Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-12622-151/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-24
Bylos Nr.
e2-12622-151/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Būstuva“, E. G.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. e2-12622-151/2015Teisminio proceso numeris 2-69-3-07747-2015-3
Procesinio dokumento kategorijos: 34.3; 128.2KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Janušauskaitei, nedalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, tretiesiems asmenims UAB „Būstuva“, E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Būstuva“, E. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 354,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 45,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012-07-09 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės abu dešinės pusės ratai ir padangos. Laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2013-06-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, galinis dešinės pusės amortizatorius, apsauga po varikliu, priekinis dešinės pusės plastikinis posparnis, dešinės pusės dugno apsauga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis dešinės pusės ratlankis ir reikalinga važiuoklės patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei (duomenys neskelbtini) atsirado 397,25 Eur (1371,62 Lt) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2012-09-18 ragino atsakovę per 15 (penkiolika) dienų sumokėti 397,25 Eur (1371,62 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2012-07-09 eismo įvykio. Reikalaujant atlyginti padarytą žalą subrogacijos tvarka, iš atsiradusios žalos iškaitomas 42,76 Eur (147,65 Lt) keistų dalių nusidėvėjimas. Ieškovė iš atsakovės reikalauja atlyginti 354,49 Eur (1223,97 Lt). Žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina. Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 45,11 Eur (155,76 Lt) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-10-04) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, taip pat 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad iš pateiktų įrodymų byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, t.y. neįrodytas priežastinis ryšys. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog automobilis buvo apgadintas labiau nei nustatyta policijos pareigūnų eismo įvykio medžiagoje, ir kad atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius, todėl ieškinys atmestinas Iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti, neaišku kuo pagrįsta turtinė žala. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nepriekaištingą automobilio būklę iki eismo įvykio, todėl mano, kad ieškovas neįrodė, kad visų nurodomų apgadinimų priežastis ir tiesioginis ryšys yra būtent (duomenys neskelbtini) buvusi duobė. Byloje nėra jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) buvusios duobės gylį, todėl neįmanoma konstatuoti ir tokių apgadinimų kaip apsauga po varikliu, dugno apsauga ir posparnis ir kt. apgadinimų priežastinio ryšio su buvusia duobe, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš eismo įvykio medžiagos matyti, kad įvykis įvykio šviesiu paros metu esant šlapiai kelio dangai, o vairuotojas savo paaiškinime nurodo, kad važiavo maksimaliu leistinu greičiu, todėl mano, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir turi prisiimti eismo įvykio pasekmes. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į automobilio apgadinimo mastą (sugadinti du ratai ir amortizatorius ir kitos dalys) laikytina, kad vairuotojas nesilaikė bendrųjų atsargumo pareigų, todėl dėl eismo įvykio yra ir jo kaltės galėjo išvengti automobilio apgadinimo, todėl dėl įvykio eismo įvykio yra ir jo kaltės. Ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį ar Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, nurodė, kad atsakovas savo pareigą prižiūrėti kelius atlieka tinkamai pagal turimas galimybes. Gatvės tiestos seniai, o finansavimas yra toks koks yra. Pagal finansines galimybes atsakovas tvarko gatves. Vairuotojui išskirtinai nebuvo sudaryta apsunkintų sąlygų. Esminis faktorius yra ne duobės buvimas, o paties vairuotojo vairavimo gebėjimai. Daug transporto priemonių pravažiuoja ta gatve, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai. Duomenų apie automobilio nepriekaištingą būklę iki autoįvykio nėra. Neįrodytas priežastinis ryšys ir žalos dydis. Palūkanos negali būti priteisiamos, nes Vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų. Kiekvienos duobės neįmanoma paženklinti, nes tai sutrikdytų eismą.

Tretieji asmenys UAB „Būstuva“, E. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-09 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės abu dešinės pusės ratai ir padangos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2013-06-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Esant nurodytoms aplinkybėms, vairuotojas įvažiavo į (duomenys neskelbtini), jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovo argumentai, kad esminis faktorius yra ne duobės buvimas, o paties vairuotojo vairavimo gebėjimai, daug transporto priemonių pravažiuoja ta gatve, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini), būklę, ar kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta, nepateikė. Nustatytina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė priemonių kelio dangos (duomenys neskelbtini), būklei pataisyti ir suremontuoti, ar bent pastatyti įspėjamąjį kelio ženklą.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Eismo įvykio schema patvirtina, jog automobilis įvažiavo į duobę. Transporto priemonė tą pačią dieną buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Transporto priemonės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, galinis dešinės pusės amortizatorius, apsauga po varikliu, priekinis dešinės pusės plastikinis posparnis, dešinės pusės dugno apsauga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis dešinės pusės ratlankis ir reikalinga važiuoklės patikra.

Ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 straipsniai).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistina 354,49 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nustačius, kad atsakovas turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesines metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos (2015-04-29) (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 45,11 Eur palūkanų, kurios yra minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai (LR CK 6.261 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas šioje byloje pagal pateiktą sąskaitą 70,08 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 70,08 Eur teisinių išlaidų (CPK 93 str. 1 d.) ir 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, 354,49 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo, 45,11 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 11 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 399,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct) teisinių išlaidų ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė