgesio daug kartų kreipėsi į medikus. Mama jau 6-7 kartus gydyta priverstinai. Ji serga diabetu, netinkamai vartoja vaistus. Gydytojai rekomenduoja motinai dėl diabeto gultis į ligoninę, bet ji priešinasi, sako, kad negali, nes kai jos nebus, namuose viską išvogs. Vaistų, kuriuos motinai skiria psichiatrai, ji taip pat nevartoja. Geriamus vaistus motina išspjaudavo. Leidžiami kiek padėdavo. Nustojus veikti vaistams, motinai vaidendavosi, kad ateina kažkokie žmonės, girdi balsus, mato haliucinacijas. Motina sako, kad naktimis su prožektoriais kažkas vaikšto aplink namą, beldžia į duris. Motina puldavo ir ant svetimų žmonių, o jie tiesiog išvykdavo. Kartą kaimynai atnešė suolus, o mama juos išvadino vagimis. Motina nukentėjusiosios šeimos neįsileidžia į namus, kartais į namus reikia lipti kopėčiomis per antro aukšto langus ar įeiti per atsarginius įėjimus.

Byloje aptariamas įvykis įvyko pavasarį. Aplink namus buvo daug žmonių: keitė stogą, tvarkė aplinką, lygino kiemą. Mamai nepatiko, kas vyksta, nors buvo suderinta, kad taip darys. Ji puolė prieš didžiulę mašiną, neleido važiuoti. Nuramino motiną, ji nuėjo į kambarį ir jie dirbo toliau. Motina tą dieną buvo susijaudinusi. Motina sėdėjo ant kėdės, o ji (nukentėjusioji) aiškino, kad vykdomi darbai bus tik į gera. Bandė motiną apkabinti, o ji trenkė jai (nukentėjusiajai) su lazda, spyrė į koją, nubėgo į kambarį, pasiėmė žirkles. Motina drebėjo, išraudo, puolė į kiemą, į gatvę. Norėjau pagauti motiną, o ji plėšėsi. Tada motina pasileido kelkraščiu miesto link, nuėjo pas kaimynus. Nukentėjusioji iškvietė medikus, policiją. Motiną išvežė į ligoninę. Po įvykio jai (nukentėjusiajai) ant kojų buvo mėlynės, subraižytos rankos, kraujosruvos. Viską užfiksavo fotoaparatu.

Nukentėjusioji matė, kaip motina sudavė lazda jos sūnui. Tuo metu (ryte) traktoriai ir mašinos lygino kiemą. Motina puolė traktorių, mašinas, sūnus užstojo ir ji jam trenkė ramentu į nugarą.

Po įvykio motina ligoninėje išbuvo dvi dienas. Kai motina grįžo, ji (nukentėjusioji) su sūnumi išsikėlė, kad savo buvimu jos neerzintų.. Dabar motina savo namuose. Jie ją lanko. Motinai reikia ilgesnio gydymo, kad suvoktų viską objektyviai. Po dviejų mėnesių gydymo ji kurį laiką būdavo normali, viskuo džiaugdavosi. Po įvykio neprašė priverstinio gydymo, gaila. Tačiau motinai grįžus iš ligoninės, incidentai kartojosi 1-2 kartus per savaitę. Motinos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jų (nukentėjusiosios šeimos) atžvilgiu dėl to, kad jie esą nuodija motiną, apvaginėja.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. M. parodė (1 t., b. l. 6-7, 39-40), kad su motina gyvena (duomenys neskelbtini). Su jomis gyvena ir jos pilnametis sūnus M. J.. Mamai yra diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, panašus į šizofreniją. Ji ne kartą gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje. 2018 m. motina gydėsi jau du kartus, paskutinį kartą – prieš 10 dienų. Sveikatai pagerėjus, motina buvo paleista gydytis ambulatoriškai. Mama atsisako gydymo, nevartoja vaistų, tada jai paūmėja ligos simptomai, tampa agresyvi, pikta, priekabi, pradeda puldinėti ją ir sūnų, grasinti.

