- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- A-502-852-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys - Utenos alus“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo atsakovo atstovėms Aivei Medeišytei, Eglei Baikštytei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys - Utenos alus“, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 19 d. nutarimą Nr.12-10A byloje Nr.10A, kuriuo už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimą pareiškėjui paskirta 2000 Lt bauda.
Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nubaustas už pažeidimą, padarytą 2008 m. vasario 6 d. vykusių krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ transliacijos nuo 21.10 valandos Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu metu. Bauda jam buvo paskirta už UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo (reklamos) ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų rodymą transliacijos metu. Pareiškėjas nurodė, kad jis pažeidimo nepadarė ir buvo nubaustas nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad reklama yra užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Nagrinėjamu atveju transliuotų rungtynių metu prekės ženklas nebuvo rodomas ūkio subjekto užsakymu, pareiškėjas negavo už tai jokio atlygio. Prekės ženklas buvo rodomas vien dėl to, kad jis buvo ant rungtynių dalyvių marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų. Pareiškėjas, kaip transliuotojas, negalėjo nurodinėti, kaip turi atrodyti rungtynių dalyviai ir patalpa. Pareiškėjas nurodė, kad prekės ženklas ne visada turi reklaminę funkciją. Atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju prekės ženklas buvo alkoholio reklama. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirta bauda turi būti panaikinta ir dėl to, kad vėliau buvo pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas bei panaikinta atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimą, už kokį buvo nubaustas pareiškėjas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (civilinė byla Nr.3K-3-337/1999), prekės ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, tačiau tai nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. Atsakovas nurodė, kad „Švyturio“ prekės ženklas yra plačiai žinomas ir didžiąją dalį šio įregistruoto ženklo sudaro žymuo, kuris per pareiškėjo transliuotas krepšinio rungtynes matėsi ant žaidėjų marškinėlių. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas skleidė „Švyturio“ alaus reklamą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 19 d. nutarimą Nr.12-10A byloje Nr.10A.
Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 6 d. per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą buvo transliuotos SEB BBL krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“, kurių metu ant „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių bei ant „Siemens“ arenos parketo buvo matomas alų gaminančios bendrovės logotipas (prekės ženklas) „Švyturys“. Iš esmės šių aplinkybių šalys neginčija. Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2007 m. birželio 21 d. redakcija) buvo nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos. Nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio redakcija, kuria buvo pakeista šio straipsnio 6 dalies formuluotė, nustatant, kad reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Taip pat buvo pakeista ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė, nustatant, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Teismas nurodė, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui skirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 1 dalies 3 punkto pažeidimą, pasireiškusį tuo, jog tiesioginės tarptautinių rungtynių transliacijos metu buvo matomas alų gaminančios bendrovės logotipas. Tačiau atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, lyginant su buvusiomis pagal skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusią Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją, žymiai sušvelnėjo, nes atsirado išimtis, kai tam tikrais atvejais leidžiama alkoholio reklama. Skundžiamas nutarimas nėra įvykdytas, o juo paskirta bauda pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija. Todėl šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas, įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje. Teismas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo transliuotų rungtynių vaizdo įrašą, matyti, jog ant sportininkų marškinėlių esantis „Švyturio“ logotipas praktiškai buvo labai sunkiai matomas. Ant marškinėlių buvo ne mažiau kaip 8 įvairių firmų logotipai. Krepšininkams nuolat judant, pastebėti „Švyturio“ logotipą buvo labai sunku. Tai buvo įmanoma tik keletą kartų per rungtynes, kai kuris nors iš sportininkų kelias sekundes rodomas stambiu planu. Todėl pareiškėjui taikytina ir atsakomybę švelninanti teisės norma, įsigaliojusi nuo 2008 m. balandžio 26 d. ir numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad, pagal naują Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją, alkoholio reklama 6 - 23 valandomis yra leidžiama tik tuo atveju, jeigu transliuojamas sporto renginys yra tarptautinis. Tuo tarpu pareiškėjo transliuotos krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ nebuvo tarptautinės rungtynės, nes jos vyko tarp Lietuvos krepšinio komandų. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog šios rungtynės atitiko tarptautinio sporto renginio Alkoholio kontrolės įstatymo prasme sampratą. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakcija nustato, kad reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Pagal šią nuostatą, nedraudžiama rodyti prekių ženklus tik tuomet, kai jie rodomi netikėtai, nereguliariai ir kaip šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais (prekių ženklų rodymas turi atitikti visas šias sąlygas). Tačiau rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ transliacijos metu ant krepšininkų marškinėlių buvę prekių ženklai „Švyturys“ buvo matomi reguliariai. Šie prekių ženklai buvo pakankamai dideli, gerai matomi ir tai buvo vieninteliai logotipai ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų marškinėlių, pavaizduoti po krepšininkų numeriais. Šie prekių ženklai aiškiai buvo matomi visos transliacijos metu, todėl jų rodymas nebuvo netikėtas. Atsakovas nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato bendrą absoliutų draudimą sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje. Šis draudimas taikytinas tiek visuomenės informavimo priemonėmis, tiek bet kokiomis kitomis priemonėmis, formomis