Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K. (V. K.), jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2904-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2904-2025 V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 454 straipsnio 9 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė V. K. paskirta dėl to, kad jis 2025 m. sausio 9 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir vairavo transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu, kuria vežami kroviniai vidaus ir tarptautiniais maršrutais. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas vairavo nenaudodamas vairuotojo kortelės. Tuo pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 27 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 1 dalį.

Institucija atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. K. paaiškino, kad bando įsidarbinti, bet visur prašo turėti teisę vairuoti transporto priemones. Bandė ieškoti darbo, kuriame nebūtų reikalingas vairuotojo pažymėjimas, bet visi jie yra užmiestyje. Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Turi automobilį, kurį įsigijo lizingu, įmokas moka iki šiol, sutartis sudaryta 5 metams. Jo žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Kol galėjo dirbti vairuotoju, jo darbo užmokestis buvo 1 200 Eur. Šiuo metu gauna 730 Eur dydžio išmoką, vėliau mažės suma. Žmona dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis apie 500 Eur. Turi (duomenys neskelbtini) vaiką, reikia važiuoti iki Santariškių, jeigu kažkas atsitiktų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 454 straipsnio 9 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą nenaudojant vairuotojo kortelės arba naudojant suklastotą, kitam asmeniui išduotą ar apgaulės būdu gautą vairuotojo kortelę. Be to, ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. K. padarė nurodytus administracinius nusižengimus todėl pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 454 straipsnio 9 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Skundu V. K. prašo iš esmės taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. Be to, nurodo, kad sąžiningai klydo, manydamas, jog turi teisę vairuoti, kadangi manė, jog turi teisę vairuoti transporto priemones iki 2025 m. sausio 15 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gruodžio 16 d. V. K. atžvilgiu surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Protokole pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Taigi, V. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tvarka buvo išaiškinta ir 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas sumokėdamas baudą, turėjo suprasti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pradėtas skaičiuoti kitą dieną, t. y. 2025 m. sausio 1 d. Taigi, V. K. teiginiai, jog jis klydo ir nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, yra tik jo lengvabūdiško požiūrio į savo teises bei pareigas pasekmė ir neturėtų būti vertinama parenkant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Pažymėtina, kad teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas nustatė, jog V. K. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje – vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nors V. K. teigimu, jis sąžiningai klydo, manydamas, kad turi teisę vairuoti, šios aplinkybės sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę ar iš viso jos neskirti reikšmės neturi. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad taisyklių laikymasis yra privalomas kiekvienam valstybės piliečiui, o pažeidus teisės saugomus gėrius yra numatyta atitinkama atsakomybė.

V. K. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeimos padėtimi, taip pat nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skunde nurodytame prašyme cituojama teismų praktika, kai asmenims buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau teismas pažymi, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam administracinės atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant, kad nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. K. pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Taikyti V. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, nustatė, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti V. K. atstovo advokato T. Jurgelionio skundo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2904-2025 nepakeistą ir V. K. atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.