Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-557-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
1A-654-557-2011
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00038-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
K. G.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-654-557/2011

Teisėja R. Laurinonienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00038-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.7.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam K. G. ir jo gynėjui Mantui Liugui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d., tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas pagal 2010 m. kovo 2 d. sudarytą pavedimo sutartį Nr. 10-VP-5 su AB „Lietuvos draudimas“, įgaliojančią tarpininkauti Bendrovei sudarant, pasirašant sutartis bei priimti draudimo įmokas, pasisavino jam patikėtą turtą, tai yra nepervedė surinktų iš draudėjų draudimo įmokų 14054,57 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą banke.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo: 1) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba 2) pakeisti nuosprendį, paskiriant švelnesnę bausmę, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas ir susiklostę santykiai nėra civilinių teisinių santykių tąsa, arba 3) panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti, jeigu bus nustatyta, jog susiklostę santykiai yra civilinių teisinių santykių tąsa. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nurodo, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Jis teismui išsamiai paaiškino tiek savo veiksmus, tiek bylai reikšmingas kitas aplinkybes dėl susidariusios situacijos, kurią nulėmė ir tarpusavyje su bendrove neišspręsti civiliniai santykiai. Jis minėjo teismo posėdžio metu, jog dažnu atveju bendrovės sistemoje nesimato tarpininkų įnešamų pinigų už draudėjų sumokėtą draudimą, kas nulemia tai, jog negaunami komisiniai, su tarpininkais nėra atsiskaitoma. Nesant abipusiam tarpusavio dialogui su bendrove, situacija dėl civilinių santykių tapo neaiški. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog į jo pateiktus užklausimus dėl ataskaitų pati bendrovė nepranešė ir iki šiol nepraneša. Teismui jis pateikė siųstą užklausimą bendrovei, tačiau atsakymo iki šiol nėra gavęs. Tai tik patvirtina, jog AB „Lietuvos draudimas“ nevisuomet bendradarbiauja su tarpininkais, dėl ko atsiranda nesusipratimai dėl ataskaitų ir apmokėjimo už teikiamas paslaugas. Be to, liudytoja teisme parodė, jog kai yra neatsiskaitoma su bendrove, priėjimas prie bendrovės duomenų sistemos yra blokuojamas, kol tarpininkas atsiskaito. Tokį paaiškinimą patvirtina ir byloje esantys duomenys. Tačiau nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo atsižvelgta į pačios bendrovės veiksmus, kad net ir esant susidariusiai skolai, jam buvo atblokuotas priėjimas ir jis, manydamas, jog viskas yra tvarkoje, galėjo toliau sudaryti sandorius. Jam negaunant ataskaitų apie jam priklausančias pinigų sumas, jis negalėjo orientuotis, kokia yra situacija vykdant pavedimo sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Visos šios aplinkybės svarbios veikos tinkamam kvalifikavimui, vertinant, ar susiklostę civiliniai santykiai peraugo ar neperaugo į baudžiamuosius, taip pat šios aplinkybės reikšmingos ir vertinant veikos pavojingumą, asmens pavojingumą, reikšmingos skiriant bausmės rūšį ir dydį. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Jo veiksmų subjektyviosios pusės požymiai nebuvo ištirti ir įvertinti, ir dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių nebuvo visiškai pasisakyta. Tai sukliudė teismui įvertinti bylos aplinkybių visetą ir jo kontekste įvertinti susiklosčiusius teisinius santykius, vertinant, ar jie peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Piniginių lėšų nepervedimas ar negrąžinimas pats savaime nereiškia, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Baudžiamasis persekiojimas negali būti įrankiu civiliniams santykiams reguliuoti. Todėl būtina atskleisti visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančius susiklosčiusis santykius, veiksmų motyvus, tikslus, kaltės turinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Be to, baudžiamąją bylą nagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas teismas. Iš bylą nagrinėjančios teisėjos šališkų pasisakymų, pastabų ir moralizavimo dėl jo elgesio jis turi pagrindo manyti, jog teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuostatą, kaip bus vertinami byloje esantys duomenys, jo elgesys. Būtent šališkumas nulėmė tai, jog byloje nėra visapusiškai išnagrinėtos visos aplinkybės, kurios esmingai galėjo paveikti teismo išvadas. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teismą bylą tirti objektyviai, nešališkai, visapusiškai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas pažeidė. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla turėtų būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką - pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1.1 p. nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatas dėl visapusiško, objektyvaus ir nešališko bylų išnagrinėjimo, netinkamai pritaikė šioje byloje baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o teismo padarytos išvados remiasi prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje nėra pasisakyta dėl nei vieno jo pateikto argumento, kuriais jis išreiškė savo poziciją dėl veikos vertinimo, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą bei vertinimą, prasmei, kadangi BPK 20 str. 5 d. įpareigoja teismą nešališkai išanalizuoti, patikrinti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą visus byloje esančius įrodymus kaip visetą. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam K. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 183 str. 1 d. kaip turto pasisavinimą.

BK 183 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti – ir taip padaro žalą turto savininkui. Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys 2K-198/2010, 2K-575/2010, 2K-574/2010).

