- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5821-294/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto banko
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto banko. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai valdydamas turtą po savo motinos mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina S. M.. Pareiškėja su motina gyveno kartu paliktame bute nuo jo įsigijimo. Niekas dėl S. M. palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė. Po palikėjos mirties pareiškėja gyveno paliktame bute, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius.
Faktas nustatytinas S. M. palikimui priimti.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jo atstovė prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdami iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikus visus reikiamus įrodymus juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti jie pareiškimo patenkinimo neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad valstybė dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei į notarą, nei į teismą. Pareiškėjui pateikus visus reikiamus įrodymus juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti jie pareiškimo patenkinimo neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja, t.y. pareiškėjos motina, nebuvo sudariusi testamento. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjos ir jos atstovės pasisakymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, nes pareiškėja ir palikėja iki palikėjos mirties momento gyveno kartu ir po palikėjos mirties momento pareiškėja liko gyventi paliktame bute, juo rūpinosi (LR CPK 178 str.). Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.
Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtą paveldėjo, suinteresuoti asmenys iki šiol nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą ar kitais pagrindais todėl, darytina išvada, kad šioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai valdydama palikimą, atsiradusį po savo motinos S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.