Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-22 · Administracinė byla Nr. I-2177-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
I-2177-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00923-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2177-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00923-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui A. U.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. U. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013-07-09 iki 2016-02-09, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Paskirstymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei tris valandas, kameros belangės, nėra ventiliacijos, jose šalta, drėgna, sienos dengtos nelygiu tinku, tokių sienų neįmanoma dezinfekuoti ir valyti, labai silpnas apšvietimas, vandens čiaupai įrengti tiesiog virš kanalizacijos skylės, nėra nei praustuvų, nei kriauklių, sanitariniai mazgai neatitverti nuo bendros kameros erdvės. Karantino kameroje Nr. 5 didelė santykinė drėgmė, sienos dengtos nelygiu tinku, blogas apšvietimas, šalta, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo bendros kameros erdvės. Kratų atlikimo patalpoje šalta netgi šiltuoju metų laiku. Pasivaikščiojimo kiemelyje virš durų nutrupėjusi sienų danga, suskilusios plytos. 2016 m. sausio 4 d. rytinio pasivaikščiojimo metu buvo patalpintas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame nebuvo nuvalytas sniegas, dėl ko paslydęs griuvo ir susilaužė ranką, tą pačią dieną su skundu kreipėsi į direktorių, bet jis savo darbuotojų kaltę neigia. Dėl rankos lūžio iki šiol jaučia didelius skausmus, lankosi pas gydytojus, jaučia nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Kamerose nėra valymo priemonių, jos laikomos kiekviename aukšte tam skirtose patalpose ir į kameras išduodamos tik suimtiesiems paprašius, teko daug kartų maldauti, kad gautų šluotą, dėl to tekdavo būti nevalytose kamerose. Gyvenamosiose kamerose silpnas naktinis apšvietimas, žema oro temperatūra, lubų danga padengta pelėsiu, nuo lubų, sienų lupasi dažų danga. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu (2 t., 18 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 40-49 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013-07-09 iki 2016-02-09 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-8 asmenimis ir jam teko nuo 1,89 iki 22,3 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-08-24 patikrino kameras Nr. 64 ir 100, nustatyta, kad kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normas, pelėsių nėra, kameroje Nr. 100 nuo sienų ir lubų krinta tinkas. Kameros Nr. 17 patikrinimas užfiksuotas 2015-04-22, nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, užfiksuotas nežymus oro temperatūros pažeidimas, grindys betoninės. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas nurodė, kad ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Atsakovas nurodė, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus bei langai yra skaidraus stiklo ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 užfiksuota, kad priėmimo – paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra trys persirengimo kabinos, jos tvarkingos, išvalytos. 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų neužfiksuota, be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Priimti suimtieji (nuteistieji) kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas, iš paskirstymo kamerų suimtieji (nuteistieji) į gyvenamąsias kameras paskirstomi tą pačią dieną. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose bei rėžiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti, yra suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik TI laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o trumpalaikio laikymo kameros ir rėžiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovas pažymi, kad jis nėra įpareigotas fiksuoti, kiek žmonių ir kuriam laikui buvo laikoma priėmimo-paskirstymo kamerose, tačiau visais atvejais laikosi įstatyme nustatytų laikymo terminų. Pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose Nr. PK-4 ir PK-5, iš viso 21 kartą per visą jo kalinimo įstaigoje laiką.