Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 22S59185 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nurodė realias aplinkybes ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, kad jis (duomenys neskelbtini).

2.2. Tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta valstybių pareiga apsaugoti šeimos ir vaiko interesus. Akivaizdu, jog atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas. Atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos, dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis ir, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie situaciją buvo bendro pobūdžio, nedetalus, labiau faktinis. Pareiškėjas pokalbio metu nesuprato kokios konkrečiai informacijos iš jo reikia. Taip pat pareiškėjo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kalbą jis moka silpnai, ir ne visus pokalbio metu jam užduotus klausimus suprato. Departamento pareigūnai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra vykdomi asmenų persekiojimai dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Departamento pareigūnai nesurinko visiškai jokios informacijos ar persekiojimas bei smurtas yra patiriamas.

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) (duomenys neskelbtini) (neįslaptintoje jo dalyje) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). VSD turimais duomenimis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Kita rašte pateikta informacija yra įslaptinta. Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija, ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), buvo konstatuota, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) tam tikromis sąlygomis gali prilygti valstybinio subjekto vykdomam persekiojimui, tačiau nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo advokatas V. K. 2021 m. lapkričio 5 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (atkartojami skunde) taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesieja persekiojimo su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Atsižvelgiant į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini)) patikimumas nevertintinas, kadangi jie savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso jam suteikimo bei dėl šios priežasties nėra aktualūs.

3.3. Lietuvos Respublikoje nėra gyvenančių pareiškėjo šeimos narių (apklausos metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas tariamai nori susijungti su savo šeima, nėra pagrindas, nustatytas Konvencijoje ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3.4. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje yra persekiojamas, ir, juo labiau, jog jis negali pasinaudoti savo valstybės apsauga. Pareiškėjas teisėtai išvyko iš (duomenys neskelbtini), kertant sieną sulaikytas nebuvo, o jo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini), yra grindžiami trečiųjų asmenų pateikta informacija, o ne asmenine pareiškėjo patirtimi. Dar daugiau, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3.5. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aktualių įrašų nerasta. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nežino, ar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir jo kaltę (arba nekaltumą). Be to, Departamentas negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ir spręsti dėl asmens kaltumo, t. y. konstatuoti, ar asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ypatingai atsižvelgus į skirtingus įrodinėjimo standartus taikomus baudžiamajame procese ir prieglobsčio procedūroje. Klausimą dėl asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumo bei procesinių veiksmų teisėtumo turi spręsti kompetentingas teismas, o ne Departamentas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), jeigu asmuo yra sulaikomas arba įkalinamas motyvuotu teismo sprendimu, toks sulaikymas arba įkalinimas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) deklaruotų teisių ir laisvių, net jei buvo nesilaikoma nacionalinių procedūrinių normų arba padarytos teisinės ar faktinės klaidos. Vertinant pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad tai prilygsta kankinimams.

3.6. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

3.7. Apklausos metu pareiškėjo buvo paklausta, ar jis suprantą vertėją, ir pareiškėjas atsakė teigiamai, t. y., kad supranta. Visų antra, pareiškėjo apklausos metu kartu dalyvavo pareiškėjo advokatas V. K., tačiau nei pareiškėjas, nei advokatas visos apklausos metu nepareiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad pareiškėjas vertėjo nesupranta. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, šie skundo teiginiai tėra pasirinkta pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad jo pasakojimas apie situaciją buvo bendro pobūdžio, nedetalus, labiau faktinis, nes jis pokalbio metu nesuprato kokios konkrečiai informacijos iš jo reikia, jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kalbą moka silpnai ir ne visus, pokalbio metu jam užduotus klausimus suprato. Departamento pareigūnai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra vykdomi asmenų persekiojimai dėl to, kad į šalį būtų grąžinti ar grįžtų kiti asmenys, šiuo atveju konkrečiai – pareiškėjas. Taip pat Departamento pareigūnai nesurinko visiškai jokios informacijos, ar persekiojimas bei smurtas yra patiriamas, tiesiog apsiribojo pareiškėjo, nesuprantančio jam užduodamų klausimų esmės, pasakojimu, tačiau niekaip individualiai ir asmeniškai neišnagrinėjo jo kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Todėl tai laikytina esminiu tyrimo ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, jo motyvų aiškinimosi trūkumu, dėl kurio pareiškėjo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo.

14.2. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pareiškėjo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini), nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė realias individualias aplinkybes, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, jog jis gali būti (duomenys neskelbtini).

14.3. EŽTT savo praktikoje pripažįsta šeimos ryšių svarbą ir yra ne kartą konstatavęs, jog asmens išsiuntimas, nulemiantis šeimos ryšių nutraukimą, gali būti vertinamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas. Akivaizdu, jog atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos, dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis ir, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų.

14.4. Iš pateiktų sprendime duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėjas nebegali pasinaudoti gynyba (duomenys neskelbtini) ir jam suteiktinas prieglobstis. Įvertinus atsakovo pateiktą informaciją, pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra objektyvaus pobūdžio, egzistuoja realiai ir yra ne vien tik prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) suvokimas, bet pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes.

14.5. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat nevertino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini) smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Tačiau kaip rodo realybė, nuo (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, dabartinė situacija (duomenys neskelbtini) visiškai atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai pavojingai padėčiai, dėl ko vien dėl buvimo toje teritorijoje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

14.6. Teismo posėdžio metu vertėjas dalyvavo nuotoliniu būdu ir dėl blogo ryšio pareiškėjas kartais negalėjo tiksliai suprasti apie ką klausia teisėjas, o pati vertėja blogai kalbėjo (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją. Prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė prašymo nagrinėjimo metu naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis (Įstatymo 71 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjas taip pat mano, kad jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos Įstatymo 71 straipsnyje. Dėl minėtų priežasčių buvo pažeistos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, nebuvo rinkti duomenys apie padėtį (duomenys neskelbtini) iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų, tokių kaip Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Piliečių gynybos paramos fondo.