bei būdais skleidžiamai reklamai. Absoliutus draudimas sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje neišnyksta net ir tuomet, kai alkoholio prekės ženklas ant sportininko marškinėlių rungtynėse matomas nereguliariai, netikėtai ar tam tikrais momentais yra šalutinis. Todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje numatyta alkoholio reklamos draudimo išimtis negali būti taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam alkoholio reklamos draudimui. Tuo tarpu pareiškėjo transliuotų krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ metu sportininkai dėvėjo marškinėlius su prekės ženklu „Švyturys“ ir tokiu būdu dalyvavo alkoholio reklamoje. Todėl buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas absoliutus draudimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad televizijos laidos pateikimas žiūrovams visuomet yra netikėtas, nes laidos vaizdiniai, režisūriniai sprendimai priklauso tik nuo televizijos laidos kūrybinės grupės. Teigti, kad televizijos žiūrovai tikėjosi krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ transliacijos metu pamatyti UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklą, nėra pagrindo, nes žiūrovai laukė ir tikėjosi išvysti krepšinio rungtynes, o ne prekės ženklą. Pareiškėjas nurodo, kad sąvoka „reguliarus“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną reiškia „tolygiai ir taisyklingai vykstantis“, „organizuotas ar organizuotai rengiamas, valdomas“. Nėra pagrindo laikyti reguliariai rodomu prekės ženklą, kuris rodomas bet kada, bet kur, bet kaip ir kurio rodymas nepriklauso nuo transliuotojo valios, nėra jo organizuotai valdomas. Pareiškėjo transliuotų rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ metu prekės ženklas buvo rodomas vien dėl to, kad jis tuo metu buvo ant žaidėjų marškinėlių. Nebuvo nei užsakovo, nei atlygio, susijusių prekės ženklo rodymu. Prekės ženklas buvo rodomas rungtynių metu be jokio organizuotumo, telkiant visą dėmesį į žaidimą, stengiantis žiūrovui parodyti svarbiausius rungtynių momentus ir visiškai nekreipiant dėmesį į prekės ženklą ant rungtynių dalyvių sportinės aprangos. Pareiškėjas nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies naujojoje redakcijoje numatyta išimtis turi būti taikoma ir ant sportininkų marškinėlių esantiems prekių ženklams. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A(14)-625-05 yra išaiškinta, kad prekės ženklas ne visais atvejais yra laikomas reklama. Prekės ženklas turi tiek informacinę, tiek reklaminę funkciją. Sprendžiant, ar prekės ženklas buvo naudojamas specialiai reklamai, svarbu įvertinti, kurią iš nurodytų prekės ženklo funkcijų asmuo akcentavo parinkdamas prekės ženklo pateikimo būdą ir formą. Nagrinėjamu atveju UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklas buvo rodomas vien dėl to, kad jis buvo ant žaidėjų marškinėlių. UAB „Švyturys - Utenos alus“ nesikreipė į pareiškėją su užsakymu rodyti jo prekės ženklą rungtynių metu ir nemokėjo pareiškėjui atlygio už prekės ženklo rodymą. Todėl UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo rodymas pareiškėjo transliuotų rungtynių metu nelaikytinas alkoholio reklama ir darytina išvada, kad krepšininkai nedalyvavo alkoholio reklamoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo skirti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Nagrinėdamas bylą teismas tikrina skundžiamo akto teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjui 2000 Lt bauda Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.12-10A paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimą. Byloje nustatyta, kad jis buvo nubaustas už pažeidimą, padarytą 2008 m. vasario 6 d. vykusių krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ transliacijos nuo 21.10 valandos Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu metu, kadangi ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų transliacijos metu buvo rodomas UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklas (reklama).
Nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 29 straipsnio redakcija (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Straipsnio 2 dalies 3 punktas, draudžiantis alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos, numatė išimtį tiesiogiai ir ištisai transliuojamiems ar retransliuojamiems tarptautiniams meno, kultūros ar sporto renginiams. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punkte praplėstas informacijos, nelaikomos reklama, apibrėžimas, numatant, jog reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius pakeitimus, daro išvadą, jog, įsigaliojus minėtai naujai Įstatymo redakcijai ir praplėtus informacijos, kuri nelaikoma alkoholinių gėrimų reklama, sąvoką, iš esmės nagrinėjamos bylos atžvilgiu buvo sušvelninta pareiškėjo atsakomybė. Todėl, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-616/2009) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad skundžiamas Nutarimas nėra įvykdytas, konstatuojama, jog, sprendžiant kilusį ginčą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, t.y. nagrinėjamu atveju turi būti taikomos atsakomybę švelninančios teisės akto nuostatos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ metu rodytą UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdą vertino kaip ne pagrindinį, ne tokį svarbų, palyginti su transliuotų rungtynių vaizdais, nes pagrindinis šios transliacijos vaizdas buvo krepšinio varžybos. Pagrįstai pripažinta, kad prekės ženklo atvaizdas nebuvo matomas nuolat, organizuotai ar taisyklingai, o ant krepšinio žaidėjų marškinėlių toks ženklas buvo matomas neaiškiai, todėl padaryta pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju UAB „Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklo atvaizdo rodymas rungtynių transliacijos metu negali būti vertinamas kaip alkoholio reklama (Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies prasme). Pabrėžtina, jog nagrinėjamu aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad krepšinio rungtynes pareiškėjas transliavo tiesiogiai ir toks prekės ženklo atvaizdo rodymas transliuotos programos metu nepriklausė nuo pareiškėjo valios.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas transliavo SEB BBL (Baltijos krepšinio lyga) – tarptautinės krepšinio lygos rungtynes. Todėl nežiūrint to, kad varžovais buvo Lietuvos krepšinio komandos, varžybos laikytinos tarptautiniu sporto renginiu, kuriam taikytina išimtis, numatyta Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Nenustačius pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.