Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1967-865/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
1-1967-865/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
S. A.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
  • 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1967-865/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58325-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,kaltinamajam S. A.,kaltinamojo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Išsiskyręs, nedirbantis, apie teistumą duomenų nėra;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. A. 2016-12-15 apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia sudavė na mažiau negu vieną smūgį ranka A. Z. į galvą, padarydamas pastarajam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, ypač platų kairiojo smegenų pusrutulio paviršiuje, dešiniojo pusrutulio kaktinės skilties paviršiuje, tarp smegenų pusrutulių virš padangtės bei pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog jie sėdėjo ir kartu išgėrinėjo, kilo konfliktas. Pasistumdė, jis sudavė nukentėjusiajam keletą kartų iš delno į veidą. Jie su nukentėjusiuoju pažįstami beveik nuo vaikystės, be to kartu dirbo statybose. Nukentėjusysis po smūgių nenukrito, toliau sėdėjo. Priėjo jo porininkas ir liepė važiuoti namo. Tuo metu buvo jie išgėrę. Tyzenhauzų g. buvo: A., A. M., D. B., A. N. ir jis. Jis žinojo, kad nukentėjusysis buvo ką tik išėjęs iš ligoninės, todėl jam specialiai nepylė degtinės. Jis nukentėjusiajam trenkė ranka į veidą, jokio kraujo nebuvo. Jį po to iš karto A. išvedė. Nukentėjusiajam sudavė pora kartų į veidą, tačiau jis nenukrito ir toliau sėdėjo. Nežino, kiek laiko jis ten buvo, nes jį iš karto išvedė. Po konflikto buvo ant nukentėjusiojo piktas. Jie konfliktavo, kad jis nenori dirbti, į darbą ateidavo neblaivus. Anksčiau su juo jokių konfliktų nebuvo. Neįsivaizdavo, kad bus tokios pasekmės po jo smūgių. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, dirbs ir sumokės. Dėl įvykio labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2016-12-28 apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. Z. parodė, kad jis 2016-12-05 vakare ėjo namo. Tą dieną buvo labai slidu. Jis paslydo ir nukrito, sutrenkė galvos pakaušį. Jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Jam buvo diagnozuota trauminė subarachnoidinė hemoragija, operacija nebuvo atlikta, buvo gydytas vaistais. A. Z. 2016-12-13 buvo išrašytas iš ligoninės. Ankščiau jis dirbo su A. ir D.. Jie atliko remontą butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. Z. 2016-12-15 apie 08.00 val. nuėjo į tą daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. To daugiabučio namo 5-ame aukšte jis susitiko su bendradarbiais A. ir D.. Jie dirbo ir gėrė alų. Darbai vyko koridoriuje, buvo atidarytas butas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo imamams vanduo, pajungta elektra. Pats A. Z.truputį išgėrė alkoholinių gėrimų ir dirbo. Dienos metu pas juos atėjo dar vienas jo pažįstamas vardu S., su kuriuo anksčiau jie dirbo kartu. Tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Jie iš karto nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). S. gėrė alų, rūkė, žiūrėjo kaip jie dirba. Po to buto kambaryje stovinčiam A. Z. S. sudavė rankų kumščiais pataikydamas į kairę galvos pusę, veidą. S.sudavė 3-4 smūgius kumščiais. A. Z.nuo netikėto užpuolimo atsisėdo ant lovos, pasidarė pusiau sąmoningas. S. po to iš karto išėjo namo. A. Z. irgi nutarė eiti namo. Tuo metu kai jam smūgius sudavė S., jo bendradarbių bute nebuvo. šie buvo koridoriuje darė remontą. A. Z. sugrįžus namo, jo motina Z. Z. iš karto iškvietė greitąją med. pagalbą, ir jis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur skubiai operuotas ir gydytas nuo 2016-12-15 iki 2016-12-28. (I T. b. l. 14-15).

