- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-281-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02812-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- UAB „Geras būstas“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-281-544/2014
teisėja Birutė Mėlinauskienė Proceso Nr. 2-08-3-02812-2013-2
2014 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3900-223/2013 pagal ieškovės UAB „Geras būstas“ ieškinį atsakovei S. B., trečiajam asmeniui V. K., dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atleidimo nuo sutarties vykdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės pagal 2013-02-04 sutartį Nr. 130204 1010,35 Lt už suteiktas paslaugas, 20,21 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2013-02-04 su atsakove buvo sudaryta sutartis Nr. 130204, pagal kurią bendrovė įsipareigojo atsakovei teikti pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto, konsultuoti, padėti paruošti dokumentus, o atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 1 % dydžio sumą nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kainos. Su V. K. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl 3-jų kambarių buto (duomenys neskelbtini) pardavimo už 88 000 Lt sutariant už paslaugas mokėti 1,21 proc. nuo buto pardavimo vertės. 2013-02-04 apžiūrėti šį butą agentūra pasiūlė atsakovei, vėliau pasirašė prašymą - įsipareigojimą. 2013-02-05 atsakovė agentūrai pranešė, kad su pardavėja nori suderinti buto pardavimo sąlygas. Pirkėja su pardavėja susitiko agentūros patalpose, vyko derybos ir buvo susitarta, kad butas parduodamas už 83 500 Lt, agentūra susitarė su turto vertintoja ir siuntė jai buto dokumentus. 2013 m. vasario mėnesį po paskolos suteikimo atsakovei agentūra susitarė su notaru dėl pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo laiko, pateikė buto dokumentus, užsakė pažymą pardavimui, surinko pažymas dėl mokesčių mokėjimo, sumokėjo už dujas, skaitiklio patikrą, 1 m³ vandens, pažymą. Už agentūros paslaugas atsakovė pažadėjo sumokėti vėliau, tačiau 2013 metų kovo mėnesį paprašė nuolaidos mokesčiui už agentūros paslaugas, nes agentūra nieko nedirbo. Su tokiu teiginiu nesutinka, nes atsakovei buvo pasiūlyti 3 butai, buvo aiškinama padėtis rinkoje ir banko procedūros, o kitokių paslaugų atsakovė neprašė.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu, vadovaudamasi LR CK 6.62 str., 6.64 str., 6.213 str. 2 d. 4 p., 6.217 str., 6.718 str., 6.719 str., CPK 143 str., prašė atleisti ją nuo 2013-02-04 paslaugų sutarties Nr. 130204 ir 2013-02-06 preliminariosios pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo sutarties Nr. 130206 vykdymo. Nurodė, kad ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti už suteiktas paslaugas. Sutartis davė ieškovės darbuotoja, kuri tik įrašė atsakovės duomenis į tuščius langelius. Nuo 2013-02-04 agentūra neteikė paslaugų, ji pati ieškojo buto ir radusi tinkamą pati bendravo su jo savininke. Ieškovė tik parengė nesudėtingo turinio 2013-02-06 preliminarią pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo sutartį, o dokumentus, susijusius su buto pirkimu-pardavimu, tvarkė ir rinko pati, ėjo pas notarą ir tvarkė kitus reikalus. 2013-03-21 ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad įmonė nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsisako apmokėti agentūros pateiktą 2013-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą 1010,35 Lt sumai. 2013-02-06 preliminariojoje pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartyje ieškovė buvo įsipareigojusi, jog parduodamo buto kaina yra 83 500 Lt, tačiau butas buvo parduotas už 97 000 Lt. Atsakovė siūlė kaip kompensaciją už nurodytą parduoto buto adresą sumokėti 100 Lt, tačiau ieškovė nesutiko (b. l. 50-51).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieškinį tenkino pilnai, o priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės ieškovei 1010,35 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 20,21 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2013-02-04 buvo sudaryta sutartis NR.130204, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei pateikti pasiūlymus dėl ketinamo pirkti 3 kambarių buto centre, Pilėnų mikrorajone iki 100000 Lt vertės, konsultuoti, padėti paruošti pirkimo dokumentus, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas (1.1 p., 1.2 p.), už suteiktas paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 % + PVM nuo pirkimo-pardavimo sutarties buto kainos (2.1 p.). Atsiskaityti su ieškove atsakovė pagal Sutartį privalėjo pirkimo-pardavimo notarinės sutarties sudarymo dieną (2.1 p.), o nesumokėjusi nustatytu laiku nurodytos sumos turi sumokėti 0,1 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną (2.2 p.). 2013-02-04 atsakovė pasirašė Prašymą- įsipareigojimą, pagal kurį pasižadėjo apmokėti už nupirktą butą (duomenys neskelbtini) 1 % + PVM nuo sandorio sumos. 2013-02-06 tarp V. K., S. B. ir UAB „Geras būstas“ buvo sudaryta Preliminari pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr.130206, kurioje nurodyta, kad atsakovė perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 83 500 Lt. Iš 2013-02-26 PVM sąskaitos-faktūros CBA Nr.00650 matyti, kad atsakovės ieškovei už paslaugas mokėtina suma sudaro 1010,35 Lt. Iš AB „Lietuvos dujos“, AB „Panevėžio butų ūkis“, sąskaitų ir kvitų teismas nustatė, kad atliktos įvairios įmokos už komunalinius mokesčius ir paslaugas. Iš 2013-02-26 Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė minėtą butą įgijo už 97 000 Lt, o iš 2013-02-01 sutarties - kad V. K. tą patį butą pageidavo parduoti už 88 000 Lt. Teismas padarė išvadą, jog ginčas tarp šalių kilo dėl 2013-02-04 sutarties vykdymo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tarpininkauti atsakovei perkant butą. Ieškovės ir atsakovės susitarimas surasti butą, kurį galėtų nupirkti atsakovė, atitinka paslaugų teikimo atlygintiną sutartį. Ieškovė tinkamą butą surado ir atsakovė jį nusipirko, todėl paslaugų teikimo sutartis iš esmės buvo įvykdyta. 2013-02-04 šalių sudarytos sutarties 1.1 p. numatytą susitarimą apie tai, kad ieškovė įsipareigoja pateikti atsakovei pasiūlymus dėl nekilnojamo turto, konsultuoti, padėti paruošti pirkimo dokumentus, o atsakovė įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, teismas įvertino kaip pakankamai aiškų. Suteiktų paslaugų kokybę teismas vertino pagal tai, ar suteiktos paslaugos atitinka protingus lūkesčius, nes reikalauti iš paslaugų teikėjo daugiau nei buvo susitarta nėra pagrindo. Atsakovės galutinis tikslas sudarant paslaugų sutartį buvo per agentūrą įsigyti 3-jų kambarių butą ir jis buvo pasiektas. Teismas, įvertinęs tai, kad buto pardavėja V. K. butą pardavinėjo per agentūrą, pasiūlymas įvyko agentūros patalpose, esminiais klausimais buvo bendraujama su agentūros atstove, parduodamą butą atsakovė apžiūrėjo su agentūros atstove, atstovė turėjo buto raktą, padarė išvadą, kad butas buvo siūlomas pardavimui per agentūrą, o ne butą susirado pati atsakovė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė suprato, jog butą perka per agentūrą ir su tuo sutiko, paslaugų sutarties nenutraukė ir pretenzijų dėl nekokybiškų ar dėl priklausančių suteikti, bet nesuteiktų paslaugų suteikimo nepareiškė iki tol, kol nebuvo pareikalauta už jas sumokėti. Teismas laikė, kad bylos medžiaga yra įrodyta, kad iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė atliko visus būtinus veiksmus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, kurie buvo jos galioje atlikti ir dėl ko buvo susitarta 2013-02-04 sutartyje: teikė atsakovei pasiūlymus dėl parduodamų objektų, kartu su ja vyko apžiūrėti buto, konsultavo atsakovę jai iškilusiais klausimais, organizavo turto vertinimą, surinko pažymas iš komunalinių paslaugų teikėjų, paruošė Preliminarią pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartį, susitarė su notaru dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiko, vyko pas notarą kartu su atsakove ir buto pardavėja (CPK 178 str., 187 str.). Sudarius 2013-02-26 notarinę pirkimo- pardavimo sutartį, paslaugų sutarties tikslas buvo pasiektas – butas nupirktas. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad su ieškove susitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties, o ne įkeitimo sutarties dokumentų ruošimo. Ieškovė įrodė, kad įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė laiku, pilnai ir tinkamai, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo sutarties vykdymo ir priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2013-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nes teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Teismas neatsižvelgė į atlygintinų paslaugų sutarčių išskirtinumą ir sampratą. Ieškovė pažeidė 2013-02-04 paslaugų sutartimi Nr. 130204 prisiimtinus įsipareigojimus, todėl atsakovė neturi prievolės jai atlyginti už paslaugas pagal šią sutartį, tarpininkavimo sutartį ir „Prašymą - įsipareigojimą". Ieškovės darbuotoja atsakovei pažadėjo, kad agentūra padės greitai ir prieinamą kainą įsigyti nekilnojamąjį turtą, sutvarkys visus sandoriui reikalingus dokumentus, tačiau jai nebuvo pateikti jokie nekilnojamojo turto pardavimo pasiūlymai, nebuvo konsultuojama ir nebuvo ruošiami jokie nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo dokumentai. Ji pati susirado butą ir bendravo su jo savininke. UAB „Geras būstas" parengė tik nesudėtingo turinio 2013-02-06 preliminarią pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartį, o reikiamas pažymas, leidimus, paskolos dokumentus, teismo leidimo gavimo reikalus ji tvarkė ir užsakinėjo pati. Atsakovė nesilaikė CK 6.719 straipsnyje numatytų imperatyvių reikalavimų, keliamų paslaugos tiekėjui. Supratusi, kad ieškovė visiškai nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, 2013-03-21 jai pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad įmonė pažeidė sutartį ir atsisakė apmokėti 2013-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė pažeidė ir CK 6.722 str. reikalavimus, nes neatsakė į pretenziją, nepateikė informacijos apie teiktų paslaugų apimtis bei eigą. CK 6.716 str., 6.722 str. nustato paslaugos tiekėjo pareigą suteikti klientui paslaugą ir pateikti ataskaitą apie suteiktas paslaugas, todėl įrodinėjimo pareiga apie paslaugos suteikimą kyla paslaugos tiekėjui. Teismas nepasisakė dėl jos argumentų dėl privalomosios ataskaitos nepateikimo, kas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovė neįvykdė pagal sutartį prisiimtų pareigų, todėl, vadovaujantis CK 6.64 str., yra laikoma pažeidusi prievolę. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, versdamasi būdama profesionali paslaugos teikėja, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad paslaugos gavėja nuo jos priklauso, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties (CK 6.228 str.). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64str. 2d., b. l. 143-144).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo 2013-12-30 sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas teisingai nustatė, jog 2013-02-04 šalių sudarytos sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo tarpininkauti atsakovei perkant butą. Teismas teisingai atskleidė bylos esmę ir nustatė, jog tarp šalių ginčas kilo dėl paslaugų sutarties dalyko ir iš to kylančios pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų vertinimas ir kodėl juos reikėjo vertinti kitaip, nei įvertino teismas. Teismas aiškiai, motyvuotai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodė, kad spręsdamas ginčą laikosi sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių bei teismų praktikos. Apeliantės argumentai, kad ieškovė nesuteikė jokių paslaugų, yra nepagrįsti. Atsakovė neturi teisės reikalauti iš agentūros daugiau paslaugų nei buvo susitarta, butas buvo nupirktas per agentūrą ir jai tarpininkaujant, ieškovė atliko visą eilę veiksmų, būtinų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl 2013-02-04 paslaugų sutartis pilnai įvykdyta. Atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir savo priešieškinio neįrodė (b. l. 148-150).
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Tai, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl vieno atsakovės argumento, kurį teismas vertino neesminiu, kai dėl to byla nėra neteisingai išnagrinėta, nesudaro pagrindo pripažinti, kad sprendimas yra be motyvų (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 329 str. 2 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nes nėra įstatyme nurodytų išimčių (LR CPK 320 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias nuostatas, teisingai aiškino tarp šalių sudarytas sutartis ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė suteikė šalių sudarytoje sutartyje nurodytas tarpininkavimo paslaugas, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginimo. Kadangi iš esmės su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais sutinkama, jie išsamiai nekartojami.
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama mokėti už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo šiuos argumentus: teismas neatsižvelgė į atlygintinų paslaugų sutarčių išskirtinumą ir sampratą; ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtinus įsipareigojimus, agentūra parengė tik nesudėtingo turinio 2013-02-06 preliminarią pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartį, toliau visus kitus dokumentus tvarkė ji pati ir organizavo pirkimo - pardavimo sutarties parengimą bei suderinimą; teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl ieškovės privalomosios ataskaitos pateikimo, todėl vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 4. p., yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas; teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė - profesionali paslaugos teikėja - nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad paslaugos gavėja nuo jos priklauso, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, neturi derybų patirties (CK 6.228str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Pagal CK 6.193 str. sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012). Sudarydamos sutartis šalys savo suderinta valia nustatė konkretų elgesį, t. y. teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo fakto, pagrįstai aiškinosi šalių sudarytos sutarties nuostatas, apibrėžiančias ieškovės sutartyje nustatytų tarpininkavimo paslaugų apimtį ir ieškovės faktiškai atliktų tarpininkavimo paslaugų atitikimą sutarčiai, nes tik šias aplinkybes išsiaiškinus, galima spręsti dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu sutarties vertinimu ir aiškinimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
Byloje esantys duomenys patvirtina ir šalys neginčija, kad ieškovė ir atsakovė 2013-02-04 sudarė Sutartį Nr. 130204 (b. l. 6), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei pateikti pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto, konsultuoti, padėti paruošti pirkimo dokumentus, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas 1 proc.+ PVM nuo pirkimo-pardavimo sutarties buto kainos (Sutarties 1.1 p., 2.1 punktas). Atsiskaityti su ieškove atsakovė privalėjo pirkimo-pardavimo notarinės sutarties sudarymo dieną (Sutarties 2.1 punktas), o nesumokėjus nustatytu laiku nurodytos sumos, yra mokami 0,1 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną (Sutarties 2.2 punktas). 2013-02-04 atsakovė pasirašė Prašymą - įsipareigojimą, pagal kurį pasižadėjo apmokėti už nupirktą butą 1 proc. + PVM nuo sandorio sumos (b. l. 7). 2013-02-06 tarp V. K., S. B. ir UAB „Geras būstas“ buvo sudaryta Preliminari pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr.130206 (b. l. 8), kurioje nurodyta, kad atsakovė perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 83 500 Lt (Sutarties 1.2 punktas). Pagal 2013-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą CBA Nr.00650 (b. l. 5), atsakovės ieškovei už paslaugas mokėtina suma sudaro 1010,35 Lt. Iš 2013-02-26 Pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 35-39) matyti, kad atsakovė S. B. 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo už 97 000 Lt, tačiau paslaugų ieškovei neapmokėjo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad po minėtų sutarčių sudarymo toliau visus reikalus ji tvarkė pati: užsakinėjo reikiamas pažymas, leidimus, paskolos dokumentus, teismo leidimo gavimo reikalus, organizavo pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei suderinimą, ėjo pas notarą. Iš 2013-02-04 sutarties Nr. 130204 turinio (Sutarties 1.1, 2.1 punktai) matyti, kad esminė sutarties sąlyga atsakovei buvo buto suradimas, pasiūlymų teikimas, konsultavimas ir pagalba ruošiant dokumentus. Ruoštini dokumentai sutartyje nėra detaliai išvardinti. Iš byloje patektų AB „Lietuvos dujos“, AB „Panevėžio butų ūkis“, sąskaitų (b. l. 10) matyti, kad ieškovė atliko įvairias įmokas už komunalinius mokesčius minėtam butui. Iš 2013-02-22 Pinigų priėmimo kvito (b. l. 11) matyti, kad padaryta įmoka UAB „Aukštaitijos vandenys“. Ieškovė, siekdama pagrįsti tarp šalių vykusias derybas, pateikė UAB „Geras būstas“ telefoninių pokalbių 2013-02-01-2013-02-28 laikotarpyje išklotinę, ir atsakovė joje užfiksuotų faktų dėl pokalbių trukmės ir kiekio neginčijo (b. l. 92-106). Byloje esančios sutartys patvirtina, kad buto pardavėja V. K. butą pardavinėjo, pasinaudodama ieškovės (agentūros) paslaugomis. Ieškovė teikė atsakovei pasiūlymus dėl parduodamų objektų. Atsakovė nepaneigė ieškovės teiginių, kad apie parduodamą trečiojo asmens V. K. butą ji sužinojo būtent šioje agentūroje, atsakovei parduodamo buto nuotraukos buvo parodytos agentūros patalpose, ieškovė kartu su atsakove vyko apžiūrėti buto, konsultavo atsakovę jai iškilusiais klausimais, esminiai buto pirkimo-pardavimo klausimai buvo derinami dalyvaujant agentūros atstovei, agentūra organizavo turto vertinimą, surinko pažymas iš komunalinių paslaugų teikėjų, paruošė 2013-02-06 Preliminarią pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų sutartį, susitarė su notaru dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiko, vyko pas notarą kartu su atsakove ir buto pardavėja (CPK 178 str., 187 str.).
Teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad tarpininkavimo sutartimi sutarta dėl pagalbos ruošiant būtent buto pirkimo-pardavimo dokumentus. Įgaliojimo veikti teisme, gauti leidimą ar banke gauti paskolą atsakovė ieškovei nesuteikė, todėl ieškovė šių veiksmų atlikti pagal sutartį neturėjo ir negalėjo. Atsakovė tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad pati užsakinėjo reikiamas pažymas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau savo paaiškinimų nedetalizuoja ir įrodymais nepagrindžia. Konkrečiai nenurodžius, kokios konkrečiai pažymos turimos omenyje, neįmanoma patikrinti, ar vadovaujantis teisės aktais ieškovė be atsakovės jas iš viso galėtų gauti (pvz. teismo leidimą). Pripažinus, kad perkamo buto suradimas ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas atsakovei buvo esminė šalių sutarties sąlyga, kuri įvykdyta, atsakovės argumentai, kad ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.721 str. 1 d., paslaugos gavėjo teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra besąlyginė ir negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu. CK 6.721 str. 1 d. nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007, 2012-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad 2013-02-04 sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė reiškė pretenzijas dėl sutarties vykdymo ar kad šią sutartį nutraukė. Konstatavus, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sutarties tikslas buvo pasiektas – buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo vadovautis CK 6.721 str. nuostatomis bei atleisti atsakovę nuo sutarties vykdymo, o ieškovė įgijo teisę į šalių sutartyje nustatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas (LR CK 6.720 str. 3 d.). Todėl priešieškinis atmestas pagrįstai.
CK 6.718 str. įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti informaciją apie paslaugų suteikimą, pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą (CK 6.722 str. 2 p.). Materialinės teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą, nenumato terminų, per kuriuos klientas turi pareikalauti ataskaitų apie paslaugų suteikimą. CK 6.719 str. 1 d. numato, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Jeigu teikiamos paslaugos viešos arba jų teikimas paslaugų teikėjo verslas, su CK 6.719 str. 1 d. nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam klientui laisvai prieinamojoje vietoje (CK 6.719 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovė sutarties vykdymo metu reikalavo iš ieškovės pateikti tokią ataskaitą, o ieškovė nepagrįstai atsisakė ją pateikti. Visa esminė informacija tarpininkavimo sutartyje buvo nurodyta pakankamai aiškiai ir suprantamai. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.158 str. 1 d.). Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei į bylos duomenimis nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, ieškovė atliko visą eilę veiksmų, būtinų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, 2013-02-04 paslaugų sutartis pilnai įvykdyta, todėl ieškovė įrodė, kad įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė laiku, pilnai ir tinkamai. Taigi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo sutarties vykdymo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išdėstė motyvus, kurių pagrindu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės ieškovei priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius; b. l. 151, 152, CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Geras būstas“ (į. k. 300138381) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.