Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjo Skemų socialinės globos namų atstovei advokatei R. Č., suinteresuoto asmens – L. J. atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, teismo psichiatrui ekspertui Kęstučiui Mikučioniui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Skemų socialinės globos namų pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo L. J. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys: L. J., V. J., L. J., D. J., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Neveiksnia L. J. buvo pripažinta dar prieš apgyvendinant ją globos namuose, Vilniaus m. apylinkės teismo 2003-05-04 Sprendimu ( c. b. Nr. 2-1136-04/2003), o to paties teismo 2003-06-04 nutartimi jai nustatyta institucinė globa.

Per laikotarpį, kurį L. J. gyvena Skemų socialinės globos namuose, jos psichinė sveikata nepasikeitė. Tačiau vadovaujantis Civilinio Procesinio Kodekso pakeitimo įstatymo 2015-03-26 Nr. X-II-1567 nuostatomis yra būtina naujai įvertinti jos neveiksnumą ir jo ribas nustatyti pagal dabar veikiančio įstatymo reikalavimus.

Vykdydami įstatymo reikalavimą, prie šio prašymo pateikia 2016-07-04 Išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurią surašė Rokiškio r. savivaldybės socialinės darbuotoja Jolanta Paukštienė.

Iš paminėtos išvados seka, kad L. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių buitinių sprendimų be kitų asmenų pagalbos, o asmeninių turtinių santykių srityse savimi pasirūpinti ir priimti sprendimų negeba visiškai.

Vadovaudamiesi Civilinio Procesinio Kodekso pakeitimo įstatymo 2015-03-26 Nr. X-II-1567 nuostatomis, teismą prašo:

peržiūrėti Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą 2003-05-04 ir pripažinti L. J. ribotai veiksnia asmeninių buitinių reikalų srityje ir neveiksnia asmeninių turtinių santykių srityse.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė, išlausiusi liudytoją, bei teismo psichiatrą ekspertą nurodė, kad pareiškimą palaiko iš dalies. Nebeprašo L. J. pripažinti ribotai veiksnia asmeninių buitinių reikalų srityje, sutinka su eksperto išvada. Prašo Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrindu, peržiūrėjus 2003-05-04 teismo sprendimą, L. J. pripažinti neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje ir sveikatos priežiūros srityje, bei turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisinių santykių; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilnaius miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-04/2003, L. J., a.k(duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neveiksnia (b. l. 5). Vilnaius miesto pirmojo apylinkės teismo 2003-06-04 nutartimi skirta institucinė globa, apgyvendinant ją psichoneurologiniame pensionate (b.l.6).

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2003-08-21 Nukreipimu Nr. 348, L. J. apgyvendinta Skemų pensionate (b.l.4).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civiles pareigas ( civilinis veiksnumas). Visiškas veiksnumas asmeniui atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinė L. J. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-1136-04/2003 priimto 2003 m. gegužės 4d. teismo sprendimo matyti, jog L. J. pripažinta neveiksnia, atsižvelgiant į pateiktą psichiatrinės ekspertizės akto išvadą, kad jai konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), epizodinė eiga su progresuojančiu defektu, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l.5).

Į bylą pateikta 2016 m. liepos 4 d., Nr. (duomenys neskelbtini) Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad L. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių turtinių santykių srityse. Buityje kai kuriuos sprendimus priimti gali su kitų pagalba (b.l.8-9).

Teismo posėdyje liudytoja L. G., dirbanti Skemų socialinės globos namuose soc. darbuotoja parodė, kad ji prižiūri L. J. jau apie 14m. Moteris mezga, rašo laiškus artimiesiems, pažįsta pinigus, juos suskaičiuoja, tačiau kai liga paūmėja, gali viską sudraskyti – mezginius, drabužius. Ligos paūmėjimo metu ji savimi pasirūpinti visiškai negali. Jai vaistai duodami prižiūrint. Taip būna keletą kartų per metus.

Teismas, atsižvelgdamas į L. J. atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl L. J. gebėjimų atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai, į tai, kad psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta 2003 metais, siekiant išsiaiškinti, kokia jos sveikatos būklė yra šiuo metu, paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2017-02-14 – 06-21, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad L. J. tyrimo esmės nesupranta. Mąstymas rezonuojantis, padrikas, nenuoseklus. Visai nekritiška psichikos ligai. Yra ryškus defektas valios ir emocijų srityje. Socialiai yra pilnai dezadaptuota. Vyraujant socialinei, darbinei dezadaptacijai dažni paūmėjimai. L. J. diagnozuojama (duomenys neskelbtini) (F20.5). Dėl savo psichikos būklės L. J. negali suprasti savo veiksmų bei jų reikšmės, negali jų valdyti, priimti savarankiškai sprendimų visose savo turtinių santykių srityse, taip pat ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse (b.l.48-50).

Teismo posėdyje dalyvavęs psichiatras ekspertas nurodė, kad jis tvirtina pateiktą išvadą.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad L. J. sveikata po 2003-05-04 iš esmės nepasikeitusi

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, Skemų socialinės globos namų soc. darbuotojos parodymus, bei teismo psichiatro pateiktą ekspertizės išvadą, teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą, laikytina nustatytu, kad L. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, priimant savarankiškai sprendimus savo asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje ( tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), ir sveikatos priežiūros srityje ( gebėjimas pačiai kreiptis į medikus pagalbos ir pan.), bei turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, sprendžiant paveldėjimo teisinius santykius, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, kurie susiję su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudaryme, sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu sudaryme, sandorių, susijusių su kilnojamuoju turtu sudaryme, tad L. J. pripažintina neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, kurie susiję su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudaryme, taip pripažintina neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje ir sveikatos priežiūros srityje ( CK 2.10 str.).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l.48-50) pateikta išvada, kad L. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat negali suprasti savo veiksmų reikšmės juos, valdyti, priimant savarankiškus sprendimus šeimos santykių srityje, asmens gebėjimų būti glovbėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį, darbo teisinių santykių srityje, tačiau vertinat tai, kad šios sritys L. J. šiuo metu nėra aktualios, kad dėl savo sveikatos būklės jomis vis tiek negalės pasinaudoti, pripažinti L. J. neveiksnia šiose srityse netikslinga.

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu ( ribotai veiksniu), anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (ribotai veiksniu) (CK 2.10, 2.11 str., 3.240 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjo paskyrimas L. J. globėju neatitiktų jos interesų, todėl L. J. nustatyta globa lieka nepakeista, jos globėju paliekant Skemų socialinės globos namus (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468-469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti peržiūrimą Vilniaus miesto I teismo 2003 m. gegužės 4d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1136-04/2003, ir pripažinti L. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančią Skemų socialinės globos namuose, adresu Klevų g. 10, Skemų k., Rokiškio r., neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisinių santykių; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, kurie susiję su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudaryme, sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu sudaryme, sandorių, suisijusių su kilnojamuoju turtu sudaryme;

savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 4d. nutartis, kuria L. J. skirta institucinė globa, lieka nepakeista, teismo sprendimu nustačius sritis, kuriose L. J. pripažinta neveiksnia.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Rokiškio rajono apylinkės teismą.