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, kad vienu metu vaikšto per daug asmenų neturi jokio teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Dėl 2016-01-04 įvykio atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui 2016-01-05 pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2016-01-04 pasivaikščiojimo lauke metu dėl slidžios dangos paslydo ir susilaužė ranką. Dėl šio įvykio 2016-01-05 pradėtas tarnybinis tyrimas, tyrimo metu nustatyta, kad šiame įvykyje nebuvo nusikalstamos veikos požymių, todėl 2016-01-15 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas po įvykio nebuvo paliktas be priežiūros ar apžiūros, nedelsiant nuvestas pas Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus, jam suteikta medicininė pagalba. Atsakovas pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliai kasdien prieš pradedant ir baigus pasivaikščiojimus valomi ir esant reikalui barstomi smėliu. Kiekvieną kartą prieš įleidžiant suimtuosius pasivaikščiojimo kiemeliai apžiūrimi dėl švaros ir tvarkos, todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nevalyti ir pilni sniego, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas A. U. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2013-07-09 iki 2016-02-09, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2016-04-21 pažymos Nr. 69/09-14939 (1 t., 51-71 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. U. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013-07-09 iki 2016-02-09, viso 862 dienas. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 87 buvo laikomas nuo 2013-07-09 iki 2013-07-17 ir nuo 2013-07-25 iki 2013-09-24 vienas arba su dar 4-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,8 iki 19,6 kv. m., kameroje Nr. 27 – nuo 3013-07-17 iki 2013-07-25 su dar 4-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,27 iki 3,18 kv. m., kameroje Nr. 62 – nuo 2013-09-27 iki 2013-12-18, nuo 2014-01-03 iki 2014-03-18 ir nuo 2015-01-16 iki 2015-01-21 su 2-8 asmenimis ir jam teko nuo 1,89 iki 5,67 kv. m., kameroje Nr. 60 – nuo 2014-03-25 iki 2014-03-27 su dar 6 asmenimis ir jam teko 2,52 kv. m., kameroje Nr. 82 – nuo 2014-04-08 iki 2014-06-19, nuo 2014-06-26 iki 2014-09-23, nuo 2014-11-04 iki 2014-12-02 ir nuo 2015-01-29 iki 2015-03-05 su dar 2-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,86 iki 7,62 kv. m., kameroje Nr. 48 – nuo 2014-09-25 iki 2014-10-24 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,13 iki 3,76 kv. m., kameroje Nr. 88 – nuo 2014-10-24 iki 2014-10-30, nuo 2014-12-04 iki 2015-01-14, nuo 2015-05-13 iki 2015-06-10 ir nuo 2015-06-16 iki 2015-09-03 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,12 iki 9,36 kv. m., kameroje Nr. 17 – nuo 2015-03-13 iki 2015-04-20 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,69 iki 4,61 kv. m., kameroje Nr. 15 – nuo 2015-04-22 iki 2015-05-11 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,77 iki 6,28 kv. m., kameroje Nr. 64 – nuo 2015-09-08 iki 2015-09-09 su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,72 iki 7,44 kv. m., kameroje Nr. 100 – nuo 2015-09-09 iki 2015-09-30 ir nuo 2015-11-18 iki 2015-11-19 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,02 iki 5,03 kv. m., kameroje Nr. 35 – nuo 2015-10-02 iki 2015-10-05 vienas ir jam teko 7,49 kv. m., kameroje Nr. 12 – nuo 2015-10-05 iki 2015-11-11 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,32 iki 8,65 kv. m., ir kameroje Nr. 25 – nuo 2015-11-19 iki 2016-01-29 ir nuo 2016-02-04 iki 2016-02-09 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,06 iki 8,12 kv. m.

Taigi iš pateiktos pažymos matosi, kad 579 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, net 250 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 33 dienas pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas tas dienas buvo laikomas tose kamerose užtikrinant jam minimalią ploto normą, nėra galimybės, atsakovas pateikė tik duomenis apie kameroje buvusių asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2016-04-21 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 283 dienas (250 + 33) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kameros plotui. Įvertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas (1 t., 72-74 b. l.), teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrą laikotarpį buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2015-03-04 atlikęs Šiaulių TI patalpų operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę įvertinti gautuose pareiškėjų skunduose minimų faktų dėl sąlygų atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 1 t., 116-120 b. l.), patikrino ir kamerą Nr. 82, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-04-08 iki 2014-06-19, nuo 2014-06-26 iki 2014-09-23, nuo 2014-11-04 iki 2014-12-02 ir nuo 2015-01-29 iki 2015-03-05. Patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta kameroje atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje pelėsio nėra, nuo lubų nebyra. 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 17, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-03-13 iki 2015-04-20. 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP-153 (1 t., 121-124 b. l.) nurodyta, kad tikrinimo metu oro temperatūra 13,4-17,4° C buvo per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju periodu (pažeidžiamas HN 76:2010 26 p.), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, grindys betoninės (pažeidžiamas HN 76:2010 28 p.). Iš 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 (1 t., 131-134 b. l.) matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. operatyviosios kontrolės metu išmatuota oro temperatūra, santykinė drėgmė bei apšvietimas Šiaulių TI kamerose Nr. 64 ir 100, kuriose nuo 2015-09-08 iki 2015-09-09 ir nuo 2015-09-09 iki 2015-09-30 bei nuo 2015-11-18 iki 2015-11-19 buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 100 nuo lubų byra tinkas, reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 p. pažeidimas). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad visose gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas Šiaulių TI, silpnas naktinis apšvietimas, žema oro temperatūra, lubų danga padengta pelėsiu, nuo lubų, sienų luposi dažų danga, šiuos jo teiginius iš dalies patvirtino Šiaulių visuomenės patikrinimo aktuose užfiksuoti patikrinimų rezultatai. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kamerų Nr. 64, 100 ir 17 patikrinimo rezultatų, į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti tik kamerų Nr. 82, 17, 64 ir 100 patikrinimai, duomenų apie kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimus nepateikė, nors buvo įpareigotas pateikti visus duomenis, susijusius su kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (1 t. 12-13 b. l.). Iš 2015 m. Šiaulių TI atliktų remonto darbų aprašymo matosi, kad tik vienoje pareiškėjo laikymo kameroje (Nr. 15) 2015 m. vasario mėn. buvo atlikti remonto darbai (1 t., 75-77 b. l.), pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015-04-22 iki 2015-05-11, t.y. jau po remonto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų gyvenamųjų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – gyvenamosiose kamerose 87, 27, 62, 60, 48, 88, 35, 12 ir 25 silpnas naktinis apšvietimas, žema oro temperatūra, lubų danga padengta pelėsiu, nuo lubų, sienų luposi dažų danga, kameroje Nr. 17 per žema oro temperatūra, kameroje Nr. 100 – byra tinkas (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).

Pareiškėjas nurodo, kad paskirstymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei tris valandas, kameros belangės, nėra ventiliacijos, jose šalta, drėgna, sienos dengtos nelygiu tinku, tokių sienų neįmanoma dezinfekuoti ir valyti, labai silpnas apšvietimas, vandens čiaupai įrengti tiesiog virš kanalizacijos skylės, nėra nei praustuvų nei kriauklių, sanitariniai mazgai neatitverti nuo bendros kameros erdvės; karantino kameroje Nr. 5 didelė santykinė drėgmė, sienos dengtos nelygiu tinku, blogas apšvietimas, šalta, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo bendros kameros erdvės. Iš 2016-04-21 pažymos Nr. 60/09-14939 (1 t., 51-71 b. l.) matosi, kad pareiškėjas A. U. ginčo laikotarpiu du kartus buvo patalpintas į kamerą Nr. PK-4, ir 19 kartų – į kamerą Nr. PK-5, duomenų apie pareiškėjo patalpinimą į konkrečią trumpalaikio laikymo kamerą byloje nėra, tačiau atsakovas atsiliepime nurodo, kad visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas – į paskirstymo kameras. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras laikino laikymo ir karantino kameras tikrino 2014-04-02, 2014-08-21, 2015-01-15, 2015-03-04, 2015-04-20 ir 2015-06-19. 2014 m. balandžio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-104 (1 t., 92-96 b.l.) nurodyta, kad karantino kamerose Nr. 5 ir 6 įrengtas tik dirbtinis naktinis apšvietimas, oro temperatūra nuo +13,2 iki +13,8°C (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, dirbtinė naktinė apšvieta 6 lx (HN 76:2010 23 p. pažeidimas), sienos nelygios, grublėtos, vietomis nusitrynusios, pajuodusios, ypač prie sanitarinių įrenginių, išdažytos danga, nepatvaria trynimui, vamzdynų paviršiai surūdiję, patalpose reikalingas remontas (HN 76:2010 62 p. pažeidimas). 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo metu nustatyta, kad paskirstymo kameros Nr. PK-4 lubų, kreidos dažų danga vietomis byra, pelėsio nėra, patalpose reikia atlikti remontą, santykinė oro drėgmė 76,7 %, dirbtinė apšvieta 4 lx (pažeidžiami higienos normos HN 76:2010 62, 26, 22 punktai), paskirstymo kameros PK-5 lubų, kreidos dažų danga vietomis byra, matosi pelėsis, patalpoje reikia atlikti remontą, santykinė oro drėgmė 76,3 % dirbtinė apšvieta 3 lx (pažeidžiami higienos normos HN 76:2010 62, 26, 22 punktai). 2015-01-21 patikrinimo akte Nr. EP-14 (1 t., 111-115 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. PK-5 dirbtinė apšvieta 4 lx, t.y. apšvietimo kameroje iš viso nebuvo, šviesa pateko tik iš koridoriaus, įžiūrėti pelėsio nebuvo galimybės, šlampa grindys nuo išorinės sienos pusės bei prie sanitarinio mazgo, labai nešvarūs suolų paviršiai, tualetai neizoliuoti nuo likusios kameros dalies, atviri (HN 76:2010 22, 54, 21 p. pažeidimai). Iš 2015-03-13 patikrinimo akto Nr. EP-84 (1 t., 116-120 b. l.) matosi, kad kameroje Nr. PK-4 nustatyta oro temperatūra 12,8°C, dirbtinė apšvieta – 4 lx (HN 76:2010 22 p., 26 p. pažeidimai), santykinė oro drėgmė – 40,3 %, pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa, nebyra, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, ventiliacijos sistemos įrengimas ir su tuo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi, oro temperatūra kameroje Nr. PK-5 11,9 °C, dirbtinė apšvieta 3 lx, tualetas neatitvertas nuo likusios kameros dalies (pažeisti HN 76:2010 26, 62 punktai). 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (1 t., 121-124 b. l.) nurodyta, kad karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 ir Nr. 6 oro temperatūra 13,4-16,3°C ir 12,2-13,0°C, dirbtinis apšvietimas 3-6 lx, 4-15 lx, dangos nėra padengtos lengvai valoma danga, reikalingas remontas, sanitariniai mazgai be pertvarų, t.y. patikrinimo metu nustatyti higienos normos HN 76:2010 22, 26, 28, 62 punktų pažeidimai. 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad karantino kamerose Nr. PK-4 ir PK-5 apšvietimas 3-4 lx, laikino laikymo kameroje – 10 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas), oro temperatūra nuo 16,3 °C iki 17,9 °C, oro drėgmė nuo 65,2 iki 76,4 % (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), karantino kamerose, laikino laikymo kamerose vandens čiaupai įrengti, praustuvių nėra, sanitariniai mazgai neatitverti, sienos dengtos nelygiu tinku, paviršiai netinkami lengvai valyti (HN 76:2010 21, 28 p. pažeidimai).Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai laikė pareiškėją laikino laikymo kamerose ir kamerose Nr. PK-4, PK-5, neatitinkančiose higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 str. prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kratų atlikimo patalpoje šalta netgi šiltuoju metų laiku, kratos metu buvo priverstas stovėti vienais apatiniais šaltyje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2013-06-26 patikrinimo metu patikrinta ir priėmimo – paskirstymo patalpa, įrengta rūsyje, nurodyta, jog kratų atlikimo patalpoje yra 3 persirengimo kabinos, jos tvarkingos, išvalytos (1 t., 78-85 b. l.). 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatyta, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos (1 t., 106-109 b. l.). 2015-03-04 patikrinimo metu (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 116-120 b. l.) užfiksuota, jog kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 X skyriaus 54 p. reikalavimas, oro temperatūra 18,3 °C ir atitiko reikalavimus. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 (1 t. 131-134 b. l.) nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Taigi patikrinimų metu kartų atlikimo patalpoje užfiksuotas tik higienos normos HN 76:2010 54 p. pažeidimas dėl vonelių daiktams sudėti, oro temperatūros pažeidimų nebuvo užfiksuota, pareiškėjo teiginiai dėl per žemos oro temperatūros nepasitvirtino.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nėra valymo priemonių, jos laikomos kiekviename aukšte tam skirtose patalpose ir į kameras išduodamos tik suimtiesiems paprašius, teko daug kartų maldauti, kad gautų šluotą, dėl to tekdavo būti nevalytose kamerose. Vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 punktu, gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) būtina atlikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-292 (1 t., 72-74 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamąsias patalpas skiriami šiose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena, t.y. valyti patalpų paviršius, grindis tualetus, langus ir t. t., kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprūpinti valymo inventoriumi dėl jo gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/ nuteistųjų prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą; kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti, indams plauti į kameras išduodama soda. Į bylą pateikti ir Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planai, kuriuose nurodyti pagrindinio ir kasdieninio valymo periodiškumas, dezinfekcijai naudojamos priemonės, dezinfekcijos būdas, dezinfekciją atliekantys vykdytojai (1 t., 147-160 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nurodyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingas, laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka, bendro naudojimo patalpas, kietąjį inventorių valo suimtieji, dirbantys ūkio skyriuje, dezinfekciją atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ dezinfekcinis tirpalas, dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra, vedami atliktų valymo, dezinfekavimo darbų registravimo žurnalai (78-85, 106-109, 121-124, 135-141 b. l.). Taigi visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nenustatė higienos normos pažeidimų dėl gyvenamųjų kamerų valymo bei valymo inventoriaus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamai išduodamo inventoriaus būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms (1 t., 186-197 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo inventoriumi, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelyje virš durų nutrupėjusi sienų danga, suskilusios plytos. 2016 m. sausio 4 d. rytinio pasivaikščiojimo metu buvo patalpintas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame nebuvo nuvalytas sniegas, dėl ko paslydęs griuvo ir susilaužė ranką, tą pačią dieną su skundu kreipėsi į direktorių, bet jis savo darbuotojų kaltę neigia. Dėl rankos lūžio iki šiol jaučia didelius skausmus, lankosi pas gydytojus, jaučia nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (1 t., 142-143 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (1 t., 72-74 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemai Šiaulių TI įrengti ant stogo, jų yra 21, pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai, drėkinami pagal poreikį; pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 18 ir 20 virš durų yra nutrupėjusių plytų, tinko, tačiau byrančių ir krentančių plytų patikrinimo metu nebuvo, kiemeliai švarūs (1 t., 78-85, 131-134 b. l.).

