Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1289-632/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
1-1289-632/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09582-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Nukentėjusysis
A. P.
Kaltinamasis
O. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1289-632/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09582-2024-6
Kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2.(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus,sekretoriaujant Vydai Dovydaitienei,dalyvaujant prokurorui Laimonui Ramanauskui,nukentėjusiajam A. P.,gynėjui advokatui M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. V. yra tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, t. y. 2025-03-17 apie 15.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas A. P. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia įkando nukentėjusiajam A. P. į dešinės rankos ketvirtą pirštą, vieną kartą koja įspyrė į petį ir suėmęs už dešinės rankos ją laužė, tokiais savo veiksmais A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kastinę žaizdą dešinės plaštakos ketvirtame piršte – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad 2025-03-17 nukentėjusysis jį, kartu su žmona A. V. (nukentėjusiojo mama), parvežė automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Aikštelėje, statant automobilį A. V. norėjo išlipti, tačiau nukentėjusysis sugriebęs ranka už striukės jai neleido išlipti, todėl kaltinamasis, norėdamas apginti žmoną susistumdė su nukentėjusiuoju, su koja prispaudė jo kairę ranką prie vairo, abiem rankom atplėšė dešinę jo ranką nuo A. V.. Nukentėjusiajam nespyrė, į pirštą neįkando, nes buvo atsilošęs ir įsirėmęs į galinę sėdynę. Atsiprašo nukentėjusiojo, norėtų su juo taikytis. Civilinio ieškinio nepripažįsta, bet to gauna tik 248 Eur pašalpą, jos vos užtenka pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės visiškai nepripažįsta, ji visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais ir kitais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu pagarsintais, įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad A. V. yra jo mama, 2025-03-17 ją kartu su kaltinamuoju atvežė automobiliu į (duomenys neskelbtini), ir ji nesulaukusi, kol bus pastatytas automobilis, ėmė lipti. Sugriebė ir laikė ją už striukės, prašė mamos sėsti į automobilį, kadangi jis dar net tinkamai nepasistatė automobilio, tačiau O. V. sugriebė jo dešinę ranką, kuria laikė mamą už striukės, laužė ją. Nukentėjusysis bandė atsistumti nuo O. V., prašė jo, kad šis jį paleistų, nes vairuoja, tačiau jis jo neklausė, perkišo koją į priekį, spyrė į automobilio vairą, įspyrė į petį, taip pat matė kaip pataikė ir mamai iš kojos į nugarą. Jis visaip su dešine ranka bandė O. V. atstumti nuo savęs ir nuo mamos, stūmė jį už veido, kai šis jam kando į dešinės rankos bevardį pirštą prie nago šaknies. Kreipėsi į policiją. Netiki kaltinamojo atsiprašymu, laiko tai vaidyba.

Liudytoja A. V. sutiko duoti parodymus prieš kaltinamąjį, kuris yra jos sutuoktinis, atsimena, kad ji, kaltinamasis ir nukentėjusysis atvyko automobiliu į aikštelę (duomenys neskelbtini), ji norėjo išlipti, bet nukentėjusysis (sūnus) ją laikė. Neatsimena, ką darė kaltinamasis, tačiau jis su nukentėjusiuoju pykosi, matė, kaip iš nukentėjusiojo piršto bėga kraujas. Neatsimena apklausos aplinkybių, tvirtina, kad teisme viską aiškina tiksliau.

Įvykio vietos apžiūros protokolu įrodoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis, juodos spalvos. Įvykio metu fotografuota (1 t. b.l. 45-47).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. nustatyta (duomenys neskelbtini). Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b.l. 69-71.

Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t. b. l. 15-18) nepripažino kandęs nukentėjusiajam, tvirtina tik lenkęs nukentėjusiojo ranką, laikančią liudytoją. Atsižvelgiama, kad įvykis įvyko automobilyje, mažoje erdvėje, įvykiai klostėsi greitai, bet iš esmės, kaltinamasis pripažįsta rankomis ir kojomis kontaktavęs su nukentėjusiuoju. Jis pripažino, kad bandė atlenkti nukentėjusiojo ranką, todėl laikomas teisingas kaltinime nurodytas jo veiksmas, kad jis laužė jo dešinę ranką. Taip pat pripažino koja primynęs nukentėjusiojo kairę ranką prie vairo, todėl laikoma, kad tuo veiksmu jis įspyrė nukentėjusiajam į petį. Nors jis nepripažįsta kandęs nukentėjusiajam, tvirtina, kad fiziškai negalėjo to padaryti dėl didesnio atstumo (buvo atsilošęs į galinės sėdynės atlošą), šis nukentėjusiojo sužalojimas patvirtintas medicinos specialisto ir konkretizuotas – padaryta kastinė žaizda, todėl šiuo įrodymu remiamasi ir atmetami kaltinamojo parodymai.

Objektyvūs įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvimas vienoje vietoje vienu metu, apžiūros metu nustatytas įkandimas piršte, papildyti kitais įrodymais – nukentėjusiosios, liudytojo parodymais patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į petį, laužė jo ranką ir įkando į pirštą, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo norą atsiprašyti nepripažįstant teismo nustatytų aplinkybių negali būti laikoma nuoširdžiu atsiprašymu, todėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Nusikaltimas padarytas miesto centre, aikštelėje, kur nuolat vaikšto kiti žmonės, tačiau pats įvykis įvyko automobilyje, truko neilgą laiko tarpą. Atsižvelgiama, kad kaltinamasis yra nukentėjusiojo mamos sutuoktinis, šis įvykis įvyko grynai dėl šeimyninių kivirčų. Kaltinamasis atliko labai aktyvius veiksmus, ir nors tvirtina, kad gynė savo sutuoktinę nuo nukentėjusiojo, objektyviai vertinant situaciją jokios grėsmės liudytojai nebuvo kilę, o kaltinamasis pervertino situaciją, ir pats labai aktyviai ėmėsi smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Tuo pačiu įvertinama, kad kaltinamasis laikomas neteistu, nebaustas administracine tvarka (I t., 164-165), yra garbaus amžiaus, laikoma, kad toks jo elgesys labiau atsitiktinis, dėl to jam parenkama švelni bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros trumpam laikotarpiui.

Kaltinamasis laikomas anksčiau neteistu, tačiau įvertinus jo aktyvius fizinius veiksmus, tai kad jis ir spyrė, ir laužė ranką, ir kando nukentėjusiajam, nelaikoma, kad veiksmų intensyvumas buvo menkas, ir net gi įvertinus sukeltą nežymų skausmą, atsižvelgiama, kad nukentėjusiajam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, negalima laikyti, kad tokia kaltinamojo veika galėtų būti pripažinta mažareikšme (BK 37 straipsnis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

A. P. pareiškė 2000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos. Nusikalstamais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas civiliniam ieškovui, jis lankėsi pas gydytojus, trumpą laiką pirštas buvo sutvarstytas, dėl to patyrė nepatogumus. Tuo pačiu atsižvelgiama į neilgą gijimo laikotarpį, tai, kad nebuvo jokių ilgalaikių pasekmių, todėl atsižvelgus į vyraujančią teismų praktiką neturtinės žalos dydis žymiai mažintinas. Taip pat atmestinas kaltinamojo argumentas dėl jo sunkios turtinės padėties, nes atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

O. V. pripažinti kaltu sukėlus fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir sveikatos priežiūra.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš O. V. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos civiliniam ieškovui A. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas Augustinas Mitkus