2018 m. gegužės 13 d., sekmadienį, apie 10 val. nukentėjusioji buvo namuose, pusryčiavo. Patarė motinai ką valgyti, vartoti mažiau cukraus. Davė pastabas dėl dietos, nes motina serga diabetu. Mama ant jos supyko, pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį, užsimojo peiliu ir pasakė, kad ją nužudys ar nugalabys. Nukentėjusioji išbėgo iš virtuvės į kiemą, nes buvo reali grėsmė. Kieme buvo jos kolegė G. V., sūnus M. J. - tvarkė skaldą. Namo kieme motina užsipuolė nukentėjusiąją, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Tai girdėjo G. V. ir nukentėjusiosios sūnus. Tada motina priėjo prie M. J. ir tyčia ramentu trenkė jam į nugarą. Nukentėjusioji pakvietė M. J. eiti į kambarį ir jie nuėjo. Po to nukentėjusioji išvažiavo į prekybos aikštelę.

Maždaug po valandos nukentėjusioji grįžo namo, pasiėmė prekes, motina vėl ją išvadino necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jos. Tą dieną nukentėjusioji kelis kartus važiavo pasiimti prekių iš namų ir vežė prekiauti į aikštelę. Apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, pamatė kieme stovintį policijos pareigūnų automobilį. Policijos pareigūnai paaiškino, kad juos iškvietė B. N., nes esą ją skriaudžia: neturi namo raktų, gėlės ne taip sudėtos. Policijos pareigūnų akivaizdoje nukentėjusioji iškvietė greitąją pagalbą, nes jai pasirodė, kad motina blogai atrodo, raudona. Medikai pasakė, kad motinai reikia psichiatro pagalbos, bet į ligoninę be siuntimo neveš. Maždaug po dviejų valandų, galėjo būti apie 16 val., policija irgi išvyko.

Pareigūnams išvykus, motina tapo dar agresyvesnė, vis nenurimo, vaikštinėjo tai į kambarį, tai į kiemą. Apie 19 val. motina kieme grasino: sakė, kad išmes gėles, sunaikins vamzdžius, gėles, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Motina priėjo prie nukentėjusiosios ir tyčia vieną kartą lazda trenkė į kairę koją, du kartus spyrė jai į abi kojas. Kai nukentėjusioji pasilenkė paimti nukritusią mamos lazdą, motina tyčia ranka sudavė jai į kairį skruostą, sukeldama fizinį skausmą. Tada nukentėjusioji atsitraukė ir pradėjo vengti fizinio kontakto, kad daugiau jos nesužalotų. Motina taip pat bandė lazda suduoti sūnui, tačiau jis smūgio išvengė. Paskui motina nuėjo į gatvę ir pasuko eiti Šiaulių link. Norėjo motiną sulaikyti, paėmė rankomis už pečių, kad ji niekur neitų, apsaugoti, kad ji neitų į gatvę. Motina atsisuko ir tyčia ranka griebė nukentėjusiajai už veido, sakydama, kad iškabins akis, tačiau nesugriebė. Nepavykus sugriebti už veido, motina rankomis stipriai sugriebė nukentėjusiajai rankas ir tyčia draskė rankas nagais, taip pat tyčia sugriebė už plaukų, taip vėl sukeldama fizinį skausmą. Nukentėjusioji išlaisvino iš motinos, atsitraukė, iškvietė greitosios pagalbos ekipažą. Šįkart medikai išvežė motiną į VšĮ Respublikinę Šiaulių psichiatrinę ligoninę. Įvykį matė kieme buvęs pažįstamas R. J.. Jis remontavo pavėsinę. Prieš suduodama jai lazda, motina išėjo iš terasos, rankoje laikydama sekatorių - įrankį, skirtą sodo darbams, priėjo prie R. J. ir pasakė: „baik čia dirbti, nes blogai tau baigsis“. Visą įvykį matė pažįstamas V., pavardės nežino. Motina ne kartą smurtavo prieš ją, tačiau ji nesikreipė į policiją, nesilankė pas gydytojus.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis M. J. parodė, kad D. M. yra jo motina. Prieš 3 metus su D. M. atsikraustė pas močiutę. Atvyko prižiūrėti močiutę, kai mirė jos sutuoktinis ir ji į namus ėmė kviesti visokius keistus, asocialius girtuoklius. Pastarieji nešdavo iš namų daiktus, prašydavo iš močiutės pinigų. Jie nenorėjo to leisti. Tada močiutė priekaištavo, kad čia atvažiavo ir daro savo tvarką. Močiutės elgesys svyruoja. Ji kartais nesusivokia. Būna, kad išvaro iš kiemo klientus; paima iš klientų pinigus už užsakymus, o jie (nukentėjusieji) nieko nežino. Klientai po to atvyksta ir pyksta, kad užsakymas neįvykdytas. Močiutė mėtydavo į nukentėjusiojo motiną (savo dukrą) krepšelius, puodelius. Kai močiutė geria vaistus, viskas būna geriau. Grįžus iš ligoninės, apie savaitę močiutei būdavo geriau. Paskui ji nebegerdavo vaistų, sako, kad jie ją nuodija.

