Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2723-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
2A-2723-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15962-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
H. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2723-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15962-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė teismui pateikė ieškinį (b.l. 1-3), kuriuo prašė pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, kad buvo visos įstatymo reikalaujamos sąlygos (ginčo butas yra privatizavimo objektas, ieškovė yra tinkamas privatizavimo subjektas, ieškovė yra išreiškusi savo valią dėl buto privatizavimo), suteikiančios jai teisę privatizuoti minėta butą, savo norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas išreiškė 1991-12-19 pareiškimu kreipdamasi dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą (b.l. 33-37), kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, netenkinus prašymo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nors, kaip nurodo ieškovė, ji buto nuomininke yra nuo 1985 m., tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jau nuo 1985 m. valdo nuomos teisniais pagrindais, nepateikė ir Vilniaus miesto savivaldybė minėtą faktą patvirtinančių duomenų taip pat neturi. Ieškovė taip pat nepateikė susitarimo pirkti privatizuojamą butą, o vien pareiškimo padavimas, siekiant privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamas kaip privatizavimo santykių susiformavimas tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendė, kad byloje be ieškovės paaiškinimų nėra pateiktų jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad įrašą „Gauta. 1991-12-19“ 1991-12-19 ieškovės užpildytame prašyme, adresuotame Naujamiesčio seniūnijai, padarė būtent Naujamiesčio seniūnijos darbuotojai, taip pat įrodymų, kad toks prašymas Naujamiesčio seniūnijoje faktiškai buvo gautas (CPK 178, 185 str.). Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu nėra Naujamiesčio seniūnijos gyvenamųjų patalpų privatizavimo prašymų registracijos žurnalų ar paties ieškovės prašymo (b.l. 78-80, 83, 89), taip pat negalėjo būti vertinama ieškovės naudai, nes ji nepadeda nustatyti tokio prašymo faktinio gavimo Naujamiesčio seniūnijoje fakto (CPK 176 str.). Konstatavo, kad į bylą pateikta buto (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos knyga Nr. 10048 (b.l. 6-9) Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buvo parengta po 1991-12-19, t.y. 1992-04-04, o ieškovės pateiktame į bylą buto įkainojimo akte (b.l. 10-11) nurodyta buto (duomenys neskelbtini), vertė apskaičiuota pagal minėtas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles (b.l. 93). Tačiau teismas nesutiko, kad šios aplinkybės pakankamos teigti, kad pastarieji veiksmai buvo atlikti būtent dėl tos priežasties, kad ieškovės 1991-12-19 prašymą privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio seniūnija gavo ir pradėjo buto privatizavimo procedūrą (CPK 185 str.). Į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, kad minėta buto (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos knygelė ir šio buto kaina dokumente, įvardintame buto įkainojimo akte, buvo sąlygota ieškovės iniciatyva pradėtos buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros. Sprendė, kad aplinkybės, kad 1991-12-19 ieškovės surašyto prašymo pagrindu Naujamiesčio seniūnijoje buvo pradėta buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą procedūra, neliudijo ir į bylą pateiktas dokumentas, įvardintas buto įkainojimo aktu (b.l. 10-11, 104), nes prie buto (duomenys neskelbtini), paskaičiavimo nėra nurodyta, kada tokia kaina šiam butui faktiškai buvo paskaičiuota (CPK 185 str.). Tuo labiau, kad šis butų įkainojimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-23 potvarkiu Nr. 759p patvirtintos gyvenamosios patalpos įkainojimo akto formos, kuris turėjo būti sudaromas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 10, 11 p. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė ginčo buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo teisiniai santykiai jos 1991-12-19 surašyto prašymo pagrindu.

