- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2-3963-560/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. K., A. V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Dailės muziejus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pradinės ieškovės A. V. K. (jos teisių perėmėjas – V. K.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Dailės muziejus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 2-7, 69-76, 141-143) teismo prašė priteisti iš atsakovo 1 400 000 Lt kompensaciją, lygią Antonio Campi paveikslo „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ rinkos kainai, kurią nustatė ekspertė J. Š.. Nurodė, kad Sovietų okupacijos metais Ypatingasis pasitarimas 1951-09-15 10-čiai metų įkalino ieškovės tėvą V. S., konfiskuodamas turtą, tame tarpe ir V. S. paveikslų kolekciją, kuri 1951-10-12 konfiskavimo aktu buvo perduota Dailės muziejui. 1989-05-25 V. S. (po mirties) buvo reabilituotas, tačiau paveikslų kolekcija iki šiol negrąžinta ieškovei ir už ją neatlyginta. Muziejų įstatyme nenurodyta, kad už valstybės nuosavybe pripažintą ir sovietų okupacijos metais iš politinių kalinių atimtą turtą turi būti atlygintina jų savininkams, nors tai prieštarauja Konstitucijos 23 str. ir CK. Pagal CK 4.100 str. ieškovė tebėra V. S. kolekcijos savininkė, nes Lietuvos valstybė iki šios dienos su ja neatsiskaitė. Ieškovės nuomone, asmenys, dėl Sovietų represijų praradę kilnojamąjį turtą, pažeidžiant Konstitucijos 23 ir 29 str., yra iki šios dienos tebediskriminuojami už turėto turto rūšį – kilnojamąjį turtą. Valstybė privalo pripažinti šį tęstinį ieškovės teisių pažeidimą, nedelsiant įvertinti iki šios dienos padarytos skriaudos mastą, t.y. už jį teisingai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas LR Vyriausybės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti (t. 1, b.l. 182-184). Nurodė, kad tik išsprendus klausimą, ar A. Campi paveikslas „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ priklausė Vokietijai ir ar buvo neteisėtai pasisavintas, o vėliau atiteko Lietuvos valstybei, bus galima svarstyti ar Lietuvos Respublika privalėtų išmokėti ieškovei kompensaciją už nusavintą meno vertybę.
Atsakovas 2016-04-12 pateikė teismui papildomas paaiškinimus bei dokumentus ir nurodė, jog Kultūros ministerija įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartį, kurios pagrindu Lietuvos dailės muziejus perdavė eksponatą – Antonio Campi paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“, kurio vertė apie 405 468,02 Eur Vokietijos Federacinei Respublikai.
Trečiasis asmuo Lietuvos Dailės muziejus pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti (t. 1, b.l. ).
Ieškinys netenkinamas.
Ši byla buvo išskirta iš civilinės bylos Nr. 2-39-560/2010 (t. 1, b. l. 1), kuri Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta ir sprendimas joje priimtas 2010-10-25 (t. 1, b. l. 254-259). Šiuo teismo sprendimu ieškovės A. V. K. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, buvo priteista 635 775 Lt dydžio kompensacija už negrąžintinas natūra muziejines vertybes – meno kūrinius; kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-07-01 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010-10-25 sprendimą paliko nepakeistą, sprendimas įsiteisėjo (t. 1, b. l. 260-264). Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog ieškovė A. V. K. (mergautinė pavardė – S.) buvo 1958-03-01 mirusio savo tėvo V. K. S. turto paveldėtoja. 1951-10-12 Akte išvardinti S. V.K nuosavybėje buvę, konfiskuoti ir perduodami Valst. Saugumo Ministerijos ir Vilniaus Miesto Vykdomojo Komiteto Finansų skyriaus Vilniaus V. D. Muziejaus nuosavybėn meno kūrinai bei kilnojamieji daiktai, tarp kurių nurodyti ir patikslintame ieškinyje išvardinti 28 meno kūriniai, už kurių nusavinimą valstybės poreikiams, ieškovė prašė priteisti kompensaciją iš atsakovo Lietuvos valstybės.
Šioje išskirtoje byloje pradinė ieškovė A. V. K. prašė priteisti iš atsakovo 1 400 000 Lt (405 468,02 Eur) kompensaciją už nusavintą A. Campi nusavintą paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“. Ieškovei A. V. K. mirus (2014-02-01), procese ji buvo pakeista jos teisių perėmėju V. K. (t. 2, b. l. 173-174). Vilniaus apygardos teismas 2011-12-05 nutartimi šią civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/2011 pagal ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl kultūros vertybių grąžinimo (t. 1, b. l. 272-274). Teismas nutartyje nurodė, jog „toje byloje ieškovas VFR savo reikalavimą dėl paveikslų grąžinimo iš esmės grindžia tuo, kad Antonio Campi paveikslas „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ priklauso nuosavybės teise būtent ieškovui - F. I. laiko, jog paveikslas buvo pagrobtas Raudonosios Armijos kariškių, šiuo metu paveikslas yra Lietuvos dailės muziejuje, todėl jis turėtų būti grąžintas teisėtam savininkui, t.y. ieškovui Vokietijos Federacinei Respublikai. Šioje gi byloje ieškovė prašo priteisti jai kompensaciją už tą patį A. Campi paveikslą, kurį nori susigrąžinti VFR ir dėl kurio yra reiškiami reikalavimai kitoje civilinėje byloje“. Teismas konstatavo, jog „pradžioje yra svarbu toje byloje nustatyti, ar tikrai ginčo paveikslas nuosavybės priklauso Vokietijos Federacinei Respublikai, ar ji nepraleido atitinkamų terminų kreiptis dėl ginčo paveikslo grąžinimo. Patvirtinus ar paneigus šias aplinkybes, atsiras pagrindas spręsti dėl ieškovės reikalavimo šioje byloje“. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-01 nutartimi (t. 2, b. l. 31-34) Vilniaus apygardos teismo 2011-12-05 nutarti panaikino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-12 nutartimi (t. 2, b. l. 74-79) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-01 nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-12-05 nutartį. Kasacinis teismas 2012-10-12 nutartyje konstatavo, jog „civilinėje byloje Nr. 2-483-450/2012, kurioje keliamas A. Campi paveikslo „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ nuosavybės teisės subjekto klausimas ir kurioje dalyvauja visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo nustatyta aplinkybė, kas yra paveikslo savininkas, priimtu teismo sprendimu nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl šios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išspręsta pirmiau nurodyta civilinė byla Nr. 2-483-450/2012, ir tai yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą“. Taigi, kasacinis teismas konstatavo, jog civilinėje byloje pagal Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl kultūros vertybių grąžinimo nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog „nagrinėjamoje byloje ieškovė nereikalauja priteisti jai paveikslo natūra <…>, tačiau pareikštas reikalavimas priteisti už paveikslą kompensaciją reiškia būtinybę nustatyti paveikslo savininką, t. y. išsiaiškinti, ar ieškovės tėvas V. S., iš kurio paveikslas buvo konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn, buvo teisėtas paveikslo savininkas, nes tik įrodžius asmens nuosavybės teisę į turtą jo nusavinimo momentu gali būti sprendžiamas klausimas dėl teisingo atlygio už jį priteisimo iš valstybės. Taigi viena iš nustatytinų aplinkybių byloje, kurioje prašoma priteisti kompensaciją už nusavintą turtą, yra tai, kas turto konfiskavimo metu buvo jo savininkas“.
Išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl kultūros vertybių grąžinimo Vilniaus apygardos teismas 2013-02-15 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinio nusprendė netenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 85-93). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-20 nutartimi (t. 2, b. l. 112-126) nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-15 sprendimo dalį, kuria netenkinta Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinio dalis Lietuvos valstybei, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-08 nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos apeliacinis skundas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados, ieškinį tenkinti – grąžinti Vokietijos Federacinei Respublikai Antonio Campi paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“. Kasacinis teismas nutartyje nurodė, jog „nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad Antonio Campi paveikslas „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ buvo neteisėtai išvežtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijos po Antrojo pasaulinio karo. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad teismas priima sprendimą grąžinti neteisėtai išvežtą kultūros objektą, jeigu nustato, kad tai yra kultūros objektas, neteisėtai išvežtas iš valstybės narės teritorijos. Tai sudaro pagrindą teismui spręsti dėl paveikslo grąžinimo kasatoriui. Teisėjų kolegija, remdamasi Sutarties 16 straipsniu, Muziejų įstatymų 8 straipsnio 1 dalimi bei pagal analogiją – Taisyklių 16 punktu, konstatuoja, kad ginčo paveikslas turi būti grąžinamas kasatoriui. Spręsdami ginčą priešingai, teismai pažeidė pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, dėl to kasacinis skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamų procesinių sprendimų dalis dėl ginčo paveikslo negrąžinimo, ir dėl šios dalies priimant naują sprendimą – grąžinti paveikslą kasatoriui“. Minėta, jog kasacinis teismas 2012-10-12 nutartyje yra konstatavęs, jog toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu toje byloje nustačius, jog Antonio Campi paveikslas „Trys Marijos prie Kristaus kapo“, už kurį šioje byloje yra prašoma priteisti kompensaciją, buvo neteisėtai išvežtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijos po Antrojo pasaulinio karo; paveikslas iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Prūsijos valstybei; po Antrojo pasaulinio karo paveikslas dingo; paveikslas priklauso Vokietijos Federacinės Respublikos federaliniam turtui, kurį patikėjimo teisėmis valdo Prūsijos rūmų ir sodų Berlyne ir Brandenburge fondas, spręstina, jog pradinės ieškovės A. V. K. tėvas ir jos teisių perėmėjo V. K. senelis V. S. nebuvo sąžiningas paveikslo įgijėjas ir teisėtas jo savininkas, todėl tenkinti ieškinio bei priteisti prašomą kompensaciją už paveikslą teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pradinės ieškovės A. V. K. teisių perėmėjo V. K. ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.