Papildomai 2017-06-01 apklaustas liudytoju A. Z. parodė, kad maždaug prieš mėnesį jis atsitiktinai sutiko S. A.. Pokalbio metu S. A. pradėjo kalbėti apie tai, kad jis jį sumušė, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. S. minėjo, kad minėtą faktą labai išgyvena jo mama, ji geria vaistus. S. A. kaltino jį, kad viskas taip įvyko. Jis pats nesijaučia kaltas, nes sudavė tik 2 smūgius. S. A. paprašė jo, kad pakeistų parodymus ir sakytų, kad A. Z. pats nukrito ir taip susižalojo. Jis atsisakė keisti parodymus ir įspėjo jį, kad bus teismas. Po 2016-12-15 S. A. suduotų jam smūgių į galvą, A. Z. atsidūrė Lazdynų ligoninėje, kur jam buvo padaryta operacija. Dar po to jis gydėsi ambulatoriškai savo poliklinikoje 4 savaites. Tomis dienomis jis nedirbo, nors visada turėjo atsitiktinių uždarbių ir uždirbdavo maždaug 800 eurų į mėnesį. Jis turėjo savo vardu paimtą verslo liudijimą. Taigi jo negautos pajamos, susijusios su darbu yra 1200 eurų. Minėtu nusikaltimu - tokiu netikėtu užpuolimu, sumušimu jam padaryta taip pat neturtinė-moralinė žala, kurią jis įvertina 3800 eurų. Viso jam padaryta turtinės ir neturtinės žalos už 5000 eurų. A. Z. prašo pripažinti civiliniu ieškovu minėtai sumai ir minėtą sumą išieškoti iš jį sumušusio S. A.. (I Tomas, b. l. 19).

2016-12-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole yra nurodyta, kad atpažįstantysis liudytojas A. Z. iš jam pateiktų atpažinimui 4 vyrų nuotraukų, atpažino vyrą nuotraukoje Nr.2 (S. A.) ir parodė, kad tai yra tas vyras „S.“, kuris 2016-12-15 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje sudavė jam stovinčiam 3-4 smūgius kumščiais, pataikydamas į kairę galvos veido pusę. (I Tomas b. l. 24-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G201/2017(01) yra nurodyta, kad A. Z. sužalojimai, padaryti iki stacionarizavimo į RVU ligoninę 2016-12-05, tai - kraujosruvos kairio paakio minkštuose audiniuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir viršugalvio - pakaušio kairėje pusėje su ribotu kraujo išsiliejimu po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje skiltyje. Tai padaryta smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti po 2016-12-13 prieš stacionarizavimą į RVU ligoninę 2016-12-15, tai - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, ypač platus kairiojo smegenų pusrutulio (kaktinės, smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių) paviršiuje, dešiniojo pusrutulio kaktinės skilties paviršiuje, tarp smegenų pusrutulių virš padangtės bei pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimas. Tai padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu, galimai per pakaušį, prieš kreipiantis medicininės pagalbos laikotarpį tarp 2016-12-13 ir 2016-12-15. Iki 2016-12-05 padaryti kūno (galvos) sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu sveikatą sutrikdo (paprastai) ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Prieš stacionarizavimą į RVUL 2016-12-15 A. Z. padarytas kūno sužalojimas [kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, ypač platus kairiojo smegenų pusrutulio (kaktinės, smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių) paviršiuje, dešiniojo pusrutulio kaktinės skilties paviršiuje, tarp smegenų pusrutulių virš padangtės bei pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimas] atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą nes po kietuoju smegenų dangalu išsiliejusiam kraujui spaudžiant galvos smegenis, jį reikėjo pašalinti operaciniu būdu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 p.). Šis sužalojimas buvo padarytas ne mažiau, kaip vienu trauminiu poveikiu. 2016-12-15 RVUL A. Z. nustatytas kūno sužalojimas, atitinkantis sunkaus masto sveikatos sutrikdymą galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu - smūginiu kieto buko daikto poveikiu (tikėtina) per pakaušį (labiau jo dešinę pusę). Požymių kurie įgalintų konkretizuoti sužalojimo įrankį (daiktą) nekonstatuota. Sužalojimo padarymo galimybė tiesioginiu kumščio smūgiu per galvą mažai tikėtina. Visumoje dėl sužalojimo pobūdžio ir po kietuoju smegenų dangalu išsiliejusio kraujo lokalizacijos labiau tikėtina, kad sužalojimas įvyko nuo griuvimo ir atsimušimo pakaušiu į kietą buką daiktą paviršių. (I T, b. l. 36-37).

Apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P. parodė, kad jis atliko pagal medicininius dokumentus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūno tyrimą bei pateikė išvadą Nr. G201/2017(01). Prieš stacionarizavimą į ligoninę, t. y. 2016-12-15 A. Z. padaryti (nustatyti) sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, ypač platus kairiojo smegenų pusrutulio (kaktinės, smilkinės, momeninės ir pakaušinės, t. y. visų skilčių paviršiuose), dešiniojo pusrutulio kaktinės skilties paviršiuje, tarp smegenų pusrutulių virš padangtės bei pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimas. Tuo tarpu prieš patenkant į ligoninę 2016-12-05, A. Z. buvo nustatytas ribotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu: kairiojo smegenų pusrutulio paviršiuje bei po kairiojo smegenų voratinkliniu dangalu, kuris buvo gydomas konservatyviai (neoperuojant). Sužalojimai nustatyti prieš A. Z. patenkant į ligoninę 2016-12-15, galėjo būti padaryti ne mažiau negu vienu trauminiu smūginiu kietu, buku daiktų poveikiu, ir, kaip nurodyta Specialisto išvadoje Nr. G201/2017(01), tikėtina per pakaušį - atsimušant pakaušiu į kietą buką daiktą -į paviršių. Tačiau neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius rankomis - kumščiais. (I T, b. l. 40-41).

Apklaustas liudytoju M. Z. parodė, kad jo sūnus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su jais, turi žmoną ir mažamečius vaikus, kurie gyvena atskirai jau kokius 3 metus, nes pastaruoju metu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2016-12-15 A. Z. pasakė, kad nori uždirbti pinigų, todėl vienas jo pažįstamas pravarde "Z.", pasiūlė jam paremontuoti vieno daugiabučio namo laiptinės koridorių. A. Z. sutiko ir išėjo. Tą dieną apie 15.00-16.00 val. jis sugrįžo girtas namo, iš karto A. Z.pradėjo skųstis galvos skausmais, pasakė, kad jį sumušė bendradarbis. Tada M. Z. žmona Z. Z. iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri išvežė A. Z. į Lazdynų ligoninę. (I T, b. l. 62).

Apklausta liudytoja Z. Z. parodė, kad 2016-12-15 apie 15.00 val. jos sūnus A. Z. sugrįžo iš darbo. Jis atrodė labai pavargęs, skundėsi galvos skausmais. Jis atsigulė, pamiegojo vieną valandą ir atsikėlęs vėl skundėsi galvos skausmais, todėl ji iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri atvyko apie 16.00 val., ir išvežė sūnų į ligoninę. Ji girdėjo, kad A. Z. atvykusiai greitosios med. pagalbos medikei minėjo, kad jam darbe kažkas sudavė (I T, b. l. 64).

Apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad jis su A. Z. pažįstamas apie 5 metus. Jų santykiai draugiški. Jie gyvena viename rajone, paskutiniu metu, t. y. apie 2 savaites kartu dirbo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 5-to aukšto koridoriuje, kur darė remonto darbus. A. galima apibūdinti kaip gerą darbuotoją, draugišką žmogų. Jis išgerdavo alaus, bet jo alkoholiku nepavadinsi. A. yra ramus, su visais gerai sutaria. 2016-12-15 apie 9-10 val. D, B. atėjo į darbą nurodytu adresu. Tuo metu koridoriuje jau dirbo A. su A. M.. A. kartu dirbo maždaug iki 15 val. Jis sakė, kad prieš tai susitrenkė galvą ir gydėsi ligoninėje. Bute jie turėjo alaus, kurį gėrė. A. Z. irgi gėrė su jais alų. Jis buvo išgėręs, tačiau girtas nebuvo. Tą dieną po pietų pas juos atėjo pažįstamas vardu S., kuris taip pat dirba statybos darbus, ankščiau dirbo su A. Z.. Minėtas S. su jais pasisveikino, pabendravo, apžiūrėjo jų darbus, o po to jis su A. Z. buvo buto kambaryje, kur tarpusavyje kalbėjosi. D. B. tuo metu kartu su A. M. dirbo koridoriuje. A. Z. su S. buto kambaryje prabuvo maždaug pusvalandį - valandą. Po to iš buto pirmas išėjo S.. Jis atrodė ramus, atsisveikino su jais, ir pasakė, kad eina namo. Maždaug po 15 minučių iš buto kambario išėjo ir A. Z.. Jis pasakė, kad jam skauda galva, todėl jis eina namo. D. B. nuomone, išoriškai pas A. nebuvo "naujų" sužalojimų, t.y. prieš tai pas jį po dešine akimi buvo mėlynė, ir viskas. Nei S. nei A. Z. neužsiminė, kad tarp jų įvyko koks konfliktas ar muštynės. Tą dieną, praėjus maždaug dviems valandoms, paskambino A. Z. ir pranešė, kad jis ligoninėje. ( I T, b. l. 79, 80-81).

2017-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole yra nurodyta, kad atpažįstantysis - liudytojas D. B. iš jam pateiktų atpažinimui 4 vyrų nuotraukų, atpažino vyrą nuotraukoje Nr.3 (S. A.) ir parodė, kad tai yra tas vyras vardu „S.“, kuris 2016-12-15 atėjo į jų darbą vietą - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendravo su A. Z., o vėliau išėjo. (I T, b. l. 82-87).

Apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad A., kurio pavardės nežino, jis pažįsta, apie 7 metus. Su A. jie mokėsi toje pačioje mokykloje. A. dažnai būdavo išgėręs. Išgėręs A. būna ramus ir nekonfliktiškas. Prieš tris savaites A. M. kartu su A., D. B. pradėjo dirbti adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame bute jie atliko remonto darbus. A. 2016 m. gruodžio mėn. dėl galvos traumos apie savaitę gydėsi ligoninėje. 2016 m. gruodžio 15 d. apie 09.00 val. A. M., A. ir D. B. pradėjo darbą adresu: (duomenys neskelbtini). Darbo metu nebuvo jokių konfliktų. A. darbo metu vartojo alkoholį. Tą dieną apie pietus pas juos atėjo dar vienas pažįstamas, kuris irgi dirba statybose. Jo vardas S., jam apie 30 metų. Ankščiau A. dirbo su juo. S. atėjo jau išgėręs alkoholinių gėrimų, jis kalbėjosi su A.. Jie iš karto visi buto kambaryje išgėrė alaus, o tada A. M. su D. B. išėjo į koridorių toliau tęsti apdailos darbus, o kambaryje liko A. ir S.. Jie kambaryje prabuvo maždaug valandą laiko. Po to pirmas išėjo S.. Išėjus S., iš karto, apsirengęs striukę, išėjo A. Z. Jis skundėsi galvos skausmais. Jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau girtas nebuvo. A. M.nepastebėjo, kad pas A. būtų "naujų" kažkokių sužalojimų (pas jį prieš tai jau buvo mėlynė veide). Vėliau jam paskambino A., kuris pasakė, kad rytoj į darbą neateis, nes yra ligoninėje ir vežamas į operacinę, tačiau neaiškino, kas atsitiko (I T, b. l. 89, 90-91).

2017-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole yra nurodyta, kad atpažįstantysis - liudytojas A. M. iš jam pateiktų atpažinimui 4 vyrų nuotraukų, atpažino vyrą nuotraukoje Nr.2 (S. A.) ir parodė, kad tai yra tas vyras vardu „S.“, kuris 2016-12-15 atėjo į jų darbą vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendravo su A. Z., o vėliau išėjo. (I T, b. l. 92-97).

Apklaustas liudytoju A. N. parodė, kad S. A. yra jo bendradarbis, su juo kartu dirba įvairiuose statybos objektuose. Jis A. Z.pažįsta nuo 2016 metų vasaros. Jie kartu taip pat dirbo. Tarp A. Z. ir S. A.jokių konfliktų ankščiau nebuvo. 2016-12-15 A. N.su S. A. buvo darbe, t.y. atlikinėjo vieno buto, esančio Birželio 23-osios gatvėje, Vilniuje, remontą, o po to nusprendė nuvažiuoti pasižiūrėti, kaip dirba pažįstami A. ir D., kurie irgi atlikinėjo remontą daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Namo koridoriuje A. ir D. klijavo grindų plyteles. Šalia buvo atidarytas vienas iš butų, kurio kambaryje buvo A. Z.. Jis neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, gal buvo išgėręs alaus (bute buvo tušti buteliai nuo alaus). A. N. su S. A. atnešė su savimi butelį degtinės. Tada jie visi penkiese: jis, S., D., A., A. buvo kambaryje. Kambaryje stovėjo stalas prie sofos bei pufas. A. N. su Arnoldu atsisėdo ant sofos, S., D. bei A. stovėjo Tada jie keturiese (jis, S., D. bei A.) išgėrė po stikliuką, A. Z. jie neįpylė degtinės, nes žinojo, kad jis, būdamas girtas, pasidaro neprognozuojamas, agresyvus, konfliktiškas. Tada A. Z. rodo, kad moka "karate" ir mušasi, kabinėjasi prie kitų. A. su D. išgėrę po stikliuką, sugrįžo atgal į koridorių dirbti, o kambaryje pasiliko tryse - A. N., S. bei A. Z.. A. priėjo prie stalo, neatsiklausdamas paėmė jų atneštą butelį degtinės ir įpylė sau į stikliuką, išgėrė ir vėl sugrįžo prie lango. A. N.paklausė A., ar gražu taip elgtis, sau įpilti be jų leidimo. A. Z. atsakė, kad jie sau įpila, todėl ir jis sau įpylė. Po to vėl grįžo A. ir D., ir jie keturiese (be A. Z.) išgėrė likusią degtinę. Išgėrus degtinę, D. ir A. išėjo iš kambario. Tada prie sėdinčio ant sofos S. priėjo A. (A. N. nematė tiksliai, ar jis sudavė smūgį ar ne S.), bet tada S., prisiartinus A. Z., staiga atsistojo, ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. Z. į veidą. A. Z. nuo smūgio pasislinko atgal. Po smūgio jis niekaip nereagavo į suduotą smūgį, nerėkė, nepuolė muštis. Tada A. N. pamatęs, kad kilo konfliktinė situacija, pasakė S., kad jis rengtųsi eiti namo. Tada A. N. ir S. išėjo iš buto į koridorių, kur atsisveikino su A. ir D. ir išvažiavo namo. Po to dviejų dienų A. N. sužinojo, kad A. Z. yra ligoninėje, kad jis policijai pasakė, neva jį sumušė S. (I T, b. l. 103).

Liudytojas A. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu (I T, b. l. 104-113).

2017-05-03 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole yra nurodyta 2017-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista nuo 2017-01-10 iki 2017-02-10 klausyti S. A. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti. 2017-02-01 20:39:20 iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi liudytojas A. N.į mobilaus ryšio telefono aparatą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamasis S. A. buvo užfiksuotas išeinantis skambutis. Pokalbis truko 7 min. 52 sekundes. Pokalbio metu A. N. kalbasi su S. A. mama ir pasakoja jai konflikto, kilusio tarp S. (S. A.) ir A. (A. Z.) aplinkybes. Šio pokalbio metu A. N. nurodo - "Nu, aš nesupratau ten kumščiu, ar delnu vožė, nu žinote S. delnas?" (I T, b. l. 131-140).

Iš surinktų ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis S. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis pats prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo išsamūs nukentėjusiojo A. Z. parodymai, liudytojų M. Z., Z. Z., D. B., A. M., A. N. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, specialisto išvada, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. Kaltinamasis kaltės neneigė, parodė, jog sudavė nukentėjusiajam, nuo jo smūgio gavosi smegenyse kraujo išsiliejimas, tačiau kaltinamasis nurodė, kad nežinojo, jog prieš tai nukentėjusysis turėjo galvos traumų. Dėl to jo tyčia vertintina kaip netiesioginė, nes pasekmės atsirado nuo jo smūgio. Kaltinamojo S. A. nusikalstama veika baigta, padaryta netiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvina tai, jog pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nukentėjusysis A. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 EUR neturtinę žalą. 2017-06-01 priimtas nutarimas pripažinti A. Z. civiliniu ieškovu 5000 eurų sumai (I Tomas b. l. 21-22). Teisme gautas nukentėjusiojo A. Z. raštas, kuriame jis nurodo, jog dalį neturtinės žalos jam kaltinamasis atlygino, dėl kitos dalies susitarė dėl žalos atlyginimo iki 2018-09-01. Prašo civilinio ieškinio nenagrinėti. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

2017-02-21 gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo - 2160,81 eurų. (I T, b. l. 44-48). 2017-02-24 priimtas nutarimas pripažinti Vilniaus teritorinę ligonių kasą civiliniu ieškovu 2160,81 eurų sumai.( I T, b. l. 49). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė žala civilinio ieškovo - Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina atlyginti iš kaltinamojo S. A..

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. A. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkią nusikalstamą veiką, veika smurtinė, buvo sukeltas nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tyčia netiesioginė, nes tokių pasekmių kaltinamasis tiesiogiai nesiekė, tačiau smūgiavo į pavojingą sritį galvą - veidą, dėl ko anksčiau turėjusiajam galvos traumų nukentėjusiajam sunkiai sutriko sveikata, taigi, pasekmės sunkios. Veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, jog pareikštas civilinis ieškinys iš Teritorinių ligonių kasų, į tai, jog nukentėjusysis ieškinio atsisakė, dalį žalos kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino, į asmenybę: kaltinamasis pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, turi 6 ir 7 metų vaikus, kurie gyvena su motina, dirba, administraciniai teisės pažeidimai; administracine tvarka baustas (II T, b. l. 4-6); psichiatrinis gydymas, įskaita: negydytas (II T, b. l. 14-16); priklausomybės ligų gydymas, įskaita: negydytas.(II T, b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnė nei vidurkis. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu. Taikyti švelnesnį įstatymą nėra visų būtinųjų Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje įvardytų sąlygų. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi, tyčia netiesioginė, iš dalies atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, nukentėjusysis atsisakė nuo ieškinio, kaltinamasis socialiai integruotas: dirba, tikslinga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėti bausmės vykdymą, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 T., b.l. 178), tikslinga panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti S. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 EUR neturtinę žalą, palikti nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2160,81 eurų turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo S. A..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė