Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Artūro Pažarskio ir Henriko Jaglinskio, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo V. L. skundas tenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. L. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose ATPK 41 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdama su minėtu nutarimu, V. L. jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. L. skundą tenkino, panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. L. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose ATPK 41 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, jog darbuotojas A. K. atvyko į darbą ir dirbo ne grafike nustatytu laiku darbdavio iniciatyva. Nėra pagrindo abejoti V. L. parodymais, kad apie J. K. atvykimą į darbą nei ji, nei kiti parduotuvės administracijos darbuotojai nežinojo. Teisme apklaustas J. K. patvirtino V. L. pateiktą įvykio versiją, paaiškindamas, kad į darbą anksčiau nustatyto laiko atvyko, nes po kelių poilsio dienų buvo užmiršęs grafiką, kuriomis valandomis jis turėjo dirbti. Tokius J. K. teiginius patvirtina byloje esantis darbo grafikas. Todėl tikėtina, kad J. K. galėjo pamiršti savo darbo laiką, juolab, jog jis yra kintantis, ir siekdamas nepavėluoti į darbą atėjo anksčiau. Vien darbo grafike užfiksuotas J. K. darbo laikas nerodo darbo įstatymų pažeidimo. Todėl nesant neginčytinų V. L. kaltės įrodymų, byla nutrauktina.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

DK 147 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Ši pareiga yra abipusė, tai yra tiek darbuotojo pareiga dirbti darbo grafike nustatytu laiku, tiek darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų darbo grafike nustatytu laiku. DK 143 str. 1 d. yra apibrėžta, kas įeina į darbo laiko struktūrą. Be visų kitų, minėto straipsnio 1 dalyje išdėstytų punktų, į darbo laiką įeina faktiškai dirbtas laikas, laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-08-07 patikrinimo akte A. K. nurodė, kad atėjo į darbą pasiruošti. Kaip jau buvo minėta, pasiruošimo laikas, vadovaujantis DK 143 str. 1 d. 3 p., neįskaitomas į darbo laiką. A. K. atėjimas į darbą daugiau kaip 2 valandom anksčiau įrodo, kad išties į darbą buvo ateita ne pasiruošti, o dirbti. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. K. su darbo grafiku buvo susipažinęs, darbo grafikas buvo iškabintas įmonės informaciniame stende, todėl ši aplinkybė tik parodo minėtos parduotuvės administracijos siekį versti dirbti darbuotojus ne darbo grafike nustatytu laiku. Be to, darbdaviui nustatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojas dirbtų darbo grafike nustatytu laiku, todėl V. L. parodymai, neva ji nežinojo apie darbo grafike nenustatytu laiku dirbantį A. K., turėjo būti vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, kad patikrinimą atlikę pareigūnai užfiksavo, kad nuo 8.15 val. A. K. dirbo salėje, taip pat sandėlyje, tačiau niekas iš parduotuvės administracijos jo nenušalino nuo darbo, kas įrodo, jog pastarasis buvo verčiamas dirbti ne pagal darbo grafiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

ATPK 41 str. 1 d. nustatyta, kad Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

V. L. buvo nubausta pagal ATPK 41 str. 1 d. todėl, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atskiro padalinio „(duomenys neskelbtini)“ direktore pažeidė DK 147 str. 3 d., nustatančio, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kiap prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Darbo inspekcija surinko pakankamus V. L. kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jos veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra pažeidėjo įrašas, jog ji sutinka su pažeidimu, dėl to labai gailisi, pažeidimas pašalintas; A. K., prekių krovėjo, paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog atėjo į darbą anksčiau, ne nustatytu darbo laiku; patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad 2011-08-07, prekių krovėjas A. K. dirbo nuo 8.15 val., nors jo darbo grafike nurodytas darbo laikas nuo 10.30 val. iki 22.30 val.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atskiro padalinio „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinto 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiku, kuriame nurodoma, kad A. K. 2011-08-07 turi dirbti nuo 10.30 val. iki 22.30 val.

Teismo posėdyje V. L. paaiškino, kad A. K. į darbą atėjo daug anksčiau savo iniciatyva, tai nebuvo suderinta su ja. Paaiškėjus pažeidmui A. K. buvo išleistas anskčiau, todėl jo darbo laikas nepailgėjo. Po pažeidimo paaiškėjimo, griežtai kontroliuojama, kad darbuotojai laikytųsi darbo laiko grafiko.

Priešingai nei kad konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad direktorei V. L. nebuvo žinoma apie ne darbo grafike nustatytu laiku dirbantį prekių krovėją A. K., kad nustačius pažeidimą, A. K. buvo išleistas iš darbo anksčiau, kad A. K. dirbo ne darbo grafike nustatytu laiku ne darbdavio iniciatyva, nereiškia, kad V. L. neprivalo vykdyti įstatymo, kuris nustato darbdaviui pareigą užtikrinti, kad jo darbuotojai dirbtų darbo grafike nustatytu laiku.

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad V. L. neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo grafiko, kaip to reikalauja DK 143 str. 1 d. ir 147 str. 3 d., todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d.

Apeliantas pagrįstai nesutinka su liudytojo A. K. parodymų įvertinimu. Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, A. K. buvo nenuoseklus, duodamas parodymus iškart po patikrinimo nurodė visai kitas pažeidimo padarymo aplinkybes nei duodamas parodymus teisme, kas pagrįstai kelia abejonių šio liudytojų parodymų objektyvumu. Kita vertus, A. K. keliamos versijos tiek dėl pasiruošimo darbui daugiau nei prieš dvi valandas iki jo pradžios, tiek darbo grafiko supainiojimas, negali būti vertinamas kaip logiškas, atkreipiant dėmesį į tai, kad pats A. K. patvirtino teisme, jog buvo supažindintas su darbo grafiku. Be to, Darbo inspekcijos darbuotojai D. S., V. D. ir J. K. parduotuvėje patikrinimą pradėjo 08.15 val., patikrinimas truko valandą laiko. A. K. dirbo tiek salėjė, tiek sandėlyje. Tačiau per šį laikotarpį niekas iš parduotuvės administracijos minėto asmens nenušalino ar nesiėmė kitų veiksmų, kad asmuo nedirbtų darbo grafike nenustatytu laiku, nors tokią įstatymo nustatytą pareigą turėjo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą panaikinti.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.