Liudytoja AB „Lietuvos draudimas“ klientų aptarnavimo departamento dokumentų ir įmokų valdymo skyriaus vadovė Z. D. paaiškino, kad 2010 m. kovo 2 d. Vakarų regiono pardavimų plėtros skyriuje su kaltinamuoju K. G. buvo pasirašyta pavedimo sutartis, pagal kurią kaltinamasis įgijo teisę pardavinėti AB „Lietuvos draudimas“ produktus ir už tai gauti komisinį atlygį. Pagal šią sutartį kaltinamasis ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turėjo pervesti jiems į sąskaitą įmokas, gautas už draudimo sutarčių sudarymą ir taip pat užpildyti išorinio pardavėjo ataskaitą, kurioje turėjo būti pateikiama detali informacija apie patį klientą, poliso numeris, pinigų sumokėjimo data ir suma. 2010 m. balandžio 28 d. kaltinamasis K. G. paskutinį kartą pervedė pinigus už sudarytas sutartis, po to iki 2010 m. gegužės 20 d. jokia suma nebuvusi pervesta. Dėl susidariusios skolos 2010 m. birželio 1 d. kaltinamajam pirmą kartą buvo užblokuotas priėjimas prie „Lietuvos draudimas“ informacinės sistemos. Kadangi kaltinamasis nesilaikė nustatytos tvarkos, nesiuntė ataskaitų, todėl 2010 m. liepos 29 d. antrą kartą buvo užblokuotas priėjimas prie bendrovės informacinės sistemos, o trečią kartą buvo užblokuota 2010 m. spalio 1 d.

Netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo. Tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir K. G. sudarytos 2010 m. kovo 2 d. pavedimo sutarties Nr. 10-VP-5, kuria K. G. įgaliotas tarpininkauti AB „Lietuvos draudimas“ sudarant draudimo sutartis su draudėjais, 4.2.1. ir 4.3.1. punktuose aiškiai apibrėžtos K. G. pareigos vieną kartą per savaitę pateikti ataskaitą apie AB „Lietuvos draudimas“ vardu sudarytas draudimo sutartis bei įmokas, gautas iš klientų grynais pinigais, bei ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pervesti į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą įmokas, gautas už draudimo sutarčių sudarymą. Tai paneigia K. G. aiškinimą apylinkės teisme, jog sutartyje nebuvo apibrėžta, per kiek laiko jis turi pervesti pinigus draudimo bendrovei. Iš į bylą pateiktos AB „Lietuvos draudimas“ 2010-12-28 „K. G. atsiskaitymo ataskaitos“ (b. l. 13-14) turinio matyti, kad iki 2010 m. birželio 1 d. K. G. pervedė tik šiek tiek daugiau nei pusę privalomų įmokų, nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. neatliko jokio pervedimo, nors draudimo sutartis sudarinėjo, tik po 2010 m. birželio 1 d. sistemos užblokavimo K. G. per savaitę padengė didžiąją dalį įsiskolinimo. Nepaisant to, kad po įsiskolinimo padengimo K. G. vėl buvo suteiktas priėjimas prie sistemos, jis ir toliau nesilaikė nustatytos tvarkos, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. liepos 10 d. pateikė tik vieną ataskaitą, dėl ko, pasak liudytojos, sistema K. G. buvo užblokuota antrą kartą. Nors liudytoja nenurodė sistemos atblokavimo datų ir priežasčių, tačiau kolegijai nekyla abejonių, kad ir antrą kartą sistema K. G. buvo atblokuota sumokėjus įsiskolinimus. Vėlgi nepaisydamas geranoriškų, neabejotinai siekiant išsaugoti susiklosčiusius civilinius santykius, draudimo bendrovės veiksmų, suteikiančių galimybę K. G. pasitaisyti, K. G. po eilinio sistemos atblokavimo pagal sudarytas draudimo sutartis nepervedė draudimo bendrovei 13123,57 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu AB „Lietuvos draudimas“ šią sumą patikslino iki 14054,57 Lt, kai pagal kliento J. M. skundą nustatė, jog K. G. laiku nedeklaravo iš kliento J. M. gautos 931 Lt įmokos ir neįtraukė šios įmokos IP ataskaitose. Nors K. G. apeliacinės instancijos teisme iškėlė versiją, jog iš J. M. gautą 931 Lt įmoką pervedė 2010-09-15 pavedimu ir draudimo bendrovė nepagrįstai reikalauja šią sumą pervesti dar kartą, tačiau apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu iš AB „Lietuvos draudimas“ išreikalauta papildoma informacija apie K. G. ataskaitas ir atsiskaitymus šią K. G. versiją paneigia. AB „Lietuvos draudimas“ 2011-08-05 raštu Nr. 9.1.2.-10-7 teismą informavo, jog K. G. 2010-09-15 darytas 931 Lt pavedimas buvo užskaitytas ankstesnio laikotarpio skolai (2010-08-18 ataskaitos Nr. A146709550001 gautoms įmokoms) padengti. K. G. laiku nedeklaravo iš kliento J. M. gautos 931 Lt įmokos ir neįtraukė šios įmokos IP ataskaitose. Pagal kliento J. M. skundą ir pateiktą mokėjimo kvito kopiją, ši įmoka 2011-02-15 buvo įtraukta IP ataskaitoje Nr. 147799570005. Taip pat informavo, jog K. G. su AB „Lietuvos draudimas“ galutinai atsiskaitė 2011-03-17 (paskutiniai pavedimai daryti: 2011-02-22 7000 Lt, 2011-03-04 6123,57 Lt, 2011-03-17 931 Lt.). Kartu su šia informacija AB „Lietuvos draudimas“ taip pat pateikė K. G. atsiskaitymo ataskaitą 2011-03-31 bei IP ataskaitas, patvirtinančias ne tik rašte išdėstytus duomenis, bet ir byloje esančioje (b. l. 13-14) suvestinėje atvaizduotus duomenis, kuriais šioje nutartyje anksčiau remiamasi atsakant į apelianto argumentus. Iš šių detalių IP ataskaitų, kuriose atvaizduoti visų į ataskaitą įtrauktų asmenų (mokėtojų) duomenys matyti, kad J. M. 931 Lt įmoka, sumokėta K. G., į ankstesnes IP ataskaitas (iki 2011-02-15 IP ataskaitos Nr. 147799570005) nebuvo įtrauktos, todėl draudimo bendrovė visiškai pagrįstai K. G. 2010-09-15 darytą 931 Lt pavedimą užskaitė ankstesnio laikotarpio skolai (2010-08-18 ataskaitos Nr. A146709550001 gautoms įmokoms) padengti, o J. M. 931 Lt įmoką, sumokėtą K. G., 2011-02-15 įtraukė į IP ataskaitą Nr. 147799570005 ir jos pareikalavo iš K. G..

Išdėstytos aplinkybės visiškai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neva jis gautų įmokų nepervesdavo dėl pačios bendrovės sistemos trūkumų ir nepakankamo bendradarbiavimo su juo. Beje, K. G. pasisavintas 14054,57 Lt dydžio pinigines sumas AB „Lietuvos draudimas“ grąžino tik po to, kai bendrovė 2010-12-13 kreipėsi į teisėsaugos institucijas (paskutiniai pavedimai daryti: 2011-02-22 7000 Lt, 2011-03-04 6123,57 Lt, 2011-03-17 931 Lt.), kas patvirtina, jog bendrovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas būtent tikslu atgauti K. G. pasisavintus pinigus, o ne galimai kerštaudama dėl nesutarimų tarp nuteistojo ir bendrovės vykdant sutartį, kaip bando traktuoti situaciją apeliantas. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog būtent dėl K. G. anksčiau aptartų sąmoningų ir kryptingų veiksmų civiliniai ginčo santykiai dėl pavedimo sutarties vykdymo tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir K. G. peraugo į baudžiamuosius turto pasisavinimo santykius. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog K. G. nereagavo į daugkartinius AB „Lietuvos draudimas“ raginimus, taip pat ir į 2010 m. lapkričio 18 d. reikalavimą grąžinti pasisavintas 12063,57 Lt dydžio pinigines sumas iki 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. akivaizdžiai pradėjo vengti atlyginti žalą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis K. G. pats pripažino, kad gautas draudimo įmokas panaudojo savo reikmėms, t. y. dukros mokslams, kas rodo ne tik nusikalstamos veikos baigtumą, bet ir nuteistojo supratimą, kad jis svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatymą, kad dėl to AB „Lietuvos draudimas“ šio turto neteks, ir to norėjimą. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino AB „Lietuvos draudimas“ padarytą žalą, tačiau teismų praktikoje tokia aplinkybė nelaikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe, ji tik pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, beje, ką apylinkės teismas ir padarė.

Taigi nuteistojo K. G. kaltė dėl AB „Lietuvos draudimas“ 14054,57 Lt turto pasisavinimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę pasisavinus svetimą turtą. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis apylinkės teismo šališkumą sieja su tuo, kad šis teismas turėjo išankstinę nuostatą, kaip bus vertinami byloje esantys duomenys, šioje nutartyje konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei tinkamai juos įvertino, akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apylinkės teismo šališkumo yra nepagrįsti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti teismo šališkumą. Teisiamojo posėdžio protokole taipogi nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko, nesilaikant BPK nustatytos tvarkos ar kokiu nors būdu pažeidžiant apelianto teises, kas galėtų apeliantui kelti abejones teismo nešališkumu.

Taip pat kolegija nemato pagrindo švelninti K. G. paskirtą bausmę. Apylinkės teismas pirmą kartą teisiamam K. G. už tyčinį nesunkų nusikaltimą paskirdamas vieną iš švelnesnių BK 183 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių - baudą ir ženkliai mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį (pagal BK 47 str. 3 d. 2 p. už tyčinį nesunkų nusikaltimą baudos vidurkis yra 50 MGL), pakankamai atsižvelgė į veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę (baustas administracine tvarka), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi apylinkės teismas, skirdamas K. G. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Violeta MiliuvienėAurelija Sadauskaitė