- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- eA-3124-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00485-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 22S59185 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis nurodė realias aplinkybes ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, kad jis (duomenys neskelbtini).
2.2. Tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta valstybių pareiga apsaugoti šeimos ir vaiko interesus. Akivaizdu, jog atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas. Atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos, dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis ir, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie situaciją buvo bendro pobūdžio, nedetalus, labiau faktinis. Pareiškėjas pokalbio metu nesuprato kokios konkrečiai informacijos iš jo reikia. Taip pat pareiškėjo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kalbą jis moka silpnai, ir ne visus pokalbio metu jam užduotus klausimus suprato. Departamento pareigūnai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra vykdomi asmenų persekiojimai dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Departamento pareigūnai nesurinko visiškai jokios informacijos ar persekiojimas bei smurtas yra patiriamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) (duomenys neskelbtini) (neįslaptintoje jo dalyje) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). VSD turimais duomenimis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Kita rašte pateikta informacija yra įslaptinta. Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija, ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), buvo konstatuota, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) tam tikromis sąlygomis gali prilygti valstybinio subjekto vykdomam persekiojimui, tačiau nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo advokatas V. K. 2021 m. lapkričio 5 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (atkartojami skunde) taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesieja persekiojimo su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Atsižvelgiant į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini)) patikimumas nevertintinas, kadangi jie savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso jam suteikimo bei dėl šios priežasties nėra aktualūs.
3.3. Lietuvos Respublikoje nėra gyvenančių pareiškėjo šeimos narių (apklausos metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas tariamai nori susijungti su savo šeima, nėra pagrindas, nustatytas Konvencijoje ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
3.4. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje yra persekiojamas, ir, juo labiau, jog jis negali pasinaudoti savo valstybės apsauga. Pareiškėjas teisėtai išvyko iš (duomenys neskelbtini), kertant sieną sulaikytas nebuvo, o jo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini), yra grindžiami trečiųjų asmenų pateikta informacija, o ne asmenine pareiškėjo patirtimi. Dar daugiau, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
3.5. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aktualių įrašų nerasta. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nežino, ar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir jo kaltę (arba nekaltumą). Be to, Departamentas negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ir spręsti dėl asmens kaltumo, t. y. konstatuoti, ar asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ypatingai atsižvelgus į skirtingus įrodinėjimo standartus taikomus baudžiamajame procese ir prieglobsčio procedūroje. Klausimą dėl asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumo bei procesinių veiksmų teisėtumo turi spręsti kompetentingas teismas, o ne Departamentas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), jeigu asmuo yra sulaikomas arba įkalinamas motyvuotu teismo sprendimu, toks sulaikymas arba įkalinimas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) deklaruotų teisių ir laisvių, net jei buvo nesilaikoma nacionalinių procedūrinių normų arba padarytos teisinės ar faktinės klaidos. Vertinant pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad tai prilygsta kankinimams.
3.6. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.
3.7. Apklausos metu pareiškėjo buvo paklausta, ar jis suprantą vertėją, ir pareiškėjas atsakė teigiamai, t. y., kad supranta. Visų antra, pareiškėjo apklausos metu kartu dalyvavo pareiškėjo advokatas V. K., tačiau nei pareiškėjas, nei advokatas visos apklausos metu nepareiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad pareiškėjas vertėjo nesupranta. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, šie skundo teiginiai tėra pasirinkta pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4.1. VSD atsiliepime nurodė, kad VSD (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) Departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini). Dalis rašte pateiktos informacijos yra įslaptinta. Turima informacija apie pareiškėją leidžia pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini). Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kabelių pasienio užkardos pareigūno 2021 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini).
6.2. VSD (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) informavo Departamentą, kad (duomenys neskelbtini), nes, VSD turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini).
6.3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, įvertinęs jo paaiškinimus, surinktą medžiagą, Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką bei nusprendė išsiųsti į kilmės valstybę, argumentuodamas, kad pareiškėjo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų (jo pasakojimo ir pateiktų dokumentų nuotraukos) patikimumas nevertintinas, kadangi jie savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso jam suteikimo bei dėl šios priežasties nėra aktualūs, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (71 str. 4 d. 4 p., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.
