Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Pakistano Islamo Respublikoje, Lahore, nurodantis gyvenamąją vietą iki sulaikymo (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, duomenų apie teistumą Lietuvos Respublikoje nėra,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. neteisėtai perėjo valstybės sieną, o būtent, jis 2016 metais, lapkričio-gruodžio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytu būdu ir vietoje patekdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Be to, M. A. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent, jis nuo 2016 m. lapkričio mėnesį, kai Danijos Karalystėje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo netikrą dokumentą - tikrame Pakistano Islamo Respublikos pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, - Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. spalio 12 d. Danijos Karalystės ambasadoje Islamabade, M. A. vardu su atspausdinta M. A. nuotrauka, šį netikrą dokumentą laikė, ir, atsigabenęs į Lietuvos Respubliką, panaudojo 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, adresu K. K. g. 21, Vilniuje, pateikdamas Pakistano Islamo Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, su jame esančiu žinomai netikru dokumentu-jo vardu išduota Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas įregistruoti santuoką su Lietuvos Respublikos piliete I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) d., kol 2017 m. sausio 24 d. apie 10.30 val. K. K. g. 21, Vilniuje, Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai paėmė nurodytą dokumentą - Pakistano Islamo Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įklijuota žinomai netikra Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini).

M. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl inkriminuojamų kaltinimų pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyveno Danijoje, ten prašė politinio prieglobsčio, bet jo prašymą atmetė. Tada mirė jo motina, jis jautėsi neviltyje, sutiko žmogų, kuris paklausė, kodėl jis toks prislėgtas, jis papasakojo, kad jo prašymas atmestas, kad bijo, jog jį išsiųs iš šalies, Pakistane jis turėjo problemų. Žmogus pasakė, kad gali jam padėti su Šengeno viza, kurią galėtų panaudoti Lietuvoje, nes Lietuvoje reikalinga darbo jėga. Jis, žinodamas, kad tai neteisėta, sutiko. Tam žmogui jis davė savo pasą, sumokėjo 700 eurų. Į Lietuvą atvyko lapkričio-gruodžio mėnesį lėktuvu iš Kopenhagos į Kauną, iš Kauno autobusu atvyko į Vilnių. Su I. Š. susipažino per Facebook, susitiko su ja gal 1-2 kartus iki santuokos, po to, kai atvyko į Lietuvą lapkričio mėnesį. Šengeno vizą gavo gal prieš mėnesį iki atvyko į Lietuvą. Taip pat parodė, kad į Daniją atvyko 2009 metais, nuo tada visą laiką ten gyveno, jo prašymas dėl prieglobsčio buvo atmestas 2014 metais. Nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, jam gėda dėl to.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos sutuoktinis. Su M. A. susipažino per vieną iš pažįstamą pakistanietį iš „facebook“tinklapio. Jo duomenų nebeatsimena, „facebook“ drauguose nebeturi. 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, Vilniuje, senamiestyje, buvo supažindinta su M. A.. Po šio susitikimo pradėjo bendrauti per facebook'ą (buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde). Maždaug po poros dienų dar kartą susitiko su juo Vilniuje (pati tuo metu gyveno Lentvaryje). M. A. beveik kasdien ją kviesdavo susitikti, tačiau ji negalėdavo, nes augina du mažamečius vaikus (2011 m. ir 2016 m.) ir neturėdavo, kur jų palikti. Dar vieną kartą su M. A. buvo susitikusi gruodžio mėnesį Vilniaus senamiestyje. Tuomet M. A. pasiūlė jai susituokti. Sakė, kad pirmiausia susituoks musulmonų religinėje bendruomenėje, paskui įregistruos civilinę santuoką. Kadangi ji viena augina du vaikus, galvodama, kad sėkmingai ištekės ir išvažiuos į užsienį, sutiko. 2016 m. gruodžio 26 d. M. A. facebook’e parašė, kad ji atvažiuotų 2016 m. gruodžio 27 d. į Vilnių susituokti musulmonų bendruomenėje. Nurodytą dieną, ryte, atvažiavo į stotį, iš kur taksi abu nuvažiavo į musulmonų religinę bendruomenę. M. A. ją instruktavo, kaip turėsi elgtis per ceremoniją, į kokius klausimus kaip atsakyti. Turėjo pateikti savo asmens dokumentus. Buvo sutuokti. Ji yra mačiusi M. A. pasą, tačiau nevartė. Po šios ceremonijos išsiskirstė, daugiau jokių žinių iš jo nesulaukė. 2017 m. sausio mėn. M. vėl jai parašė, kad ji atvažiuotų į Civilinės metrikacijos skyrių Vilniuje įregistruoti santuokos. Abu atvyko prieš pat darbo pabaigą. Pateikė pranešimą apie sudarytą santuoką Vilniaus musulmonų sunitų religinėje bendruomenėje, savo asmens dokumentus, užpildė prašymą, galimai dar kažkokius dokumentus. M. A. prašė įregistruoti santuoką kuo greičiau. 2017 m. sausio 24 d. vėl nuvyko į Civilinės metrikacijos skyrių pasiimti santuokos išrašo. Atvažiavusi matė policijos pareigūnus, bet nesuprato, kad gali būti sulaikomas M.. Kai ji užpildė reikiamus dokumentus ir abu su M. pasirašė, M. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tuomet iš jų sužinojo, kad M. yra nelegalas. Ji nebuvo sulaikyta. Kur M. A. gyveno Vilniuje, nežino, minėjo, kad kažkur Parko g., adreso nežino. Kadangi angliškai ji kalba labai silpnai, dažniausiai bendravo naudodamasi google vertėju. Nemokėjo jo išsiklausinėti, kada jis atvyko į Lietuvą. M. sakė, kad į Lietuvą atskrido. Sakė kad gyvena Pakistane ir atskrido iš Pakistano. Kada, per kokį oro uostą, nesakė. Nieko neminėjo, kad būtų atskridęs iš Kopenhagos per Kauno oro uostą. Ar nuo jų pirmo susitikimo - 2016 m. lapkričio mėn. pradžios M. A. buvo išvykęs iš Lietuvos, ar joje buvo iki tol, kol buvo sulaikytas, nežino, M. A. jai nesakė. Apie save M. A. nieko nepasakojo. Minėjo, kad niekur nedirba. Nesakė, iš kokių lėšų gyvena. Sutiko tekėti už M. A., tikėdamasi išvykti iš Lietuvos, neįtarė, kad sudarė santuoką su asmeniu, esančiu Lietuvoje nelegaliai. Dėl įvykio apgailestauja (b.l. 34).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 109(KTS)-12 nurodyta, kad:

„1. Pateiktas tikti Pakistano Islamo Respublikos piliečio paso blankas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. A., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, yra pagamintas poligrafiniu būdu pagal Pakistano Islamo Respublikos piliečio paso blankų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras.

2. Pateiktame tirti Pakistano Islamo Respublikos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame M. A., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra.

3. Pateiktame tirti Pakistano Islamo Respublikos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini), 9-ame puslapyje esanti Šengeno vizos įklija Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagaminta ne pagal Šengeno vizų įklijų blankų gamybos reikalavimus ir ji yra netikra.

4. Pateiktame tirti Pakistano Islamo Respublikos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, 9-ame puslapyje esančioje Šengeno vizos įklijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra.

5. Pateikta tirti Pakistano Islamo Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagaminta pagal Pakistano Islamo Respublikos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra tikra.

6. Pateiktoje tirti Pakistano Islamo Respublikos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra

7. Pateikto tirti Pakistano Islamo Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu 8-ame puslapyje esanti Danijos Karalystės sienos kirtimo datos spaudo „KOBENHAVN F061“ atspaudas (data 12.12.16) yra atspaustas ne Danijos Karalystės sienos kirtimo datos spaudu „KOBENHAVN F061“ ir jis yra netikras (b.l. 29-32).“

2017 m. kovo 20 d. skrydžių bendrovės „Ryanair“ Imigracijos reikalų ir ryšių su valdžios institucijomis skyriaus pranešime į paklausimą nurodyta, kad nėra skrydžių, kuriais būtų skridęs M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62- 63).

2017 m. balandžio 18 d. SAS Skandinavijos avialinijų sistemos pranešime nurodyta, kad nėra duomenų, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais būtų naudojęsis avialinijų paslaugomis; Skandinavijos avialinijų sistemų Nusikaltimų prevencijos skyriaus pranešime nurodyta, kad skrydžių bendrovėje yra tik vienas įrašas apie M. A. (skrydis 2014 m. kovo 3 d.), tačiau SAS negali garantuoti, kad tai būtent tas pats asmuo, kadangi prie rezervavimo duomenų nėra nurodyti nei gimimo datos, nei kitos asmeninės informacijos iš paso (b. l. 72).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pranešime nurodyta, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., per valstybės sieną Kauno tarptautinį oro uostą nurodytu laiku neatvyko. Valstybės sienos apsaugos tarnybos bazėse nėra duomenų apie tai, kad M. A., Pakistano Islamo Respublikos pilietis nurodytu laiku būtų atvykęs į Lietuvos Respubliką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi duomenų, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini) būtų lankęsis ankstesniu laikotarpiu, nei pradėtas šis ikiteisminis tyrimas (b.l 44).

Danijos imigracijos tarnybos pranešime nurodyta, kad Danija nėra gavusi Pakistano piliečio M. A., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo dėl vizos. Pridedamo vizos lipduko (duomenys neskelbtini) nėra išdavę. Nuo 2012 m. iki 2015 m. Danijos imigracijos tarnybos sistemoje šis asmuo žinomas kaip prieglobsčio prašytojas, prašymą išduoti leidimą gyventi bei kitus prašymus pateikęs asmuo. Visi šio asmens prašymai buvo atmesti (b.l.7-8, 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės: M. A. į Lietuvos Respubliką pateko 2016 metų lapkričio-gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, o būtent, su savimi turėdamas netikrą dokumentą – Pakistano Islamo Respublikos pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame jo vardu, Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. vardu su atspausdinta jo nuotrauka, kuri nurodyta kaip išduota 2016 m. spalio 12 d. Danijos Karalystės ambasadoje Islamabade. Šią netikrą Šengeno vizą jis įgijo Danijos Karalystėje iš nenustato asmens, 2016 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną ir metu, ir, atsigabenęs į Lietuvos Respubliką, minėtą pasą su Šengeno viza panaudojo 2017 m. sausio 20 d., pateikdamas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, adresu K. K. g. 21, Vilniuje, siekdamas įregistruoti santuoką su Lietuvos Respublikos piliete I. Š., kol 2017 m. sausio 24 d. apie 10.30 val. K. K. g. 21, Vilniuje, Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai paėmė nurodytą dokumentą - Pakistano Islamo Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įklijuota žinomai netikra Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini).

Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais (tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį kaip įtariamąjį 2016 m. spalio 12 d., tiek ir teisiamojo posėdžio metu), kai jis parodė, jog gyveno Danijoje, ten paprašė politinio prieglobsčio, tačiau atmetus jo prašymus, jis Danijoje liko ten toliau gyventi, o bijodamas būti išsiųstas iš šalies, susitikęs asmenį, kurio neidentifikavo, ir sužinoję apie galimybę gauti Šengeno vizą, su tuo sutiko – davė nurodytam asmeniui 700 eurų, pasą, ir vėliau iš jo gavo pasą su Šengeno viza, kuri, jis suprato, buvo netikra. Su minėtu pasu su Šengeno viza jis 2016 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį atvyko į Lietuvą, kur vėliau su šiuo pasu atvyko į Civilinės metrikacijos skyrių, užregistruoti sudarytos santuokos su I. Š.. Tai, kad minėta Šengeno viza yra netikra, patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 109(KTS)-12, kurioje taip pat nurodyta, kad M. A. paso 8 puslapyje esantis Danijos Karalystės sienos kirtimo datos spaudas yra atspaustas ne Danijos Karalystės sienos kirtimo datos spaudu ir yra netikras.

Vertinant nurodytas nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo aspektu, teismas pirmiausia pažymi, kad M. A. Lietuvos Respublikos sieną kirto neteisėtai – t. y. neturėdamas atitinkamo tai leidžiančio dokumento, kadangi kaltinamojo turima jo tikrame dokumente – pase, esanti Šengeno viza, kaip nustatyta minėtoje specialisto išvadoje, yra netikra. Dėl tikslesnių sienos kirtimo aplinkybių pažymėtina, kad nors kaltinamasis parodė, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko lėktuvu iš Kopenhagos per Kauno oro uostą, o vėliau su autobusu atvyko į Vilnių, visgi, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas vertina, kad minėta aplinkybė negali būti vertinama kaip nustatyta, kadangi, viena vertus, tai patvirtinančių duomenų nėra, kita vertus, yra duomenys, tai paneigiantys (b. l. 44, 62-63, 68, 71-74).

Be to, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nustatyta ne tik objektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, pusė, tačiau ir subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad jis neturi atitinkamų dokumentų (leidimo) teisėtai kirsti sieną, tačiau atvyko į Lietuvos Respubliką, t. y. suvokė savo veikos neteisėtą pobūdį ir siekė to.

Dėl netikro dokumento – Šengeno vizos M. A. pase jo vardu, pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jis minėtą netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo – t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, jis šį dokumentą turėjo savo žinioje (t. y. laikė), be to, jį atsigabeno į Lietuvos Respubliką ir panaudojo, pateikdamas atitinkamai institucijai, siekiant užregistruotą sudarytą santuoką. Dėl aplinkybių, susijusių su šio netikro dokumento įsigijimu, pastebėtina, kad tikslios įsigijimo aplinkybės byloje nėra nustatytos patikimais ir pakankamais įrodymais, dėl kol įgijimas kaltinamajam neinkriminuotinas ir jis nepripažintinas kaltu dėl to.

Taigi kaltinamajam inkriminuoti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra įrodyti. Be to, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus, jog jis suprato, kad minėtas dokumentas yra netikras, nepaisant to, jis, pirmiausia, pateikė savo pasą nenustatytam asmeniui su tikslu, kad toks netikras dokumentas būtų pagamintas, sumokėjo už tai, ir, atsigabenęs į Lietuvos Respubliką, jį panaudojo, teismas sprendžia, kad nustatyta ir tiesioginė tyčia jo veikoje, kadangi jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, ir siekė to.

Todėl atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, teismas sprendžia, kad M. A. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad jo padarytos dvi nusikalstamos veikos – baigti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai valdymo tvarkai. Nustatyta M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino kaltu dėl nusikaltimo ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės individualizavimo, vertintini duomenys ir apie kaltinamojo asmenybę – nurodoma, kad išsilavinimas aukštasis, vedęs, duomenų apie jo teistumą ar apie padarytus administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos nėra (nors kaltinamasis nurodė, kad 2012 m. jis teistas dėl nelegalaus darbo Danijoje, visgi, neturint apie tai konkrečių ir oficialių bei patikimų duomenų, į šią aplinkybę neatsižvelgtina).

Todėl įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus M. A. laisvės atėmimo bausmę, įvertinus aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jis yra neteisėtai, duomenų apie jo teisėtus pajamų šaltinius neturima ir pan. Šios bausmės dydis, įvertinus jau minėtas aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, duomenų, neigiamai jį charakterizuojančių, byloje iš esmės nėra, nustatytinas artimas sankcijos minimumui.

Bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Bausmė, kadangi M. A. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

M. A. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi M. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2017 m. sausio 24 d. (b. l. 99-103). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 24 d. (b.l. 112-114). Šis M. A. suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Minėta, kad M. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, taip pat įvertinus kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė paliktina iki paskirto suėmimo termino pabaigos, tačiau suėmimo terminas nepratęstinas naujam terminui.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę bausmę - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti M. A. kardomojo kaltinimo (suėmimo) laiką nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., vieną suėmimo parą prilyginanti vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laiko nepratęsti naujam terminui.

Daiktą – Pakistano Islamo Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. vardu, su netikra Šengeno vizos įklija Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti migracijos tarnybai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.