Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-02 · Byla Nr. N-444-1395-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-02
Bylos Nr.
N-444-1395-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–1395/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties M. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimu M. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 1800 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesiams, už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje, padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad M. Ž. 2006 m. gruodžio 14 d. apie 22 val. 42 min. Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. prie namo Nr. 18 vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis –2,22 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68, 61.3 punktų reikalavimus.

II.

M. Ž. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Paskirtą baudą yra sumokėjęs. Automobilį būdamas neblaivus vairavo pirmą kartą, autoįvykio nesukėlė. Gyvena kartu su tėvais kurie yra ūkininkai. Šeimoje tik jis vienas turi teisę vairuoti transporto priemonę, kuri labai reikalinga verčiantis žemės ūkiu. Netekęs teisės vairuoti jis negalėtų atlikti ūkininko darbo, o tuo pačiu negautų ir pragyvenimui reikalingų lėšų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui prašė M. Ž. skundo netenkinti. Nurodė, kad M. Ž. paskirta nuobauda yra adekvati padarytam teisės pažeidimui.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog M. Ž. darbas, o tuo pačiu ir jo pragyvenimui gaunamos pajamos, būtų tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog M. Ž. ūkininko ūkis yra įregistruotas 2007 m. vasario 20 d., t.y. bylos nagrinėjimo dieną, o 2007 m. vasario 19 d. pagal 2007 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį Nr.1-978 jam įregistruotas nuosavybės teise 16,07 ha žemės sklypas. Šiais įrodymais, teismo manymu, siekiama tik sukurti įspūdį, jog pažeidimą padaręs asmuo realiai ūkininkauja, nes visi ūkininkavimo faktą patvirtinantys faktai atsirado teismo posėdžio dieną ar prieš pat ją. Be to, M. Ž. turi teisę vairuoti tik B kategorijai priskirtas transporto priemones, žemės ūkio technikos valdyti negali.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Teismo manymu, byloje nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų pažeidėjo atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta. Vairuodamas automobilį išgėręs mieste, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, M. Ž. sukėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai ir padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Jam buvo žinoma, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bet jis sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Todėl skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IV.

Apeliaciniu skundu M. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliantas pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje. ATPK 126 straipsnio 2 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius apelianto atžvilgiu ATPK 30-1 straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007).

Apeliantas, prašydamas netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo iš esmės vienintelę aplinkybę – tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga verčiantis žemės ūkiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė veikla siejama su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagristai netaikydamas apelianto atžvilgiu ATPK 30-1 straipsnio nuostatų, skundžiamos nutarties motyvuose nepagrįstai tai susiejo su tuo, jog apeliantas neįrodė, kad jo darbinė veikla o tuo pačiu ir jo pragyvenimui gaunamos pajamos, būtų tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Atsižvelgiant į išimtines aplinkybes, kurioms esant gali būti taikomas ATPK 30-1 straipsnis, net ir įrodžius, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė veikla ir pragyvenimui gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, tai savaime nesudarytų pagrindo šio asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas.

Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/200; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1378/2007). Apeliantas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms apelianto ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Apelianto argumentai, kad vairuodamas neblaivus jis nesukėlė autoįvykio ir kitaip nepažeidė KET reikalavimų, jo atsakomybei jokios įtakos neturi ir liudija, kad apeliantas nesuvokia savo padaryto pažeidimo sunkumo. Atsižvelgdamas į tai, kokį pavojų transporto eismo saugumui kelia vairavimas esant neblaiviam, įstatymų leidėjas numatė griežtas nuobaudas už patį vairavimo neblaiviam faktą. ATPK 126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo pavojingumas siejamas ne su neigiamų pasekmių kitų asmenų turtui ar sveikatai atsiradimu, o su jų atsiradimo galimybe. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysVirgilijus Valančius