8. Teismas akcentavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį, jo kaltę ar nekaltumą. Todėl klausimą dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) turi spręsti kompetentingas teismas, o ne Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsižvelgus į kankinimų apibrėžimą, pagrįstai konstatuota, kad veiksmai, kurių baiminasi pareiškėjas, t. y. (duomenys neskelbtini), nėra prilyginami kankinimams. Pagal EŽTT, jeigu asmuo yra sulaikomas arba įkalinamas motyvuotu teismo sprendimu, toks sulaikymas arba įkalinimas savaime nepažeidžia EŽTK deklaruotų teisių ir laisvių, net jei buvo nesilaikoma nacionalinių procedūrinių normų arba padarytos teisinės ar faktinės klaidos.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. (duomenys neskelbtini) tam tikromis sąlygomis gali prilygti valstybinio subjekto vykdomam persekiojimui, tačiau nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Be to, pareiškėjo advokatas V. K. 2021 m. lapkričio 5 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesieja persekiojimo su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kad priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, ginčijamame Departamento sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų įrodymų (jo paaiškinimų, pateiktų dokumentų bei nuotraukų) patikimumas nevertintas, nes jie savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso jam suteikimo, nėra aktualūs. Todėl, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
10. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga, pareiškėjo paaiškinimai Departamente ir teisme nepatvirtina, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas Konvencijos prasme. Tai, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, jog jis kilmės valstybėje yra persekiojamas Konvencijos prasme, kad jis negali pasinaudoti savo valstybės apsauga. Be to, pareiškėjas teisėtai išvyko iš (duomenys neskelbtini), kertant sieną sulaikytas nebuvo, o jo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini), yra grindžiami trečiųjų asmenų pateikta informacija, o ne asmenine pareiškėjo patirtimi. Taip pat savo paaiškinimuose pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius. Departamento pateikta bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas (duomenys neskelbtini), jog jis yra (duomenys neskelbtini). Pagal EŽTT, jeigu asmuo yra sulaikomas arba įkalinamas motyvuotu teismo sprendimu, toks sulaikymas arba įkalinimas savaime nepažeidžia EŽTK deklaruotų teisių ir laisvių, net jei buvo nesilaikoma nacionalinių procedūrinių normų arba padarytos teisinės ar faktinės klaidos. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstos rizikos pareiškėjui tapti pareigūnų kankinimų auka, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų mirties bausmė ar egzekucija. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismui pateikta Departamento informacija, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Teismo vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, nes jis (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad VSD (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog (duomenys neskelbtini). VSD turimais duomenimis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikta VSD įslaptinta medžiaga, taip pat šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino VSD atstovė. Teismas, atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad Sprendimu pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos yra teisėtas ir pagrįstas.
12. Pasisakydamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti, teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų tvarka). Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo buvimas Lietuvoje (duomenys neskelbtini), nes, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl nustatytas maksimalus draudimo atvykti laikotarpis atitinka Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad jo pasakojimas apie situaciją buvo bendro pobūdžio, nedetalus, labiau faktinis, nes jis pokalbio metu nesuprato kokios konkrečiai informacijos iš jo reikia, jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kalbą moka silpnai ir ne visus, pokalbio metu jam užduotus klausimus suprato. Departamento pareigūnai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra vykdomi asmenų persekiojimai dėl to, kad į šalį būtų grąžinti ar grįžtų kiti asmenys, šiuo atveju konkrečiai – pareiškėjas. Taip pat Departamento pareigūnai nesurinko visiškai jokios informacijos, ar persekiojimas bei smurtas yra patiriamas, tiesiog apsiribojo pareiškėjo, nesuprantančio jam užduodamų klausimų esmės, pasakojimu, tačiau niekaip individualiai ir asmeniškai neišnagrinėjo jo kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Todėl tai laikytina esminiu tyrimo ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, jo motyvų aiškinimosi trūkumu, dėl kurio pareiškėjo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo.
14.2. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pareiškėjo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini), nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė realias individualias aplinkybes, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, jog jis gali būti (duomenys neskelbtini).
14.3. EŽTT savo praktikoje pripažįsta šeimos ryšių svarbą ir yra ne kartą konstatavęs, jog asmens išsiuntimas, nulemiantis šeimos ryšių nutraukimą, gali būti vertinamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas. Akivaizdu, jog atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos, dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis ir, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų.
14.4. Iš pateiktų sprendime duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėjas nebegali pasinaudoti gynyba (duomenys neskelbtini) ir jam suteiktinas prieglobstis. Įvertinus atsakovo pateiktą informaciją, pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra objektyvaus pobūdžio, egzistuoja realiai ir yra ne vien tik prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) suvokimas, bet pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes.
14.5. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat nevertino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini) smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Tačiau kaip rodo realybė, nuo (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, dabartinė situacija (duomenys neskelbtini) visiškai atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai pavojingai padėčiai, dėl ko vien dėl buvimo toje teritorijoje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
14.6. Teismo posėdžio metu vertėjas dalyvavo nuotoliniu būdu ir dėl blogo ryšio pareiškėjas kartais negalėjo tiksliai suprasti apie ką klausia teisėjas, o pati vertėja blogai kalbėjo (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją. Prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė prašymo nagrinėjimo metu naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis (Įstatymo 71 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjas taip pat mano, kad jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos Įstatymo 71 straipsnyje. Dėl minėtų priežasčių buvo pažeistos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, nebuvo rinkti duomenys apie padėtį (duomenys neskelbtini) iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų, tokių kaip Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Piliečių gynybos paramos fondo.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi analogiškos gynybinės pozicijos, jog tariamai posėdžio metu nesuprato vertėjo ir panašiai. Pareiškėjas posėdžio metu nepareiškė jokių nušalinimų dėl vertėjo, to paties nepadarė ir jo advokatas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio jokių prieštaravimų dėl netinkamo vertimo nebuvo ir byla buvo sėkmingai išnagrinėta, šie pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl prieglobsčio suteikimo (Įstatymo 86 ir 87 straipsniai) bei įrodymų, grindžiančių prieglobsčio prašymą, vertinimo.
21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog buvo pagrindas suteikti prieglobstį tiek dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės, tiek EŽTK 8 straipsnio pagrindu, taip pat nurodoma, kad buvo pažeista prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją (žr. nutarties 14.1 p., 14.6 p.).
22. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
23. Vadinasi, kaip nurodyta nutarties 22 punkte, pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių – rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia (duomenys neskelbtini).
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, nėra paremtos nei vienu „konvenciniu“ kriterijumi – Užsieniečiui nekyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, dėl to Užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo argumentaciją (pastarosios neatkartodamas) dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų neatitikimo pripažįsta visiškai pagrįsta (žr. nutarties 8–9 p.)
26. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).
28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimui (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
29. Vertindama Užsieniečiui kylančios baimės pobūdį, teisėjų kolegija susipažino su Departamento nustatytomis aplinkybėmis apie Užsieniečio kilmės valstybę bei įrodymais, grindžiančiais prieglobsčio prašymą. Patikrinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog Užsieniečio kilmės valstybėje šiuo metu nėra situacijos, kuri lemtų (duomenys neskelbtini) smurto veiksmus ir Užsieniečiui kiltų rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).
30. Nėra duomenų, jog Užsieniečiui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, nes, kaip nustatyta byloje, Užsieniečiui beatodairiško, todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie tokių veiksmų pagrįstą grėsmę ir atitinkamai dėl jų Užsieniečiui kylančią baimę (Įstatymo 87 str. 1 d. 2 p.).
31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo tinkamai taikomos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos ir nėra pagrindo Užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 86 ar 87 straipsnius.
32. Kita vertus, pagal tuos duomenis, su kuriais susipažino apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde Užsienietis nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų šiuos duomenis ir leistų teisėjų kolegijai daryti priešingą išvadą.
33. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis <...>. To paties straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog toks leidimas gali būti išduodamas šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.
34. Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sprendimas grąžinti – tai administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios šalies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti. Pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į šeimos gyvenimą ir laikosi negrąžinimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
35. Remiantis Šengeno acquis ir minėta Direktyva darytina išvada, kad kiekvienu atveju turi būti įvertinti užsieniečio asmeniniai interesai, šeimos vienybės principas ir kiti kriterijai. Nei Šengeno acquis, nei ES aktai neįpareigoja valstybės išsiųsti asmens iš šalies jo nelegalaus buvimo šioje šalyje atveju, tačiau pirmiau nurodytų nuostatų taikymui nėra jokio faktinio pagrindo – administracinėje byloje nėra duomenų apie Užsieniečio sutuoktinį ir / ar vaiką, gyvenančius Lietuvos Respublikoje.
36. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir pareiškėjo argumentus dėl teisės į vertėją pažeidimo: nėra duomenų, jog pirminės apklausos metu jam nebuvo išaiškinta teisė turėti vertėją; pareiškėjas visas aplinkybes papasakojo (duomenys neskelbtini) kalba, neprašė gimtosios kalbos vertėjo, todėl, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepadarė procedūrinio pažeidimo ir tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę į vertėją. Be to, reikia pastebėti ir tai, kad pareiškėjui paduodant tiek skundą, tiek apeliacinį skundą, aiškiai išdėstomos faktinės ir teisinės aplinkybės, Užsieniečio vertinimu, lemiančios kitokio sprendimo priėmimą, o tai byloja apie tinkamą suvokimą bylos esmės bei iš čia kylančias teisines pasekmes.
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.