- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2-5978-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02402-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- A. I.
dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei Sabinai Zinovičienei (nuotoliniu būdu),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. I. 486,71 Eur skolą, 17,52 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovas A. I. su aukštąja mokykla (Vilniaus kolegija) 2009 m. liepos 31 d. sudarė studijų sutartį Nr. S-(2.9)-404, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. birželio 21 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma 486,71 Eur. Atsakovas privalėjo lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Fondas 2012 m. lapkričio 16 d. išsiuntė jam įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2015 m. lapkričio 16 d., įspėjimas buvo įteiktas. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, jam skaičiuojami delspinigiai, kurių suma - 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 17 d. lygi 17,52 Eur (486,71 x 0,02 proc. x 180 d.). Ieškovas prašo priteisti apskaičiuotą skolą, delspinigius ir palūkanas iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis 2012 metais atidėjo savo bakalauro gynimą kitiems metams ir nebuvo išmestas už nepažangumą, jog buvo viską atsiskaitęs, bet nesigynė bakalauro darbo, dėl asmeninių priežasčių neturėjo laiko pasiruošti. Tais pačiais metais išvyko į J. K., ten gyvena iki šiol. 2013 metais buvo grįžęs į Lietuvą ir apsigynė bakalauro darbą, gavo diplomą. Nurodė, kad jokio įspėjimo sumokėti skolą jis negavo, grįžus 2013 metais niekas jo neprašė sumokėti jokios skolos, leido gintis bakalauro darbą.
Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovė Sabina Zinovičienė ieškinį palaikė, pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad atsakovas iš aukštosios mokyklos buvo pašalintas už nepažangumą, jog įspėjimas jam įteiktas, neturi pagrindo netikėti pašto pateikta informacija apie pranešimo įteikimą, jog neturi duomenų, kad prieš pašalinant iš aukštosios mokyklos būtų buvęs pateikęs baigiamąjį darbą, jį pateikė 2013 m. sausio 10 d., jog 2013 metais su atsakovu buvo sudaryti nauja sutartis, buvo leista atnaujinti ir tęsti studijas, gintis bakalauro darbą. Dėl senaties termino paaiškino, kad jis nėra suėjęs, nes terminas sumokėti skolą buvo 2015 m. lapkričio 16 d., todėl 10 metų senaties terminas sueina tik 2025 m. lapkričio 16 d. prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau nėra gavęs jokio laiško dėl prašomos priteisti skolos, jog kolegijai būtų buvęs skolingas, jog bakalauro darbo 2012 metais nesigynė dėl asmeninių priežasčių, jog buvo viską atsiskaitęs ir tik kitais metais jis atsinaujino studijas ir gynėsi bakalauro darbą, jog nebuvo išmestas už nepažangumą. Nuo prašymo praėjo devyneri metai, todėl prašo taikytis senatį. Buvo susitaręs dėl studijų tęsimo, jas užbaigė, nesijaučia skolingas, todėl prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos 31 d. tarp atsakovo A. I. ir Vilniaus kolegijos buvo sudaryta Vilniaus kolegijos ir valstybės finansuojamo studento studijų sutartis (toliau – sutartis) Nr. S-(2.9)-404, pagal kurią atsakovas buvo priimta į Vilniaus kolegijos Menų fakulteto pirmosios pakopos Kultūrinės veiklos vadybos koleginių studijų programos nuolatines valstybės finansuojamas studijas. Vilniaus kolegijos 2012 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (1.15)-V4-624 „Dėl nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašo pateikimo“ informavo ieškovą, kad atsakovas 2012 m. birželio 21 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą, tai patvirtina 2012-2013 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašas, 2012 m. birželio 21 d. Vilniaus kolegijos direktoriaus įsakymas „Dėl išbraukimo iš menų fakulteto studentų sąrašo Nr. S-783, A. I. išbrauktas iš Vilniaus kolegijos studentų sąrašo už nepažangumą, įsakyme nurodytas 2903 nepažangumo kodas. Atsakovą išbraukus iš Vilniaus kolegijos studentų sąrašo už nepažangumą, jis liko skolingas ieškovui 486,71 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, ir 17,52 Eur delspinigių už paskutines 180 dienų. 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą Nr. IS 1347 „Dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą“, kuriame nurodė atsakovo prievolę per 3 metus, t. y. iki 2015 m. lapkričio 16 d., grąžinti 1 680,50 Lt (486,71 Eur) sumą už studijas. Minėtas įspėjimas atsakovui buvo įteiktas, tai patvirtina Lietuvos pašto įteikimo pranešimas, jog įteikta A. I. asmeniškai. Tačiau atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka ir ginčija prievolę grąžinti lėšas į valstybės biudžetą pagal nutrauktą 2009 m. liepos 31 d. Vilniaus kolegijos sutartį Nr. S-(2.9)-404, nurodydamas, jog buvo viską atsiskaitęs ir jokių skolų neturėjo, kad bakalauro darbo nesigynė dėl asmeninių priežasčių, kad kitais metais atsinaujino studijas ir jas baigė, kad nėra gavęs jokio laiško dėl prašomos priteisti skolos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija, toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kadangi 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Ieškovė yra lėšų grąžinimą administruojantis subjektas, kuri vadovaujantis pirmiau paminėtomis Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje ir 76 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis (aktuali įstatymo redakcija iki 2016-12-31) ir lėšų grąžinimą administravimui įgyvendinti skirtu teisės aktu – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktu, pareiškė ieškinį atsakovui A. I. kaip pašalintam iš aukštosios mokyklos už nepažangumą valstybės finansuojamam studentui dėl lėšų (skolos) grąžinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio 5 dalį asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Asmuo, studijavęs valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir šias studijas baigęs, lėšų neturi grąžinti. Pareiga grąžinti lėšas atsiranda pašalintiems iš aukštosios mokyklos ar studijas nutraukusiems valstybės finansuojamiems studentams (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis).
Nagrinėjamu atveju šalys studijų sutarties sudarymo fakto neginčija, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti studijų kainą. Atsakovas teigia, kad buvo viską atsiskaitęs ir jokių skolų neturėjo, kad bakalauro darbo nesigynė dėl asmeninių priežasčių, kad kitais metais atsinaujino studijas ir jas baigė, todėl jis neturėtų grąžinti nurodytų lėšų. Be to, atsakovo teigimu, jis nėra gavęs ieškovo siųsto įspėjimo bei atsinaujinus studijas, jo niekas neprašė grąžinti jokių lėšų. Taigi, nesant ginčo dėl sutarties sudarymo, aplinkybę, jog sutartis buvo nutraukta neturint jokių skolų, šiuo atveju privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((CPK) 178 straipsnis)). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
Kaip jau minėta, atsakovo priėmimo ir jos pašalinimo iš aukštosios mokyklos metu, lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą reglamentavo Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu Valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu: asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą (4.1. papunktis); asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka (4.2. papunktis). Šio aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Aprašo 6 punktas numatė atvejus, kada Fondas atleidžia asmenis nuo lėšų grąžinimo: 6.1. asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki naujo studijų semestro pradžios raštu praneša aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia fondui šio aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą, nurodydama vardą, pavardę, asmens kodą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos įsakymo numerį ir įsakymo datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos pagrindą, taip pat sąraše nurodytų asmenų studijų sutarčių patvirtintas kopijas ir duomenis apie gyvenamąją vietą, pažymi asmenis, nurodytus šio aprašo 6 punkte.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, jog jis jokių skolų neturėjo ir studijas baigė kitais metais, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gerai neprisimena kaip buvo, ar pateikė prašymą stabdyti studijas atidėti, ar buvo pateikęs bakalauro darbą, jam turėtų būti taikoma jo studijų metu galiojusio Aprašo 6.1. punkte numatyta išimtis, o būtent jis turėtų būti atleidžiama nuo lėšų grąžinimo, nes ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (sustabdymą) arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė. Atsakovas dėl pateikto prašymo atidėti ar sustabdyti studijas, jokių įrodymų pateikti negalėjo, tuo tarpu iš ieškovo byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2012 m. birželio 21 d. Vilniaus kolegijos direktoriaus įsakymu „Dėl išbraukimo iš menų fakulteto studentų sąrašo Nr. S-783, A. I. išbrauktas iš Vilniaus kolegijos studentų sąrašo už nepažangumą, įsakyme nurodytas 2903 kodas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-2250 patvirtintas Mokymosi ar studijų nutraukimo ar pertraukos priežasčių mokykloje klasifikatorius, kuriame nurodytos klasifikatoriaus reikšmės, kodas - 2903, jo pavadinimas - nepažangumas, aprašymas - nutrauktas mokymasis ar studijos dėl nepažangumo. Vadovaujantis Vilniaus kolegijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. S-99 atsakovui buvo leista atnaujinti ir tęsti studijas nuo 2012-2013 m. m. pavasario semestro, 2013 m. sausio 30 d. sudarius naują studijų sutartį Nr. ME S-9, A. I. pateikė baigiamąjį darbą gynimui vadovaujantis 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus kolegijos Menų fakulteto dekano įsakymu Nr. ME NL-55 dėl baigiamųjų darbų gynimo. Atsakovo 2009 m. liepos 31 d. studijų sutartis buvo nutraukta 2012 m. birželio 12 d. atsakovą pašalinus iš aukštosios mokyklos už nepažangumą, atsakovo prašymas leisti gintis baigiamąjį darbą buvo gautas 2013 m. sausio 10 d. (praėjus daugiau nei pusmečiui po studijų nutraukimo) ir atsižvelgiant į šį atsakovo prašymą, jis buvo priimtas studijuoti į aukštąją mokyklą pagal naują 2013 m. sausio 30 d. Vilniaus kolegijos ir mokančio studento studijų sutartį Nr. ME S-9. Atsižvelgus į nurodytą, atsakovui negali būti taikoma Aprašo 6.1. punkte numatyta išimtis, kadangi jis iš Vilniaus kolegijos buvo pašalintas už nepažangumą, 2009 m. liepos 31 d. su atsakovu sudaryta studijų sutartis buvo nutraukta, 2013 m. sausio 30 d. sudaryta nauja sutartis, o baigiamąjį darbą jam buvo leista gintis tik 2013 m. birželio 6 d.
Taip pat atsakovas teigia, jog negavo Fondo siųsto įspėjimo. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Fondas 2012 m. lapkričio 16 d. atsakovui jo 2009 m. studijų sutartyje atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą. Šiame įspėjime ieškovas nurodė, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą ieškovės sąskaitą, taip pat nurodė, kad negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas laikėsi Apraše nustatytų įspėjimo siuntimo taisyklių, t. y. siuntė įspėjimus paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pareigą informuoti atsakovė vykdė netinkamai, be to AB „Lietuvos paštas“ žyma patvirtina, kad pašto siunta atsakovui buvo įteikta asmeniškai.
Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus kolegijos ir atsakovo sudarytos Sutarties 16 punkte buvo numatyta, jog sutarties 14 ir 15 punktuose nurodytais atvejais studentas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais tvarka į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, t. y. studentui bet kada nutraukus šią sutartį išstojant iš kolegijos (14 punktas) ir šiurkščiai pažeidus kolegijos statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus, nevykdant studijų programoje nustatytų reikalavimų (15 punktas). Taigi, jau sudarydama studijų sutartį atsakovas prisiėmė numatytus įsipareigojimus, todėl žinojo apie sąlygą, numatančią jo pareigą grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, esant atitinkamoms įstatymo nuostatoms ar Studijų sutartyje numatytiems atvejams
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į aptartas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas sprendžia, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad 2012 m. birželio 21 d. Vilniaus kolegijos direktoriaus įsakymu „Dėl išbraukimo iš menų fakulteto studentų sąrašo Nr. S-783 atsakovą A. I. išbraukus iš Vilniaus kolegijos studentų sąrašo už nepažangumą, ieškovo reikalavimas priteisti 486,71 Eur piniginę prievolę už suteiktas studijų paslaugas vertintinas kaip pagrįstas.
Be to, atsakovas prašė ieškovo reikalavimui dėl skolos priteisimo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.
Bylos duomenimis, 2012 m. birželio 21 d. atsakovą A. I. išbraukus iš Vilniaus kolegijos studentų sąrašo, ieškovas 2012 m. lapkričio 16 d. atsakovui išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriame nurodė, kad atsakovas privalo per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 16 d. grąžinti ieškovui 1 680,50 Lt (486,71 Eur) sumą. Taigi, ieškovui nustačius terminą prievolei įvykdyti iki 2015 m. lapkričio 16 d., jis galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta gera valia, tačiau atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos, ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Kadangi prievolės įvykdymui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. lapkričio 16 d., tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2015 m. lapkričio 16 d. ir baigtųsi 2025 m. lapkričio 16 d. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2024 m. rugsėjo 4 d., todėl ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.
CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 486,71 skola.
Dėl delspinigių priteisimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17,52 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 486,71 Eur skolos sumos taikant 0,02 proc. delspinigių dydį už 180 pradelstų dienų, atsižvelgiant į įstatyme numatytą, sutrumpintą šešių mėnesių (180 dienų) ieškinio senaties terminą delspinigiams išieškoti (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Aprašo 11 punktas nustato, kad už laiku negrąžintą kainą ar likusią negrąžintą jos dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. CK 6.71 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.258 straipsnio 1 dalis, numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Esant prievolei neįvykdytai arba įvykdytai netinkamai šalis privalo sumokėti netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolės ieškovui neįvykdė, iš atsakovo priteisiami 17,52 Eur dydžio delspinigiai (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, Aprašo 10 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Tenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiamas 22,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo pateikiant ieškinį ieškovas yra atleistas (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 486,71 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 71 ct) skolos;
- 17,52 Eur (septyniolika eurų 52 ct) delspinigių;
- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 504,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 5d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Priteisti iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Išaiškinti skolininkui jog priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (žyminį mokestį), turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.