Į bylą pateiktas Šiaulių TI dieninės pamainos prižiūrėtojo R. G. tarnybinis pranešimas (1 t., 190 b. l.), iš kurio matosi, kad 2016 m. sausio 4 d. 8.40 val. pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 14 suimtasis A. U. paslydo ir griebėsi už dešinės rankos, paklaustas, ar jis susižalojo, atsakė, kad stipriai skauda dešinę ranką, suimtasis nedelsiant buvo nuvestas medicininei apžiūrai. Apžiūros metu surašyta sužaloto asmens A. U. medicininės apžiūros pažyma Nr. 49/10-1, kurioje nurodytas kūno sužalojimo pobūdis – dešinės rankos stipinkaulio tipinis lūžis, sužalojimo aplinkybės – griuvo pasivaikščiojimo metu (1 t., 191 b. l.). Iš įrašų asmens sveikatos istorijoje taip pat matosi, kad 2016-01-04 rytinio pasivaikščiojimo metu A. U. paslydo ir užsigavo dešinį riešą, atlikus rentgenogramą rastas stipinkaulio lūžis, uždėta gipso langetė (1 t., 36 b.l.). 2016 m. sausio 5 d. pareiškėjas surašė skundą Šiaulių TI direktoriui, kuriame nurodė, kad anksti rytą pasivaikščiojimo kiemeliai nevalyti, nesutvarkyti, tamsu, buvo daug sniego, slidu, po sniegu nesimatė ledo, dėl ko paslydo ir susilaužė dešinę ranką (1 t., 197 b. l.). Iš 2016-01-05 apžiūros protokolo matosi, kad 13.20 val. buvo apžiūrėtas pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 14, nustatyta, jog kiemelyje esantis grindinys padengtas suspaustu sniegu, danga pabarstyta smėliu (1 t., 192-194 b. l.). Apklausus nukentėjusį asmenį A. U., šis nurodė, kad 2016-01-04 8.40 val. būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje paslydo ir griuvo, griūdamas užsigavo dešinę ranką, buvo nuvestas pas medicinos darbuotojus į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur buvo apžiūrėtas, atlikta rankos rentgenograma, uždėtas rankos įtvaras, daugiau jokių nusiskundimų dėl sveikatos niekam nepareiškė ir neturi, būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje su kitu suimtuoju A. Ž. susižalojo pats netyčia, parvirtęs ant grindinio, jokio fizinio smurto iš kitų asmenų nepatyrė (2 t., 2-4 b.l.). Apklaustas liudytoju A. Ž. paaiškino, kad A. U. pasivaikščiojimo kiemelyje paslydo ir pargriuvo, nes tuo metu snigo, neįvertino grindinio dangos (2 t., 5-7 b.l.). 2016-01-15 nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes įvykyje nėra nusikalstamos veikos požymių (2 t., 8-9 b.l.). 2016 m. vasario 2 d. raštu Šiaulių TI direktorius pareiškėjui A. U. atsakė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai kasdien prieš pradedant ir baigus pasivaikščiojimus yra valomi ir esant reikalui barstomi smėliu, 2016-01-04 pareigūnas, paskirtas dirbti prižiūrėtoju, išvedančiu suimtuosius (nuteistuosius) pasivaikščioti, prieš išvesdamas suimtuosius (nuteistuosius) patikrino pasivaikščiojimo kiemelių būklę, kadangi buvo pasnigę, organizavo kiemelių valymą ir pabarstymą smėliu, išnagrinėjus skundą jokių objektyvių ir pagrįstų faktų, kad Šiaulių TI pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, pažeidė pareigybės aprašyme numatytus veiksmus ar galiojančių teisės aktų reikalavimus, negauta (2 t., 13-14 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šį Šiaulių TI atsakymą jis skundė Kalėjimų departamentui, tačiau ir Kalėjimų departamentas nenustatė jokių pažeidimų, Kalėjimų departamento atsakymo teismui neskundė. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo dabartinę sveikatos būklę, galimus liekamuosius reiškinius, susijusius su patirta trauma, išskyrus 2016-04-01 medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad A. U. lankėsi Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnyboje dėl gyjančio dešinės rankos stipinkaulio lūžio 2016-02-22 ir 2016-03-24 (1 t., 8 b. l.). Pareiškėjas tik žodžiu teismo posėdyje nurodė, jog dėl rankos lūžio patiria daug nepatogumų, reikalingas ilgas gydymas, tačiau šiuos reiškinius siejo su netinkamu, jo nuomone, gydymu. Teismas pažymi, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425) 24 straipsnio nuostatas, su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šioje byloje nenustačius neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų dėl pareiškėjo patirto susižalojimo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą, sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 30 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas dėl kitų laikymo sąlygų nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė (1 t., 186-197, 2 t., 2-14 b. l.), kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma nepagrindė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuomet Šiaulių TI kalinamiems asmenims už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną, kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniškai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 3000 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. U. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė