Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. Š., atsakovui D. V., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. V. priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. Š. savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais ir teismo išsireikalautais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. M. paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko ir tai pagrindžia skyriaus išvados motyvai. Papildomai, nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi šalys kartu negyvena, o jų dukra liko gyventi su motina, dėl to palengvėja tėvo padėtis, o motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikata ir jo pasiruošimą dirbti, patenkinti ieškovės prašymą, o atsakovo prašymą atmesti. Atstovė taip pat paaiškino, kad atsakovo pajamos remiantis byloje esančiomis pažymomis leidžia teigti, jog jos daug didesnės nei ieškovės, o jo darbas yra specifinio pobūdžio. Todėl iš gaunamų pinigų jis gali taupyti sau ir sutaupytus pinigus skirti savo vaiko poreikiams. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Ieškovės ieškinys tenkinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad atsakovas D. V. yra dukters V. V. tėvas (b.l.2). Abi šalys šiuo metu gyvena atskirai, yra sudariusios kitas santuokas (b.l.3,14). Vaiko motinos A. Š. gaunamos pajamos pastaruoju nėra labai didelės (b.l. 42). Atsakovas šiuo metu dirba pagal darbo sutartį ir gauną ne tik nuolatinį darbo užmokestį, bet ir pakankamus dienpinigius, kurie susiję su jo darbo pobūdžiu (b.l. 39).

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Pagal ieškovės paaiškinimus atsakovas jau daugiau kaip trys metai neteikia dukrai reikalingo nuolatinio išlaikymo, atsižvelgiant į šio meto kainų lygį ir gaunamas pajamas. Atsakovo teigimu jis teikė dukrai išlaikymą, tačiau ne nuolat ir mano, jog vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydis neturi būti didesnis nei 300 Lt per mėnesį, tuo pačiu užtikrinant jo dabartinius poreikius. Tačiau teismas pastebi, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis šiandien sąlygoja ir jo išlaikymui reikalingą realų dydį. Tam įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė situacija šalies ūkyje. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir

tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsakovo vaikas šiuo metu mokosi, lanko ir norėtų lankyti po pamokų papildomus užsiėmimus, tai yra ne tik siekia įgyti gerą išsilavinimą, bet ir realizuoja savo sugebėjimus. Tačiau kaip vaikas ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems artimiesiems ar valstybei. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vaiko motina A. Š. ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo siūlomas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net jo minimalių (fiziologinių) poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnės nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas realaus išlaikymo dydžio vaikui nustatymo. CK 3.194 str. 2d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės A. Š. prašomas priteisti iš atsakovo vaikui trijų šimtų litų mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar būtų ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas šiuo metu yra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmoką, todėl ieškovės A. Š. prašomas ir vaiko išlaikymui reikalingas dydis priteistinas pinigų sumą. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš atsakovo šį vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 "Dėl maitinimo normų nustatymo" (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl teismas nustatydamas atsakovo dukters išlaikymui reikalingas lėšas remiasi šiuo dydžiu.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymui reikalingo išmokų dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams apskaityti yra sudėtinga, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Remiantis aukščiau paminėtu atmestinas atsakovo argumentas, kad jis tegali mokėti tik po 150 Lt vaiko išlaikymui, nes pagal bylos duomenis yra akivaizdu, kad vaiko poreikiai viršiją atsakovo nurodomą dydį. Dėl to teismas laiko, jog atsakovo siūlomas išlaikymas yra per skurdus ir realiai nebūtų pakankamas vaiko normaliam vystymuisi. Be to atsakovas pagal darbo pobūdį vyksta į tarnybines komandiruotes ir darbdavys jam moka dienpinigius. Nors darbdavio mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, tačiau vien ta aplinkybė leidžia atsakovui užsitikrinti daug geresnes darbo sąlygas nei kitiems to paties darbdavio darbuotojams. Atskirai pažymėtina, jog dienpinigiai yra mokami darbuotojui tiesiogiai pagal patvirtintas normas ir jų panaudojimo darbdavys nereguliuoja. Be to atsakovas ne tik gauna pastovias pajamas susijusias su jo darbu, bet ir savo vardu turi įregistravęs kilnojamąjį daiktą, o tai rodo, tam tikrą jo esamą turtinę padėtį (b.l. 38). Atmestinas atsakovo argumentas, jog didesnis nei jo siūlomas išlaikymo dydis vaikui gali būti nustatytas, tik esant ypatingiems nepilnamečio vaiko poreikiams ir atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį, nes toks argumentavimas neleistų užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismas turi teisę nustatyti nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių.

Pažymėtina, kad dienpinigiai yra darbdavio piniginė kompensacija darbuotojui, todėl jie laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja. Atsižvelgiant į 2003 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5.5. papunkčio nuostatas, pažymėtina, kad dienpinigiai net nėra įskaitomi apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, o tuo tarpu, jau minėta, kad tikslinės išmokos yra laikytinos kitos rūšies pajamomis pagal CK 3. 199 straipsnį, pagal kurį priteistas išlaikymas išieškomas iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių pajamų. Todėl teismas laiko, kad nustatant atsakovo turtinę padėtį, jo gaunami dienpinigiai kaip piniginė kompensacija yra pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas atsakovo turtinei padėčiai nustatyti.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiams atstovams, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas vaikui.

Atskirai pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl V. V. skirto išlaikymo indeksavimo negali būti tenkinamas, kadangi pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą, priteistų periodinių išmokų indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo arba pats skolininkas, o ne teismas. Todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Kadangi teismas tenkina ieškovės A. Š. ieškinį visiškai, tai ir bylinėjimosi išlaidos, o taip pat ir tos nuo kurių ieškovė yra atleista, priteistinos iš atsakovo ieškovei ar į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 str.). Iš atsakovo taip pat priteisiamos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.185; 3.192; 3.196; 3. 199; 3. 201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui D. V. tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) dukters V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2009-11-09 iki jos pilnametystės.

Priteisti A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) iš D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 150,00Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 16,50 Lt (šešioliką litų 50ct) būtinų išlaidų, iš viso: 166,50 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 50 ct).

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. V., (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 3,30 Lt (tris litus 30 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 111,30 Lt (vieną šimtą vienuoliką litų 30 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.