Anksčiau jie (nukentėjusieji) gyveno Klaipėdoje. Kol jie gyveno Klaipėdoje, jų ir močiutės santykiai buvo idealūs. Močiute Šauliuose rūpinosi nukentėjusiojo dėdė, mamos brolis. Vasarą atostogaudamas pas močiutę, matydavo, kad ji su dėde elgdavosi taip, kaip dabar elgiasi su jais (nukentėjusiaisiais). Pamena, kad kai buvo mažas, močiutė visada rėkdavo ant savo sutuoktinio, tarp jų nuolat būdavo pykčiai. Močiutės sveikata ypač pablogėjo po jos sutuoktinio ir dėdės mirties.

Pora dienų prieš įvykį močiutė juos užsipuolė, kad kiemas netvarkingas, nelygus, ji negali vaikščioti, kad jie ja nesirūpina. Susitarė su močiute, kad sutvarkys kiemą. Atvažiavo sunkvežimiai, traktoriai, o močiutė puolė priešais juos su lazda, neleido važiuoti, traktoriui lyginti kiemo. Nukentėjusysis bandė atitraukti močiutę ir ji jam trenkė lazda į nugarą. Nuvedė močiutę į šoną. Regis, ji nusiramino. Kiek vėliau atvyko klientai ir nukentėjusysis jų automobiliu išvyko į Tytuvėnų kapines. Grįždamas pamatė, kad prie kelio motina mušasi, grumiasi su močiute. Buvo gėda, kad klientai tai pamatys. Paprašė paleisti jį toliau, kitoje kelio pusėje. Močiutė šaukė, kad užmuš nukentėjusiąją (D. M.), sunaikins, į teismą paduos. Nukentėjusysis muštynių nematė, tik girdėjo konfliktą (po jų). Tą kartą buvo iškviesta policija, greitoji pagalba ir močiutę išvežė į ligoninę.

Po šio incidento nukentėjusysis su motina išsinuomojo butą ir jie kiekvieną dieną atvažiuoja pas močiutę, aptvarko, veža maistą, jis prineša vandens, atveža dujas. Nuo įvykio dar kelis kartus kreipėsi į policiją, močiutė buvo išvežta į ligoninę. Pora kartų močiutė bėgo į gatvę, ten pargriūdavo. Kartą jie rado ją pargriuvusią kapinėse.

Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 67-68), kad 2016 m. vasaros pabaigoje su D. M. persikėlė gyventi iš Klaipėdos į Šiaulius, į savo motinos brolio ir močiutės namą, esantį (duomenys neskelbtini). Močiutė serga psichine liga, elgiasi agresyviai.

2018 m. gegužės 13 d. gal apie 9 val. nukentėjusysis vežė gėles į kapus Šiauliuose. Po to, gal apie 11 val., į kiemą atvežė skaldos ir jis prižiūrėjo, kad darbininkai išlygintų. Į kiemą atėjo močiutė ir ėmė šaukti, kad jis savivaliauja, grasino išvyti jį iš kiemo. Močiutė priėjo prie jo ir tyčia sudavė lazda jam į nugarą, sukeldama fizinį skausmą. Nebuvo sužalotas. Apie pietus nukentėjusysis dar kartą vežė gėles į kapus Tytuvėnuose. Grįžęs pamatė kieme policijos pareigūnus. Pareigūnai paaiškino, kad juos iškvietė B. N., nes jai gėlėmis užstatė langus ir ji nieko nemato. Močiutė ėjo parašyti skundą jų atžvilgiu. Motina pamatė, kad močiutė blogai jaučiasi ir iškvietė greitąją pagalbą. Medikai močiutę apžiūrėjo ir pasakė, kad reikia psichiatro pagalbos. Medikai paliko močiutę namuose, nes nematė fizinių sutrikimų. Paskui motina nusprendė parašyti skundą ant močiutės. Buvo iškviesti kiti policijos pareigūnai ir motina parašė skundą. Nukentėjusysis nežino, kodėl motina rašė skundą. Galėjo būti apie 17 val. Iš Tytuvėnų grįžo apie 19 val. Grįžęs pamatė, kaip močiutė bėgo į gatvę, o motina pasivijo močiutę, rankomis paėmė močiutei už pečių ir bandė ją sulaikyti. Jie gyvena prie labai judrios gatvės. Nukentėjusysis matė, kaip močiutė atsisuko į jo motiną (savo dukrą) ir rankomis griebė mamai ties alkūnėmis, tampė ją, mėgino kąsti į ranką ir vėl bėgti į gatvę. Nukentėjusioji iškvietė močiutei greitąją pagalbą. Kas vyko, kol jis buvo Tytuvėnuose, nematė ir nežino. Vėliau motina pasakojo, kad močiutė mušė ją lazda, tačiau smulkmenų nežino.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. J. parodė, kad vykdo individualią veiklą: gamina pamatus, įrengia kapavietes. Apie 5 m. darbo reikalais bendrauja su B. N.. B. N. apibūdino kaip nenuspėjamą moterį. Yra matęs, kaip ji pagal savo galimybes mosikuoja lazda. Jis niekada nesikiša. Jei pasitaikytų netinkamu laiku, gali kliūti. Nėra matęs, kad būtų gavę svetimi, tačiau matė, kaip kliuvo saviems.

Byloje nagrinėjamas įvykis, kai buvo sužalota D. M., įvyko apie 18 val. lauke. Tuo metu lauke taip pat buvo V., G., M.. Liudytojas buvo sutaręs su D. M., kad prie namo statys pavėsinę. B. N. tam prieštaravo, kabinėjosi, kad stulpas ne vietoje ir panašiai. Su B. N. buvo sutarę, kad liudytojas dengs stoginę, tačiau kai pradėjo dirbti, ji jau nebesutiko. B. N. su žirklėmis rankoje atsistojo šalia liudytojo. D. M. pastebėjo žirkles ir paėmė iš B. N.. B. N. ėmė mosikuoti lazda ir nuėjo į gatvę. D. M. nuėjo pažiūrėti, kur nuėjo jos motina, ir liudytojas nematė, kas ten buvo toliau, nes vaizdą prie kelio užstojo medžiai. Vėliau D. M. jam rodė mėlynes ant kojų, rankos. Neabejoja, kad B. N. D. M. sudavė lazda, kai mosikavosi.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 87-88), kad apie pusę metų dirba pas D. M.. Mažai pažįsta tą šeimą. Dažnai girdi tarp D. M. ir jos motinos B. N. vykstančius barnius. Girdėjo, kad B. N. serga psichine liga. Nieko negali papasakoti apie konfliktus, tiesiog eina ir dirba savo darbus.

2018 m. gegužės 13 d. liudytojas pas D. M. adresu (duomenys neskelbtini), prie namo statė stoginę. Visą rytą B. N. vaikštinėjo po kiemą, pyko, kad jis stato, liepė nugriauti pastatytą stulpą. Suėmusi rankomis B. N. judino stulpą, šaukė ant liudytojo, lazda daužė gėles vazonuose. B. N. atsisuko į D. M. ir pasakė: „nu, dabar pamatysi, kas bus“. Nežino, ką ji turėjo galvoje taip sakydama. Po to B. N. nuėjo į kambarį, atsinešė didžiules žirkles, po to nuėjo į kambarį. Nežino, kur B. N. padėjo tas žirkles. Liudytojas dirbo ilgai, iki 20 valandos. Matė, kad buvo atvykusi greitoji, policija, tačiau nėjo ir nieko neklausinėjo. Vakare, nežino, kiek buvo valandų, matė, kad B. N. kieme priėjo prie D. M. ir sudavė jai lazda. Nematė, kur pataikė. Liudytojas dirbo toliau ir nežino, nematė, kas vyko. Vėliau matė, kaip B. N. išėjo į gatvę. Gatvė judri, daug pravažiuojančių automobilių. Ėmė šaukti D. M., kad jos motina eina į gatvę. D. M. nubėgo į gatvę ir bandė motiną sulaikyti, moterys susistumdė. Negali konkrečiai pasakyti, kas vyko, nes dirbo maždaug už 20 metrų nuo tos vietos, kur jos stumdėsi, be to, nežiūrėjo.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad pas B. N. šeimos narius dirba gėlių pardavėja. D. ir M. labai nori prižiūrėti močiutę, motiną, tačiau B. N. to nenori, prisigalvoja, kad ją nuodija, apvaginėja. B. N. yra nuotaikos žmogus, agresyvi ir pikta. B. N. pykdavo dėl gėlių, neleisdavo jų išvežti iš kiemo į prekyvietę, trukdydavo darbą. Darbuotojai sukrauna gėles į automobilį, B. N. iškrauna, mosikuoja lazda. Liudytojai nėra kliuvę lazda, tačiau artimiesiems, kaip pasakojo D. ir M., kliuvo. Prieš pusę metų, vasarą, D. rodė mėlynes, sakė, kad ją užpuolė motina.

Įvykio dieną B. N. buvo atėjusi iki keliuko. Būdavo, kad ji ateidavo ir iki prekyvietės. Kai dengė stogą, liudytoja dirbo prekyvietėje, tačiau matė, kad (B. N.) rėkia, šaukia, neleidžia darbininkams dirbti kieme. Atvyko policija, greitoji, tačiau liudytoja išvyko namo ir nematė, ką jie darė.

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 81), kad 3 m. dirba pas D. M. adresu (duomenys neskelbtini). Ji turi pasiimti gėles iš namų ir pardavinėti prekybos aikštelėje prie Ginkūnų kapinių. Ginkūnų kapinės yra priešais (duomenys neskelbtini). D. M. turi senyvą motiną B. N.. Motina serga psichine liga. D. motiną prižiūri, ją rūpinasi, tačiau B. N. labai dažnai elgiasi agresyviai. Kai liudytoja atvažiuoja dirbti, B. N. neleidžia būti kieme ir tvarkyti gėlių, veja iš kiemo, mosuodama lazda. Matosi, kad žmogus turi psichikos problemų. B. N. liudytojai nėra sudavusi, nebent apibara. Liudytoja prisibijo B. N..

2018 m. gegužės 13 d. nuo 8³⁰ val. liudytoja krovė gėles į mikroautobusą. Matė, kaip D. M. išbėgo iš namo, o paskui ją greitai išėjo jos motina B. N.. Pastaroji šaukė ir vadino savo dukrą D. M. necenzūriniais žodžiais, mojavo lazda. Liudytoja baigė krauti gėles ir išvažiavo į prekyvietę. Ten dirbo iki vėlaus vakaro ir nežino, nematė, kas vyko namuose.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad yra pensininkas, padeda D. M. sutvarkyti gėles, kai reikia. Įvykis vyko 2018 m. birželio 10 d. lauke prie įėjimo į namą. Tą dieną liudytojas šiltnamyje už namo tvarkė gėles. Namo prieangyje buvo daroma pastoginė gėlėms. Vakarop R. prašė padėti virinti. Ėjo kiemo link ir išgirdo, kad ginčą. B. N. buvo nepatenkinta, kad vyksta darbai. Ji garsiai šaukė R. baigti darbus, lygtais metė į jį ramentą, bet nepataikė. Kieme taip pat buvo D.. Po įvykio D. rodė mėlynę ant dešinės rankos; sakė, kad motina pataikė jai ramentu į koją. Liudytojas įvykio nematė. Žino tiek, kiek D. pasakojo. Nepamena, ar (įvykio metu kieme) buvo G.. Nepamena, ar buvo M.. Berniukas jam nesakė, kad būtų nukentėjęs nuo močiutės. Nepamena, ar buvo atvykusios specialios tarnybos. Ankščiau yra buvę, kad atvykdavo policija ir greitoji pagalba. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti jo parodymai yra tikslesni, nes praėjo daug laiko.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 93-94), kad su D. M. susipažino prieš mėnesį. Tos šeimos nepažįsta ir nieko apie ją nežino. Padeda D. su krovininiu autobusu į turgų nuvežti gėles. Tai daro tik kelis kartus per mėnesį. 2018 m. gegužės 13 d. ryte (duomenys neskelbtini), su ten dirbančia G. į krovininį autobusą krovė gėles. B. N. buvo blogos nuotaikos, vaikštinėjo šalia jų ir vis šaukė nevežti gėlių. Pakrovė gėles ir su G. išvažiavo į turgavietę. Grįžo priešpiet. Kieme stovėjo greitosios pagalbos automobilis, policija. Neklausinėjo kodėl, dirbo savo darbus. Po to vėl važiavo į prekyvietę (duomenys neskelbtini), į Ginkūnų kapines. Į (duomenys neskelbtini), grįžo apie 19 val. Matė, kad B. N. kieme kokius du kartus sudavė lazda D. M. į kojas, po to išėjo į gatvę. D. M. bandė motiną sulaikyti, B. N. priešinosi. Liudytojas matė, kad abi buvo susikibusios, per daug nežiūrėjo, dirbo. Po to D. M. iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojai išvežė B. N. į ligoninę. B. N. serga psichine liga ir tai akivaizdžiai matosi. Kadangi buvo šilta, D. M. dėvėjo rūbus trumpomis rankovėmis. Matė, kad jos rankos apibraižytos. Kaip suprato, rankas apibraižė B. N., tačiau to nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 677/2017(04) sakoma (1 t., b. l. 36), kad D. M. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, abiejuose dilbiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių kietais bukais daiktais paveikus abi rankas ir kojas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gegužės 14 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 21-25).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-311/2018 (1 t., b. l. 172-176) teigiama, kad B. N. iki įstatymo uždraustos veikos padarymo ir veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gegužės 13 d., konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis kliedesinis sutrikimas. Ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jai taip pat konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis kliedesinis sutrikimas. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. B. N. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nuo 2018 m. gegužės 13 d., yra įtakoti jos psichikos sutrikimo. Ji negali dalyvauti su ja atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būti apklausiama teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. B. N. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Teisiamajame teismo posėdyje ekspertas psichologas G. Butkus parodė, kad su kolega L. Paulavičiumi atliko B. N. psichiatrinę ekspertizę. Jai konstatuoti organiniai kliedesiniai sutrikimai. Taip pat matosi lengvos demencijos pradžia, nes ji negeba vertinti aplinkybių. Pastebimos atminties spragos, susijusios su gyvenimo įvykių eiliškumu. Veikos padarymo metu B. N. negebėjo valdyti ir suvokti savo jausmų. Jai nustatyti klinikiniai psichopatiniai veiksniai daro ją pavojingą sau, artimiesiems ir visuomenei. Kliedesiai nukreipti į nuodijimą, vaginimą. Dėl padidinto elgesio efektyvumo ir kliedesių ji negali kontroliuoti savo veiksmų. Jai reikia priverstinio gydymo Rokiškio psichiatrinės ligoninės stacionare, taikant nuolatinį stebėjimą. B. N. nesupranta, kad serga, todėl ambulatorinis gydymas negalimas. Ji nevartoja vaistų. Gydymui naudojai neuroleptikai būna ir skystos formos, prailginto veikimo, tačiau pagal B. N. sveikatos būseną tai sudėtinga, nes ji serga diabetu. Gavus gydymą, gal bus galima tikėtis teigiamo rezultato – kliedesius įmanoma pakoreguoti. Yra tikimybė, kad pagydžius stacionare po to bus lengviau taikyti ambulatorinį gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad B. N. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų požymius.

B. N. serga psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu sutrikimu ir baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, todėl teismas pripažįsta, kad B. N. aptariamas veikas padarė būdama nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.).

Pripažinęs B. N. nepakaltinama, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra šie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, asmens pavojingumas aplinkiniams (BK 98 str. 2-5 d.).

Teismo ekspertai B. N. konstatavo psichikos sutrikimą – organinį kliedesinį sutrikimą. Anot teismo ekspertų, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Padarytos veikos susijusios su fizinės jėgos panaudojimu. Be to, iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad psichikos sutrikimo paūmėjimų metu B. N. ne kartą išbėgo į gatvę, kurioje eismas judrus. Daroma išvada, kad, ligai paūmėjus, B. N. tampa agresyvi, pavojinga sau ir aplinkiniams, todėl jos socialinio pavojingumo rizika aukšta. B. N. nesupranta, kad serga, vengia vartoti vaistus. Teismas pritaria teismo ekspertų pozicijai, kad jų siūloma priverčiamoji medicinos priemonė yra būtina ir adekvati.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas

nusprendžia

pripažinti, kad B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika prieš M. J.).

Pripažinti, kad B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika prieš D. M.).

B. N. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.