Nustatė, kad ieškovė pastoviai mokėjo nuomos mokestį už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), 2001-06-05, 2014-03-18 su naujais Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtiniais sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (b.l. 19-22). Teismo vertinimu, tai liudijo, kad ieškovė, jeigu ir nesuvokė, privalėjo suvokti, jog, jos manymu, tinkamai įgyventina teisė 1991-12-19 prašymu privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą yra pažeista – butas (duomenys neskelbtini), iki šiol dėl ieškovei nežinomų priežasčių nėra jos nuosavybė (CK 1.127 str. 1 d.). Aplinkybė, kad ieškovė tik 2013 m. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu (b.l. 25), liudijo ne faktinio sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jos teisės privatizuoti ginčo butą pažeidimą momentą, o sužinojimą apie galimą teisminę gynybą tokiu atveju. Konstatavo, kad jei ne per 2 mėnesius nuo prašymo privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), surašymo momento (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-26 potvarkis Nr. 574p 2 p.), tai nuo 1998-01-01 ieškovė bet kuriuo atveju turėjo suvokti, kad jos teisė privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), yra pažeista. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014-05-08 (b.l. 1), todėl ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą bet kuriuo atveju praleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog prašymas dėl buto privatizavimo Naujamiesčio seniūnijoje buvo faktiškai gautas. Iš pareiškime esančio įrašo galima daryti išvadą, kad pareiškimas buvo įteiktas Naujamiesčio seniūnijai 1991-12-19, pareiškimui buvo suteiktas registracijos numeris, pareiškimą pasirašė jį priėmęs darbuotojas, pareiškimas surašytas ant atitinamos formos blanko. Vilniaus teritorinio valstybės inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992-04-04 parengta (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla bei įkainavimo akte esantys duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl buto privatizavimo Naujamiesčio seniūnijoje buvo faktiškai gautas. Buto techninės apskaitos bylos parengimas ir buto įkainavimas yra veiksmai, susiję su buto privatizavimu pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl jų nebūtų tikslinga atlikti, jei nebūtų ketinta privatizuoti.

2. Nors teismas pažymėjo, kad prie buto kainos paskaičiavimo nėra nurodyta, kada paskaičiuota kaina, tačiau ties kitų butų kainų paskaičiavimais taip pat nepažymėtos įkainavimo datos, o techninės apskaitos byloje nurodyta jos parengimo data – 1992-04-04, todėl tuo pačiu metu paskaičiuota ir buto kaina.

3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad įkainavimo aktas (b.l. 10-11) neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-23 potvarkiu Nr. 759p patvirtintos gyvenamosios patalpos įkainojimo akto formos. Byloje esančiame įkainavimo akte butų kainos paskaičiuotos vadovaujantis tomis pačiomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis. Tiek įkainavimo akto, tiek Vyriausybės nustatytos formos įkainavimo akto įrodomoji reikšmė vienoda, abiejuose dokumentuose buto įkainavimo duomenys surašyti tais pačiais buto privatizavimo tikslais. Vyriausybės patvirtintos formos aktas kadastro ir duomenų byloje negalėjo išlikti, nes buvo perduodamas privatizavimą vykdančioms institucijoms įkainavimui užbaigti ir kainai patvirtinti.

4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė praleido ieškinio senaties terminą. Apie tai, kad apeliantė neturi teisės privatizuoti butą, ji sužinojo tik 2014-02-19 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto. Iki tol nei žodžiu, nei raštu apeliantė nebuvo informuota, kad neturi teisės privatizuoti butą arba tokią teisę prarado. Apeliantė privatizavimo proceso neišmano, pasitikėjo kompetentingos institucijos atstovais, tikėjosi, kad bus tinkamai informuota apie privatizavimo proceso eigą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškimo dėl buto privatizavimo pateikimo faktą tapo sudėtinga įrodyti ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaltės, o dėl pačios apeliantės aplaidumo. Apeliantei taikomi bendrieji atidaus ir rūpestingo asmens standartai, todėl pagrįsta teigti, kad 1992 m. nesudarius pirkimo – pardavimo sutarties, ji privalėjo suprati, jog jos teisė į privatizavimą galimai pažeista ir dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą. Sunki finansinė padėtis ir sveikatos sutrikimai nelaikytini svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis daugiau kaip 22 metus trukusį apeliantės delsimą, be to, apeliantės nurodytos aplinkybės nesitęsė visą ieškinio senaties terminą, nes sveikatos sutrikimų ji turėjo nuo 2011 m., o darbo neteko 2003 m. jau po ieškinio senaties termino suėjimo. Apeliantė jokių įmokų už gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nemokėto, tai patvirtina, kad tarp apeliantės ir Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, nes nuo apeliantės veiksmų, t.y. sumos už perkamą butą nesumokėjimo, priklausė tai, jog tolimesnė privatizavimo procedūra negalėjo vykti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Atsiliepime į ieškovės reikalavimą atsakovas nurodė, kad vien pareiškimo padavimas, siekiant privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamas kaip privatizavimo santykių susiformavimas tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės. Iš to matyti, kad atsakovas neneigia fakto, jog ieškovė buvo padavusi pareiškimą su prašymu privatizuoti butą, ieškovės pateikta byloje pareiškimo kopija ( b.l.5) patvirtina ieškovės paaiškinimus dėl pareikšimo pateikimo fakto. Teismas padarė išvadą, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu nėra Naujamiesčio seniūnijos gyvenamųjų patalpų privatizavimo prašymų registracijos žurnalų ar paties ieškovės prašymo (b. l. 78-80, 83, 89), taip pat negalėjo būti vertinama ieškovės naudai, nes ji nepadeda nustatyti tokio prašymo faktinio gavimo Naujamiesčio seniūnijoje fakto (CPK 176 str.), tačiau ši išvada nėra apgrįsta, nes atsakovas neneigia ieškovės nurodyto fakto, kad ji pateikė pareiškimą Naujamiesčio seniūnijai su prašymu parduoti butą. Byloje turi būti padaryta išvada, ar tokio prašymo pateikimas yra pagrindu įpareigoti atsakovą parduoti ieškovei butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, ar butas gali būti privatizuotas remiantis Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymu, priimtu 1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374, kuris neteko galios 2000 10 12 įstatymu Nr. VIII-2033 nuo 2001 01 01 ir remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 „Dėl Aukščiausiosios tarybos nutarimo „ Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pakeitimo, kuris neteko galios 2000 10 12 įstatymu Nr. VIII-2033 nuo 2001 01 01.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį pripažinęs, kad ji praleido ieškininės senaties terminą, nes su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014-05-08 (b. l. 1), senaties terminas yra nustatytas CK 1.125 str. 1 d., t.y. bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Teismas padarė išvadą, kad nėra svarbių priežasčių atstatyti šį terminą, atsižvelgus į ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad apie tai, jog neturi teisės privatizuoti butą, ji sužinojo tik 2014-02-19 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto. Iki tol nei žodžiu, nei raštu apeliantė nebuvo informuota, kad neturi teisės privatizuoti butą arba tokią teisę prarado. Apeliantė privatizavimo proceso neišmano, pasitikėjo kompetentingos institucijos atstovais, tikėjosi, kad bus tinkamai informuota apie privatizavimo proceso eigą.

Iš šių paaiškinimų matyti, kad ieškovė žino, jog neturi teisės privatizuoti butą. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kokią jos teisę pažeidė atsakovas, nepatenkinęs galiojant įstatymui jos pateikto pareiškimo. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovo padarytą pažeidimą jos atžvilgiu ji įvardija tai, kad buvo numatyta buto privatizavimo sutartį sudaryti 1992 metų pavasarį, nuvykus į seniūniją, privatizavimo sutarties sudarymui, paaiškėjo, kad seniūnija kažkokių dokumentų dar nebuvo parengusi, kad buvo kažkokios objektyvios priežastys , kurioms išsisprendus, jai praneš, kada ji galės atvykti dėl privatizavimo sutarties sudarymo. Tai, kad ieškovė nenurodo, kokios priežastys jai buvo praneštos seniūnijos darbuotojo, dėl ko negali būti su ja sudaryta privatizavimo sutartis, nenurodo, kokie seniūnijos darbuotojai jai nurodė, kad jai bus pranešta, kada ji galės atvykti dėl privatizavimo sutarties sudarymo, kelia abejones dėl jos paaiškinimų pagrįstumo. Kiekvienas apdairus, tinkamai besirūpinantis savo teisių gynimu asmuo, turėtų rūpintis tuo, kad savivaldybės institucijų darbuotojas, netinkamai vykdęs jam pavestas pareigas, jas įvykdytų, t.y. šiuo atveju ieškovė, negaudama atsakymo į pareiškimą, turėjo bent jau metų laikotarpyje kreiptis į jos interesus atstovaujančią savivaldybės instituciją ir susižinoti, dėl kokios priežasties nesprendžiamas jos pareiškimas. Tai, kad LR Seimas 2000 10 12 priima įstatymą Nr. VIII-2033, kuriuo nuo 2001 01 01 netenka galios visas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas, priimtas 1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374. Įstatymo nežinojimas nėra pagrindu pripažinti, kad tai yra svarbia priežastimi, dėl ko asmuo nesinaudoja įstatymo suteiktomis teisėmis jo galiojimo metu. Kadangi teisę kreiptis į buto savininką- atsakovą su prašymu butą parduoti ieškovė turi ir šiuo metu, tik jo pardavimas gali būti vykdomas pagal šiuo metu galiojančias valstybės ir savivaldybių turto pardavimo nuostatas, pripažintina, kad nuomininkės teisė įsigyti privačion nuosavybėn butą nėra prarasta, todėl jos esminė teisė ieškinio reikalavimo atmetimu nėra pažeista.

Vilniaus apygardos teismo 2015-11-09 nutartimi proceso dalyviai buvo įpareigoti pateikti byloje papildomus įrodymus aplinkybei, ar ieškovė buvo pateikusi visus reikalingus dokumentus jos prašymui dėl buto privatizavimo nagrinėti, aplinkybei, kieno iniciatyva buvo atliktas jos nuomojamo buto įkainavimas, ar šie duomenys buvo perduoti seniūnijai, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu atlikta buto inventorizacija, parengta buto techninės apskaitos byla.

Ieškovė pateikė duomenis, jog ginčo bute ji viena buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1991-06-30 iki 1998-07-01, bei pateikė 2015-12-17 atsakymą iš VĮ Registrų centro, kuriame nurodyta, kad centras neturi duomenų apie tai, kieno prašymu buvo parengtos techninės apskaitos bylos, reikalingos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, taip pat neturi duomenų, kieno prašymu ir kokiu tikslu buvo atliktas 1992-04-02 buto, esančio (duomenys neskelbtini)

, įkainavimas ir parengta techninės apskaitos byla, bei kam šie duomenys buvo perduoti.

Atsakovas pateikė 2015-12-07 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dokumentas, kuris ieškovės įvardijamas kaip „ įkainojimo aktas“ nelaikytinas įkainojimu aktu, kadangi neatitinka LR Vyriausybės 1991-10-23 potvarkiu Nr. 759 p patvirtintos gyvenamosios patalpos įkainojimo akto formos, kuris turėjo būti sudaromas pagal LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 10,11 p. Nurodė, jog patvirtintos formos įkainojimo akte turėjo būti nurodomas privatizavimo kainos paskaičiavimas, individualizuojant jį pagal konkrečią situaciją, t.y. kaina galėjo būti mokama grynaisiais pinigais arba investiciniais čekiais. Atsakovas teigia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo, nepatiektas tesiės aktuose numatytos formos įkainojimo aktas, jokių įmokų už gyvenamąsias patalpas ieškovė nemokėjo, todėl tuo patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvos susiklostę privatizavimo teisniai santykiai.

Kolegija sutinka su atsakovo pateiktais argumentais, daro išvadą, kad techninės apskaitos bylos buvimas pas ieškovę, bei buto įkainojimo akto nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad tolesni veiksmai dėl buto privatizavimo nebuvo atlikti labiau tikėtina dėl ieškovės kaltės, todėl išvada, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai pagrįsta, ieškovė neturi teisės įsigyti butą pagal LR Buto privatizavimo įstatymą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė