Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas LR Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotine medžiaga – kokainu, t. y. automobiliu „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto gatvėmis ją gabeno bei laikė prie savęs iki kol 2024 m. gruodžio 6 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado laikant paslėptą jam tarp kojų viename plastikiniame užspaudžiamame maišelyje su 0,648 g kokaino, kairės kojos bate plastikinį užspaudžiamą maišelį su 0,639 g kokaino ir šią narkotinę medžiagą paėmė.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024-12-16 specialisto išvados matyti, kad: 1. Baltos spalvos milteliuose iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė yra 0,648 g. Baltos spalvos milteliuose iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė yra 0,639 g. 2. Tirti pateiktose K. Ž. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17-20).

Iš tyrėjos E. M. 2024-12-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo metu paimtos K. Ž. abiejų rankų nuoplovos. 2024-12-16 specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu sunaudota: 0,090 g baltos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) (likutis 0,692 g); ir 0,104 g baltos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) (likutis 0,672 g). Likę milteliai supakuoti į du skaidrius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir, vadovaujantis Iš neteisėtos 3 apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija) nuostatomis, perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini). Likę tyrimo objektai ir jų pakuotės supakuoti į baltos spalvos voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas. Minėtas vokas su objektais grąžintas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui (1 t., b. l. 23-25).

Iš 2025-01-03 VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ pranešimo matyti, kad 2024-12-07 dieną 00.32 val. K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), šlapimo tyrimas yra neigiamas (1 t., b.l. 105-107).

2024-12-07 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą K. Ž. namuose adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 55-70).

Įrodymų vertinimas

Kaltinamajam K. Ž. inkriminuojama BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o BK 259 straipsnio 1 dalis tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, BK 259 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis – gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – jų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienai iš šių alternatyvių veikų įrodyti bei pagrįsti skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Šioje byloje K. Ž. kaltinamas neteisėtai įgijęs, gabenęs ir laikęs narkotinę medžiagą – kokainą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Pats kaltinamasis K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavęs kaltinime nurodyta narkotine medžiaga – kokainu be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, tik negalėjo konkrečiai, detaliai nurodyti minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių.

Kaip matyti, byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolų ir VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ pranešimo duomenys, specialisto išvada – patvirtina kaltinamojo kaltę dėl kaltinime nurodyto kiekio kokaino laikymo bei gabenimo. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo (laikė ir gabeno) narkotine medžiaga – kokainu, kurio bendra masė yra 1,287 g.

Teismas tik pastebi, kad byloje nenustatyta jokių konkrečių, pakankamais įrodymais pagrįstų kaltinime nurodyto kokaino įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku kokiomis tiksliai aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią tiksliai pinigų sumą kaltinime minima narkotinė medžiaga kaltinamojo buvo įgyta. Taigi, nagrinėjamu atveju esminės ir konkrečios kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės byloje nenustatytos. Tokių aplinkybių nerodo ir tas faktas, kad vėliau ši narkotinė medžiaga buvo rasta pas K. Ž., jam pastarąją medžiagą laikant prie savęs ir ją gabenant. Be to, įgijimo fakto preziumavimas remiantis narkotinės medžiagos laikymo, gabenimo faktu negalimas, nes, kaip minėta, BK 259 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnyje įtvirtintų ir įrodytų vėlesnių veikų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikalstamą veiką, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgus į išdėstytas nuostatas, į nekaltumo prezumpcijos, visų neaiškumų ir netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai principų reikalavimus, teismo teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą ištirtais įrodymais, ir šiuo konkrečiu atveju – į įrodymų, pagrindžiančių K. Ž. kaltumą įgijus kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą – kokainą, nebuvimą byloje, teismas daro išvadą, kad pagrindo pripažinti K. Ž. kaltu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijus kaltinime nurodytą kokainą nėra. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Kaip pats kaltinamasis parodė, jis neteisėtai gabendamas, laikydamas minėtą draudžiamą narkotinę medžiagą, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaip jau minėta, kaltinime nurodytas K. Ž. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kokaino kiekis yra 1,287 g. Tokį kaltinamojo neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos kiekį patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, jo neginčijo ir pats kaltinamasis. Gi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kokaino kiekis yra laikytinas nedideliu, jei jis yra ne didesnis nei 0,2 g, ir laikytinas dideliu – jei jis yra didesnis nei 20 g. Kadangi kaltinime nurodytas kokaino kiekis (1,287 g) yra didesnis nei minėtose rekomendacijose nurodytas nedidelis jo kiekis, kaltinamojo veiksmai dėl neteisėto kokaino laikymo bei gabenimo, teismui posėdžio metu įvykdžius BPK 256 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, perkvalifikuotini iš BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024-11-04 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šioje byloje kaltinamasis K. Ž. padarė vieną tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas, veikos padarymo metu buvo administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos), šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, bet gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine G. V., priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, 2013, 2015 m. yra lankęsis psichoterapijos ir psichoanalizės centre.

Kaip matyti, nuo pat tyrimo pradžios K. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, ją pripažino ir teisme duodamas parodymus. Kaltinamasis K. Ž. teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, žadėjo ateityje taip nebesielgti.

Byloje yra pateiktas G. V. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis K. Ž., kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį K. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo sugyventinės, sužadėtinės atsakomybei, nurodant, kad jiems esant susietiems šeimyniniais ryšiais, gerai sutariant, glaudžiai bendraujant pastaroji – G. V. galės daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui K. Ž..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmeniui, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio 2 dalį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta svarbi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja norinti tapti kaltinamojo sugyventinė G. V. prašymą dėl jos pripažinimo laiduotoja ir kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei palaikė, nurodydama, kad sutinka būti sugyventinio laiduotoja, su juo gerai sutaria, jų santykiai draugiški ir glaudūs, jie planuoja sudaryti santuoką, yra bendrai įgiję nekilnojamojo turto, kartu gyvena, sugyventinis atsižvelgia į jos nuomonę. Parodė, kad ji kritiškai vertina sugyventinio K. Ž. poelgį, su juo apie tai kalbėjo, sugyventinis supranta blogai pasielgęs ir gailisi, žadėjo taip nebesielgti. G. V. nurodė, kad stengsis sugyventiniui daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis K. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, laiduotoja G. V. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024-11-04 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), perduodant pagal laidavimą laiduotojos G. V. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (2024-11-04 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), K. Ž. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad G. V. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu nedirba, buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti G. V. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenybę, kitas aukščiau nurodytas aplinkybes apie jos finansinę šeimos padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas minimalus.

Teismui nusprendus K. Ž. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus šį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo jam.

Teismo manymu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, kaltinamajam K. Ž. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), kuri K. Ž. ir skirtina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –po tyrimo likusi narkotinė medžiaga - kokainas 0,692 g ir 0,672 g, saugoma Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje (2024-12-17 aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat vokas, kuriame po tyrimo likę tyrimo objektai bei jų pakuotės, saugomas Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK daiktų saugojimo kameroje – sunaikintini, o byloje esančios CD-R laikmenos su ,,Body“ kamerų vaizdo įrašais – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje (2024-11-04 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. V. atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu K. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti K. Ž., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti K. Ž., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika nagrinėti ir tirti: po tyrimo likusią narkotinę medžiagą - kokainą 0,692 g ir 0,672 g, saugomą Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje (2024-12-17 aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat voką, kuriame po tyrimo likę tyrimo objektai bei jų pakuotės, saugomą Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK daiktų saugojimo kameroje – sunaikinti, o byloje esančias CD-R laikmenas su ,,Body“ kamerų vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti K. Ž., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.